Po studijų darbo rinkoje geriausiai sekasi išmanantiesiems IT ir mokantiesiems skandinavų kalbas
Pen­kių uni­ver­si­te­ti­nių kryp­čių ab­sol­ven­tai gau­na di­des­nį nei 1 tūkst. eu­rų (prieš mo­kes­čius) vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą.

Tai prog­ra­mų sis­te­mų (1321 eu­ras), skan­di­na­vų fi­lo­lo­gi­jos (1139 eu­rai), in­for­ma­ci­jos sis­te­mų (1103 eu­rai), ae­ro­nau­ti­kos in­ži­ne­ri­jos (1055 eu­rai) ir in­for­ma­ti­kos (1050 eu­rų) ba­ka­lau­ro stu­di­jų ab­sol­ven­tai, par­odė Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tro (MOS­TA) at­lik­ta ana­li­zė.

An­tra­ja­me dau­giau­siai už­dir­ban­čių­jų pen­ke­tu­ke ri­kiuo­ja­si slau­ga (883 eu­rai), vo­kie­čių fi­lo­lo­gi­ja (872 eu­rai), sta­tis­ti­ka (872 eu­rai), me­cha­ni­kos in­ži­ne­ri­ja (857 eu­rai) ir jū­rų in­ži­ne­ri­ja (848 eu­rai). Prog­ra­mų sis­te­mų, in­for­ma­ti­kos, ae­ro­nau­ti­kos in­ži­ne­ri­jos, skan­di­na­vų fi­lo­lo­gi­jos, in­for­ma­ci­jos sis­te­mų, sta­tis­ti­kos ir me­cha­ni­kos in­ži­ne­ri­jos ab­sol­ven­tų vi­du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai iš­lie­ka aukš­čiau­si tarp ki­tų tais me­tais bai­gu­sių uni­ver­si­te­tus ir pra­ėjus pen­kiems me­tams nuo stu­di­jų bai­gi­mo.

Ko­le­gi­jo­se si­tua­ci­ja pa­na­ši – di­džiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­na bai­gu­sie­ji in­ži­ne­ri­jos moks­lus. 2016 me­tais di­džiau­sius at­ly­gi­ni­mus ga­vo jū­rų in­ži­ne­ri­jos (827 eu­rai), far­ma­ci­jos (821 eu­rais), in­for­ma­ti­kos (779 eu­rai), slau­gos (774 eu­rai), me­cha­ni­kos in­ži­ne­ri­jos (744 eu­rai), elek­tro­ni­kos ir elek­tros in­ži­ne­ri­jos (717 eu­rų), sta­ty­bos in­ži­ne­ri­jos (713 eu­rų), che­mi­jos ir pro­ce­sų in­ži­ne­ri­jos (692 eu­rai), prog­ra­mų sis­te­mų (687 eu­rai) ir jū­rų tech­no­lo­gi­jų (685 eu­rai) užp­raė­ju­sių me­tų ab­sol­ven­tai.

MOS­TA at­krei­pia dė­me­sį, kad Lie­tu­vo­je nė­ra tin­ka­mai įver­tin­ta Šiau­rės ša­lių kal­bų mo­ky­mo­si svar­ba.

„Pas­lau­gų cen­truo­se Vil­niu­je ir Kau­ne at­lie­ka­mos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, in­ži­ne­ri­nės, fi­nan­si­nės aps­kai­tos, tei­si­nės, pir­ki­mų, par­da­vi­mų, klien­tų ap­tar­na­vi­mo ir dau­gy­bė ki­tų funk­ci­jų. Di­džiau­sia prob­le­ma, su­si­ju­si su šių sri­čių pro­fe­sio­na­lais ta, kad į ša­lį at­ei­nan­tys pa­slau­gų cen­trai no­ri teik­ti pa­slau­gas ne tik ang­lų, bet ir Šiau­rės ša­lių kal­bo­mis, o šių kal­bų mo­ky­mo svar­ba kol kas Lie­tu­vo­je nė­ra tin­ka­mai įver­tin­ta. Dėl to už­sie­nio bend­ro­vės už­trun­ka ma­žiau­siai pus­me­tį, kad pa­si­ruoš­tų sau rei­ka­lin­gus spe­cia­lis­tus. Tad no­rin­tys gau­ti kon­ku­ren­cin­gą at­ly­gi­ni­mą so­cia­li­nių moks­lų stu­den­tai tu­rė­tų mo­ky­tis ir Šiau­rės ša­lių kal­bų – da­nų, šve­dų, nor­ve­gų ir suo­mių“, – sa­ko­ma pra­ne­ši­me.

Tarp de­šim­ties uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų kryp­čių, ku­rių ab­sol­ven­tai už­dir­ba pra­sčiau­siai, yra ke­tu­rios me­nų kryp­tys: dai­lė (357 eu­rai), tea­tras ir ki­nas (426 eu­rai), fo­tog­ra­fi­ja ir me­di­jos (431 eu­ras), me­no­ty­ra (459 eu­rai). Taip pat į de­šim­tu­ką pa­ten­ka ru­sų fi­lo­lo­gi­jos (398 eu­rai), ge­ne­ti­kos (414 eu­rų), fi­lo­lo­gi­jos (453 eu­rai), ar­cheo­lo­gi­jos (458 eu­rai) ir edu­ko­lo­gi­jos (461 eu­ras) stu­di­jos.

Tarp ko­le­gi­jo­se vyk­do­mų stu­di­jų ma­žiau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­na šių stu­di­jų kryp­čių ab­sol­ven­tai: dai­lės (395 eu­rai), me­di­ci­nos ir svei­ka­tos (406 eu­rai), ver­ti­mo (415 eu­rai), vi­suo­me­nės svei­ka­tos (430 eu­rų), že­mės ūkio ir ve­te­ri­na­ri­jos (442 eu­rai), in­ži­ne­ri­jos (448 eu­rai), že­mės ūkio moks­lų (450 eu­rų), mais­to stu­di­jų (451 eu­ras) rea­bi­li­ta­ci­jos (466 eu­rai) ir in­for­ma­ci­jos pa­slau­gų (470 eu­rų).

„Vis dėl­to rei­kia pa­ste­bė­ti, kad su me­no kryp­čių ab­sol­ven­tais si­tua­ci­ja yra iš­skir­ti­nė. Jie daž­nai dir­ba pa­gal in­di­vi­dua­lią veik­lą, o dir­ban­tie­ji sam­do­mą dar­bą už­sii­ma ir pa­pil­do­ma in­di­vi­dua­lia veik­la, tad ti­kė­ti­na, kad rea­lios jų pa­ja­mos yra di­des­nės“, – sa­ko MOS­TA ana­li­ti­kas Gin­tau­tas Jakš­tas.