Politikai neabejoja – misijos Irake reikėjo
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je itin kri­tiš­kai įver­ti­nus ša­lies vaid­me­nį Ira­ko ka­re, mū­sų po­li­ti­kai Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mą ka­ri­nė­je mi­si­jo­je ver­ti­na tei­gia­mai. Aiš­ki­na­ma, kad pa­gal­ba są­jun­gi­nin­kams ta­po pa­pil­do­mu ar­gu­men­tu dėl mū­sų ša­lies na­rys­tės NA­TO.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pri­sta­ty­to­je at­as­kai­to­je apie Ira­ko ka­rą tei­gia­ma, kad 2003 me­tų in­va­zi­ja į šią ša­lį bu­vo pa­grįs­ta klai­din­gais įro­dy­mais ir su­reng­ta ap­gai­lė­ti­nai. Se­ro Joh­no Chil­co­to va­do­vau­ta ko­mi­si­ja pri­ėjo prie iš­va­dos, kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja dis­lo­ka­vo ka­rius Ira­ke, kai dar ne­bu­vo iš­nau­do­tos vi­sos dip­lo­ma­ti­nės prie­mo­nės, o tuo­me­čio Ira­ko pre­zi­den­to Sad­da­mo Hus­sei­no ke­lia­ma grės­mė ne­bu­vo ne­iš­ven­gia­ma.

Bri­tų ir ame­ri­kie­čių in­va­zi­ją į Ira­ką lė­mė, kad per še­še­rius me­tus žu­vo apie 150 tūkst. ira­kie­čių, ša­lis nu­grimz­do į chao­są, vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je at­si­ra­do to­kios te­ro­ris­ti­nės gru­puo­tės kaip „Is­la­mo vals­ty­bė“. Vis dėl­to bu­vęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras To­ny Blai­ras gy­nė spren­di­mą dėl ka­ro Ira­ke sa­ky­da­mas, kad ti­ki, jog pa­sielg­ta tei­sin­gai, o pa­sau­lis ta­po ge­res­nis bei sau­ges­nis.

Linas Linkevičius: "Buvo įvairių nuomonių net tarp Aljanso narių. Tačiau buvo labai didelis JAV prašymas pagelbėt,i ir, manau, priėmėme teisingą sprendimą. Kitokio tiesiog negalėjo būti.“"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tarp­tau­ti­nė­je ope­ra­ci­jo­je Ira­ke aš­tuo­ne­rius me­tus da­ly­va­vo ir Lie­tu­va. 2003–2011 me­tais šio­je Ar­ti­mų­jų Ry­tų vals­ty­bė­je tar­na­vo 929 mū­sų ša­lies ka­riai. Po­li­ti­kai tvir­ti­na, kad spren­di­mas siųs­ti ka­rius į Ira­ką bu­vo tei­sin­gas.

Ki­to­kio spren­di­mo ne­ga­lė­jo būti

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius, 2003 me­tais ėjęs kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro par­ei­gas, sa­ko, kad da­ly­va­vi­mas ka­ri­nė­je ir po­ka­ri­nė­je ope­ra­ci­jo­se Ira­ke pri­dė­jo ar­gu­men­tų dėl Lie­tu­vos na­rys­tės NA­TO, į ku­rią mū­sų ša­lis įsto­jo 2004-ai­siais.

Mi­nis­tras „Lie­tu­vos ži­nioms“ pri­pa­ži­no, kad klau­si­mas dėl mū­sų ša­lies mi­si­jos Ira­ke bu­vo kon­tro­ver­siš­kas. Jis pri­si­mi­nė ra­gi­nęs Sei­me la­biau dis­ku­tuo­ti ke­liant klau­si­mą dėl mū­sų ka­rių siun­ti­mo į šią ša­lį. „Ne­ke­ti­no­me da­ly­vau­ti ko­vi­niuo­se pa­da­li­niuo­se. Pa­me­nu, ta­da siun­tė­me lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tus. Ta­čiau vis tiek tai bu­vo ka­ri­nė mi­si­ja, ir bu­vo įvai­rių nuo­mo­nių net tarp Al­jan­so na­rių – ar yra pa­kan­ka­mas Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­jos man­da­tas. Bu­vo la­bai di­de­lis JAV pra­šy­mas pa­gel­bė­ti, ir pri­ėmė­me spren­di­mą. Ma­nau, kad tai bu­vo la­bai tei­sin­gas spren­di­mas, ki­to­kio tie­siog ne­ga­lė­jo bū­ti“, – įsi­ti­ki­nęs L. Lin­ke­vi­čius.

Ver­tin­da­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­skelb­tą at­as­kai­tą, mi­nis­tras pa­žy­mė­jo, jog tuo­me­tis prem­je­ras T. Blai­ras įsi­ti­ki­nęs, kad pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą dėl in­va­zi­jos į Ira­ką. L. Lin­ke­vi­čius ak­cen­ta­vo, kad klau­si­mas dėl Ira­ko ka­ro Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je yra jau­tres­nis, nes ja­me žu­vo ne­ma­žai bri­tų ka­rių.

Šiuo metu Irake padėtis yra sudėtinga: dalį šalies teritorijos kontroliuoja „Islamo valstybė“, nuolat rengiami teroro išpuoliai. Praėjusią savaitę teroro išpuolis Bagdade nusinešė apie 300 žmonių gyvybes.Reuters/Scanpix nuotrauka

Anot L. Lin­ke­vi­čiaus, už Ira­ke ne­si­bai­gian­tį chao­są at­sa­kin­gos vi­sos ša­lys, da­ly­va­vu­sios ope­ra­ci­jo­je, bet pir­miau­sia – JAV ir Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, mo­bi­li­za­vu­sios koa­li­ci­ją, pa­tei­ku­sios fak­tus ir ar­gu­men­tus dėl mi­si­jos rei­ka­lin­gu­mo. „Nie­ko ne­nu­men­kin­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne mes lė­mė­me tos ope­ra­ci­jos pra­džią ar pa­bai­gą. Tie­siog tuo me­tu at­siž­vel­gė­me į mū­sų stra­te­gi­nių, svar­biau­sių bū­si­mų są­jun­gi­nin­kų pra­šy­mus ir pri­ėmė­me tei­gia­mą spren­di­mą“, – aiš­ki­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras.

Ka­riai grįš mo­ky­ti irakiečių

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro Juo­zo Ole­ko tei­gi­mu, Lie­tu­va dau­giau­sia pri­si­dė­jo prie po­ka­ri­nės ope­ra­ci­jos Ira­ke, kai siek­ta už­ti­krin­ti ša­lies sta­bi­lu­mą. „Man te­ko lan­ky­tis Ira­ke. Ma­nau, kad mū­sų ka­riai pri­si­dė­jo prie to, kad Ira­ke bū­tų ra­miau. Tą mi­si­ją at­li­ko­me gar­bin­gai“, – sa­kė jis.

Šiuo me­tu Ira­ke pa­dė­tis yra su­dė­tin­ga: da­lį ša­lies te­ri­to­ri­jos kon­tro­liuo­ja „Is­la­mo vals­ty­bė“, nuo­lat ren­gia­mi te­ro­ro iš­puo­liai. Pra­ėju­sią sa­vai­tę te­ro­ro iš­puo­lis Bag­da­de nu­si­ne­šė apie 300 žmo­nių gy­vy­bes. „Ne­ma­nau, kad ten bu­vo leng­ves­nis gy­ve­ni­mas iki S. Hus­sei­no pa­kei­ti­mo. Ma­nau, jog da­ly­vau­da­mi pri­si­dė­jo­me, kad bū­tų ra­miau, o da­bar tą pa­čią sa­vo mi­si­ją pra­tę­si­me“, – tei­gė J. Ole­kas.

Prieš ke­lias sa­vai­tes Sei­mas pri­ta­rė tam, kad Lie­tu­va į Ira­ką siųs­tų iki 30 ka­ri­nių ins­truk­to­rių, ku­rie da­ly­vaus tarp­tau­ti­nė­je ope­ra­ci­jo­je „Į­gim­tas ryž­tas“. JAV va­do­vau­ja­ma koa­li­ci­ja prieš gru­puo­tę „Is­la­mo vals­ty­bė“ nu­kreip­tą ope­ra­ci­ją vyk­do nuo 2014 me­tų. Mū­sų ša­lies ka­riai ne­vyk­dys ko­vi­nių už­duo­čių, o mo­kys ira­kie­čius gin­ti sa­vo vals­ty­bę. Šiuo me­tu svars­to­ma, ku­rie ka­ri­niai ins­truk­to­riai ga­lė­tų vyk­ti į Ira­ką. Pa­sak J. Ole­ko, pir­mie­ji ka­riai ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie tarp­tau­ti­nės ope­ra­ci­jos dar šių me­tų pa­bai­go­je. „Tai yra ir tam ti­kras mū­sų įna­šas į bend­rą NA­TO so­li­da­ru­mą ir veik­lą, taip pat tam ti­kra ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis mū­sų ka­riams“, – aiš­ki­no mi­nis­tras.

Ko­va su tironija

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė ak­cen­ta­vo, kad Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je nuo­mo­nės dėl in­va­zi­jos į Ira­ką ski­ria­si. Ji pri­mi­nė, kad Lie­tu­va ne­bu­vo tarp vals­ty­bių, tu­rė­ju­sių ir ver­ti­nu­sių žval­gy­bi­nę in­for­ma­ci­ją, tarp­tau­ti­nė­je mi­si­jo­je da­ly­va­vo­me pa­pra­šy­ti par­tne­rių. „Pri­si­min­ki­me, ku­rie me­tai tai bu­vo – dar iki Lie­tu­vos na­rys­tės NA­TO. Bu­vo la­bai svar­bu, kad Lie­tu­va pa­gel­bė­tų par­tne­riams. Aš tai vi­sa­da ver­ti­nau tei­gia­mai. Ma­nau, kad ko­va su ti­ro­ni­jo­mis, ko­kia bu­vo ir Ira­ke, yra rei­ka­lin­ga. Jei­gu mums kas nors bū­tų pa­gel­bė­ję, kai Sta­li­nas val­dė Lie­tu­vą ir žu­dė žmo­nes, tur­būt vi­si bū­tu­me la­bai džiau­gę­si. Daug žmo­nių to lau­kė, bet ne­su­lau­kė“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­rė.

R. Juk­ne­vi­čie­nės tei­gi­mu, vie­na pa­grin­di­nių ne­si­bai­gian­čių ne­ra­mu­mų Ira­ke prie­žas­čių – per anks­ti iš­ves­ti ka­riai. Esą pra­dė­jus mi­si­ją rei­kė­jo ją ir tęs­ti, kol bus pa­siek­ta tva­rių re­zul­ta­tų. Ta­čiau JAV pre­zi­den­tu ta­pęs Ba­rac­kas Oba­ma pra­dė­jo iš­ves­ti ame­ri­kie­čių ka­rius iš karš­tų­jų taš­kų. „Taip daug ką ir tu­ri­me: ir Ira­ką, ir Af­ga­nis­ta­ną taip ant plau­ko ky­ban­čius. O bai­siau­sia, kad lai­ku, prieš dve­jus me­tus, ne­siim­ta prie­mo­nių Si­ri­jo­je, kai kal­bė­ta apie che­mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­mą ir pa­na­šius da­ly­kus. Kai ne­nu­siun­tė ka­rių lai­ku, kad „Is­la­mo vals­ty­bę“ su­stab­dy­tų pa­čio­je užuo­maz­go­je, šian­dien ir tu­ri­me to­kią si­tua­ci­ją. Ma­ny­čiau, kad ne įsi­ki­ši­mas at­ve­da prie bai­sių pa­sek­mių, ko­kias da­bar tu­ri­me Si­ri­jo­je, su pa­bė­gė­liais ir t. t., o jo­kių spren­di­mų ne­priė­mi­mas“, – samp­ro­ta­vo Sei­mo na­rė.

Rasa Juknevičienė: „Prisiminkime, kurie metai tai buvo – dar iki Lietuvos narystės NATO. Buvo labai svarbu, kad Lietuva pagelbėtų partneriams."Romo Jurgaičio nuotrauka

R. Juk­ne­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad Lie­tu­va tu­ri da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se ka­ri­nė­se ope­ra­ci­jo­se. Jos nuo­mo­ne, bū­da­ma nuo­šir­di JAV par­tne­rė Af­ga­nis­ta­ne mū­sų ša­lis ga­vo di­de­lius di­vi­den­dus. „Pa­dė­jo­me JAV, kai joms bu­vo la­bai su­nku. Mū­sų in­dė­lis bu­vo la­bai ver­ti­na­mas. Tuo me­tu, kai sa­vo gy­ny­bai ne­ga­lė­jo­me skir­ti tin­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo, tai la­bai kom­pen­sa­vo mū­sų įvaiz­dį ir pa­ti­ki­mu­mą par­tne­rių aky­se. Jei­gu no­ri­me, kad at­ei­tų mū­sų gin­ti, mums pa­dė­ti, tu­ri­me su­pras­ti ir ki­tų sau­gu­mui jau­trias vie­tas. NA­TO yra par­tne­rys­tė. Jei­gu ne­su­vok­si­me, ką jau­čia pie­ti­nės Al­jan­so vals­ty­bės, su­si­dur­da­mos su „Is­la­mo vals­ty­bės“ ir ki­to­mis grės­mė­mis, ko­dėl jie tu­ri su­pras­ti mus?“ – pa­brė­žė po­li­ti­kė.

Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mas tarp­tau­ti­nė­je ope­ra­ci­jo­je „I­ra­ko lais­vė“

• 2003 m. ba­lan­džio – spa­lio mėn. 8 Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tai ir 4 ka­ro me­di­kai pra­dė­jo Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mą ope­ra­ci­jo­je Ira­ke. Už­duo­tis – pri­žiū­rė­ti są­jun­gi­nin­kų trans­por­ti­nius lėk­tu­vus ir teik­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą vie­tos gy­ven­to­jams.

• 2003 m. bir­že­lio – 2008 m. rugp­jū­čio mėn. sa­vo mi­si­ją Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) va­do­vau­ja­ma­me sek­to­riu­je Da­ni­jos ba­ta­lio­no su­dė­ty­je ir JAV va­do­vau­ja­ma­me sek­to­riu­je Al Ku­to mies­te at­li­ko LIT­CON (angl. Lit­hua­nian Con­tin­gent) bū­riai (iš vi­so 570 ka­rių).

• 2003 m. rugp­jū­čio – 2006 m. sau­sio mėn. Len­ki­jos va­do­vau­ja­ma­me sek­to­riu­je Len­ki­jos kon­tin­gen­to su­dė­ty­je Al Hi­los ir Al Ku­to mies­tuo­se mi­si­ją vyk­dė LIT­DET (angl. Lit­hua­nian De­tach­ment) bū­riai (iš vi­so 245 ka­riai).

• 2003 m. lap­kri­čio – 2008 m. rugp­jū­čio mėn. JK va­do­vau­ja­mos dau­gia­na­cio­na­li­nės di­vi­zi­jos šta­be Bas­ros mies­te tar­ny­bą at­li­ko 34 šta­bo ka­ri­nin­kai.

• 2004 m. sau­sio – 2008 m. rugp­jū­čio mėn. Len­ki­jos va­do­vau­ja­mos dau­gia­na­cio­na­li­nės di­vi­zi­jos šta­be Ad Di­va­ni­jos mies­te tar­ny­bą at­li­ko 23 ka­riai ir 15 šta­bo ka­ri­nin­kų.

• 2003 m. rug­sė­jo – 2008 m. gruo­džio mėn. iš vi­so 21 Lie­tu­vos ka­rys ir šta­bo ka­ri­nin­kai tar­ny­bą at­li­ko kor­pu­so ir aukš­tes­nio lyg­mens koa­li­ci­jos šta­buo­se.

• 2005 m. va­sa­rio – 2011 m. gruo­džio mėn. iš vi­so 41 Lie­tu­vos ka­rys vyk­dė NA­TO mo­ky­mo mi­si­ją.

Šal­ti­nis: KAM