Politikai: Lietuvoje neaišku, kas yra šeima
Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra aiš­ku, kas yra šei­ma, nes skir­tin­guo­se tei­sės ak­tuo­se, teis­mų iš­aiš­ki­ni­muo­se yra pa­tei­kia­mi skir­tin­gi apib­rė­ži­mai, o šei­mos po­li­ti­ka vyk­do­ma frag­men­tiš­kai, ne­įvar­di­nant aiš­kių, vi­suo­me­nei su­pran­ta­mų ir pri­im­ti­nų pri­ori­te­tų. To­kios min­tys bu­vo iš­sa­ky­tos penk­ta­die­nį Sei­me vy­ku­sio­je po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų dis­ku­si­jo­je, skir­to­je iš­gry­nin­ti šei­mos po­li­ti­kos tiks­lą.

Kar­tu su Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­tu dis­ku­si­ją ini­ci­ja­vu­sio Šei­mos ins­ti­tu­to va­do­vė Jo­lan­ta Ra­mo­nie­nė pra­dė­da­ma dis­ku­si­ją sa­kė, jog ren­gi­nių cik­lo idė­ja ki­lo iš no­ro ne­bū­ti nuo­ša­ly­je. Ji at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad yra daug prog­ra­mi­nių do­ku­men­tų, bet jie įgy­ven­di­na­mi frag­men­tiš­kai. No­rint, kad spren­di­mus pri­iman­tys po­li­ti­kai bei val­di­nin­kai ži­no­tų, ku­rie sie­kiai yra tiks­les­ni, bū­ti­na ži­no­ti, kaip vi­suo­me­nė pa­si­ruo­šu­si juos pri­im­ti. Ini­ci­juo­tas dis­ku­si­jų cik­las yra kvie­ti­mas dia­lo­gui ir bend­ra­dar­bia­vi­mui ieš­kant komp­ro­mi­so.

Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kė Eg­lė Ka­vo­liū­nai­tė–­Ra­gaus­kie­nė įžan­gi­nia­me pra­ne­ši­me ly­gi­no įvai­rių vals­ty­bių tai­ko­mas pra­kti­kas, taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad vals­ty­bės veiks­mai, lie­čian­tys šei­mas, nė­ra nuo­sek­lūs, daž­nai prieš­ta­rau­ja vie­ni ki­tiems. Bu­vo pa­teik­tas pa­vyz­dys, kai vie­nu me­tu bu­vo svars­to­mi dvie­jų tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mai – vie­nu bu­vo sie­kia­ma pra­il­gin­ti mo­ti­nys­tės at­os­to­gas, kad mo­te­ris kuo il­giau ga­lė­tų bū­ti su sa­vo vai­ku, ki­tu tei­sės ak­tu bu­vo sie­kia­ma kuo grei­čiau su­grą­žin­ti pa­gim­džiu­sią mo­te­rį į dar­bo rin­ką, kad ji ne­pra­ras­tų kva­li­fi­ka­ci­jos ir įgū­džių. Moks­li­nin­kė taip pat at­krei­pė dė­me­sį į tai kad šei­mos po­li­ti­ka Lie­tu­vo­je yra re­tros­pek­ty­vi, vi­sos prie­mo­nės nu­kreip­tos į pa­gal­bą su­nkiai be­si­ver­čian­čioms šei­moms, tuo tar­pu pa­si­tu­rin­čios ar vi­du­ti­nės šei­mos nė­ra ska­ti­na­mos tu­rė­ti dau­giau vai­kų.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vę po­li­ti­kai skir­tin­gai ma­tė svar­biau­sius šei­mos po­li­ti­kos as­pek­tus. Vie­ni at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad Lie­tu­vo­je šei­mos po­li­ti­ka kol kas vyk­do­ma dėl... šei­mos po­li­ti­kos, kad rei­ka­lin­ga su­si­tar­ti, kam ji rei­ka­lin­ga. Ki­ti po­li­ti­kai ra­gi­no kuo ma­žiau kon­tro­liuo­ti šei­mas, tie­siog leis­ti joms gy­ven­ti pa­gal sa­vo no­rus ir įsi­ti­ki­ni­mus be­si­kei­čian­čio­je de­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je. Bu­vo iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė, jog dis­ku­tuo­jant apie šei­mos po­li­ti­ką pra­smin­ga bū­tų ne­su­sip­rie­šin­ti dėl skir­tin­gų po­žiū­rių, o įver­tin­ti, ką rea­liai ga­li­ma pa­da­ry­ti šei­moms.

Pa­si­sa­ky­muo­se iš­ryš­kė­jo tai, kad Lie­tu­vo­je po­li­ti­kai dre­bi­na orą vie­to­je to, kad spręs­tų kon­kre­čias šei­mų prob­le­mas. Kai ku­rie po­li­ti­kai tvir­ti­no, jog vi­sa prob­le­ma yra bai­lūs Lie­tu­vos vy­rai, ku­rie nie­kaip ne­si­ryž­ta pa­si­pirš­ti sa­vo mo­te­rims ir su­kur­ti stip­rių šei­mų.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vę So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai mi­nė­jo, jog yra ruo­šia­mas De­mog­ra­fi­nės stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo 2016-2018 me­tų veiks­mų pla­nas, ku­ris apim­tų prie­mo­nes de­mog­ra­fi­nės pa­dė­ties ge­ri­ni­mui, mo­kes­čių po­li­ti­kos pri­tai­ky­mui, gy­ven­to­jų se­nė­ji­mo prob­le­mai spręs­ti. Jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­to va­do­vas Juo­zas Mel­džiu­kas pa­ste­bė­jo, kad šei­mos po­li­ti­ka api­ma dau­gy­bę vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo sri­čių. Anot dis­ku­si­jos da­ly­vio, rei­kė­tų siek­ti to, kad šei­mos po­li­ti­ka bū­tų par­em­ta grįž­ta­muo­ju ry­šiu, šei­mų ir bend­ruo­me­nių įtrau­ki­mu. Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rė Edi­ta Žio­bie­nė sa­kė, jog da­bar Lie­tu­vo­je nė­ra aiš­ku, ar vals­ty­bė ti­krai re­mia pa­pras­tą šei­mą. Pa­sak jos, kuo dau­giau šei­ma au­gi­na vai­kų, tuo ma­žiau ga­li iš­leis­ti vai­ko po­rei­kiams ten­kin­ti.

Dis­ku­si­ją api­bend­ri­nu­si moks­li­nin­kė E. Ka­vo­liū­nai­tė–­Ra­gaus­kie­nė ak­cen­ta­vo šei­mos apib­rė­ži­mo ne­bu­vi­mą. Anot jos, at­lie­kant moks­li­nį dar­bą bu­vo ap­tik­ta apie 30 skir­tin­gų šei­mos apib­rė­ži­mų. Dis­ku­si­jos da­ly­viai kaip vie­ną iš šei­mos po­li­ti­kos tiks­lų įvar­di­jo gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mą, ku­ris su­si­jęs su šei­mos ge­ro­vės už­ti­kri­ni­mu.

Ši dis­ku­si­ja yra jau tre­čio­ji, ku­rio­je sie­kia­ma ap­tar­ti šei­mos po­li­ti­kos tiks­lus. Iki šiol sa­vo nuo­mo­nė­mis šiuo klau­si­mu jau pa­si­da­li­jo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai bei moks­li­nin­kai. Bai­gia­mo­ji dis­ku­si­ja, ku­rio­je bus api­bend­rin­ta įvai­rių sri­čių nuo­mo­nės vyks bir­že­lio 18 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to pa­tal­po­se.

Kaip ži­no­ma, Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­tas ir ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Šei­mos ins­ti­tu­tas“ šie­met Tarp­tau­ti­nės šei­mos die­nos pro­ga pra­dė­jo vie­šų­jų dis­ku­si­jų cik­lą apie šei­mos po­li­ti­kos tiks­lą, ku­rio bū­tų sie­kia­ma pa­si­tel­kiant įvai­rias šei­mos po­li­ti­kos prie­mo­nes. Dis­ku­si­jų me­tu bus sie­kia­ma nu­sta­ty­ti bend­rai su­vo­kia­mus tiks­lus, ku­rių įgy­ven­di­ni­mu bū­tų su­in­te­re­suo­ta pa­ti vi­suo­me­nė.