Po rinkimų Lenkijoje laukiama santykių pavasario
Po triuš­ki­na­mos kon­ser­va­ty­vio­sios par­ti­jos „Įs­ta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ (ĮT) per­ga­lės rin­ki­muo­se Len­ki­jo­je vyk­sian­tys pa­si­kei­ti­mai mū­sų ša­ly­je ver­ti­na­mi dve­jo­pai. Mū­sų po­li­ti­kai puo­se­lė­ja vil­tį dėl dvi­ša­lių san­ty­kių at­ši­li­mo. Ta­čiau ne­at­me­ta­ma ir tai, kad Var­šu­va ga­li griež­tin­ti to­ną dėl len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos pa­dė­ties.

Lie­tu­vos po­li­ti­kai ir po­li­to­lo­gai prog­no­zuo­ja, kad į val­džią Len­ki­jo­je su­grį­žus ĮT kai­my­nė ša­lis dau­giau dė­me­sio skirs Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pai. Stip­rin­da­ma ly­de­rys­tę mū­sų re­gio­ne, Len­ki­ja ne­iš­si­vers be Lie­tu­vos pa­gal­bos, to­dėl pa­sta­rai­siais me­tais at­ša­lę dvi­ša­liai san­ty­kiai ga­li pa­ge­rė­ti.

Trin­tys ne­už­goš stra­te­gi­nio bendradarbiavimo

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius ti­ki­si kons­truk­ty­vaus bend­ra­dar­bia­vi­mo su nau­ją­ja Len­ki­jos val­džia. Jis pa­žy­mė­jo, kad es­min­gai svar­bus yra bend­ras Bal­ti­jos ša­lių ir Len­ki­jos dar­bas sau­gu­mo sri­ty­je. „Jei ir bus trin­čių, aš ti­kiu, kad jos ti­krai ne­už­goš tų es­mi­nių stra­te­gi­nių pro­jek­tų, ku­rie svar­būs mū­sų ša­lių na­cio­na­li­niams in­te­re­sams“, – pa­brė­žė mi­nis­tras.

L. Lin­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, Lie­tu­vos len­kų ke­lia­mos prob­le­mos ne­tu­rė­tų pa­kenk­ti dvi­ša­liams san­ty­kiams su Len­ki­ja. Taip pat jis pri­dū­rė, kad esa­ma dar­bų, ku­riuos tu­ri­me at­lik­ti. Ta­čiau tai bus da­ro­ma nor­ma­liu rit­mu, ne­dra­ma­ti­zuo­jant ir ne­su­tirš­ti­nant spal­vų.

Ak­ty­vu­mą tu­ri ro­dy­ti ir Lietuva

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las sa­kė, kad ĮT su­sik­los­tė pa­lan­kios ap­lin­ky­bės lai­mė­ti rin­ki­mus. Esą da­bar­ti­niams val­dan­tie­siems ko­ją pa­ki­šo įvai­rūs po­li­ti­niai skan­da­lai. Rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu, pa­sak po­li­ti­ko, dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta vi­daus po­li­ti­kai. „Iš­da­ly­ta daug pa­ža­dų, ku­rie tu­ri ati­tin­ka­mą kai­ną biu­dže­te. Pa­vyz­džiui, pen­si­nio am­žiaus su­trum­pi­ni­mas – la­bai di­de­li /kaš­tai biu­dže­tui. Ar pa­vyks įgy­ven­din­ti, ne­ži­nau. Pa­ža­dė­ta ir įvai­ri so­cia­li­nė par­ama, kai ku­rie mo­kes­čių pa­kei­ti­mai“, – pa­sa­ko­jo G. Kir­ki­las.

Jis pa­žy­mė­jo, kad ĮT yra tvir­tą ver­ty­bi­nę orien­ta­ci­ją tu­rin­ti par­ti­ja, la­biau proa­me­ri­kie­tiš­ka ir tam ti­kra pra­sme eu­ros­kep­tiš­ka. G. Kir­ki­las pri­mi­nė, kad val­džio­je bū­nant šios par­ti­jos įkū­rė­jams bro­liams Kac­zyns­kiams (a. a. Le­chui Kac­zyns­kiui – pre­zi­den­tu, o Ja­ros­la­wui Kac­zyns­kiui – prem­je­ru) Lie­tu­vos ir Len­ki­jos dvi­ša­liai san­ty­kiai bu­vo ak­ty­vūs. „Po­zi­ty­viai spren­dė­me dau­ge­lį klau­si­mų. Nors bu­vo ir dis­ku­si­jų dėl len­kų pa­dė­ties Lie­tu­vo­je, mums pa­vy­ko tuos klau­si­mus spręs­ti ir ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą. Ne­bu­vo to­kių par­eiš­ki­mų, ko­kius da­rė bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ra­dos­la­was Si­kors­kis, kad į Lie­tu­vą jis ne­at­va­žiuos, kol ne­bus iš­spręs­ti kaž­ko­kie klau­si­mai. Taip, gin­či­jo­mės, bet ul­ti­ma­tu­mų kal­ba ne­bu­vo kal­ba­ma“, – tei­gė jis.

To­dėl ir da­bar G. Kir­ki­las ma­no, kad ĮT su­grį­ži­mas į val­džią yra ge­ra pro­ga at­kur­ti ge­rus san­ty­kius. Ak­ty­vu­mą čia tu­ri ro­dy­ti ir Lie­tu­va. „Rei­kia kaip ga­li­ma dau­giau su­si­pa­žin­ti su bū­si­mais nau­jai­siais Len­ki­jos va­do­vais, nes dau­ge­lio jų ne­pa­žįs­ta­me. Rei­kia ak­ty­viai veik­ti ne­for­ma­liais ka­na­lais. Bū­tų la­bai ge­rai, jei Sei­mas pri­im­tų įsta­ty­mą dėl pa­var­džių ra­šy­bos ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Tai bū­tų ge­ras aks­ti­nas kal­bė­tis“, – įsi­ti­ki­nęs Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas.

G. Kir­ki­las ne­abe­jo­jo, kad bū­si­mo­ji Len­ki­jos val­džia bus itin ak­ty­vi spręs­da­ma Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se gy­ve­nan­čių tau­tie­čių klau­si­mus.

Grįž­ta Kac­zyns­kių filosofija

Kon­ser­va­ty­vios par­ti­jos sėk­mė Len­ki­jos Sei­mo rin­ki­muo­se pra­džiu­gi­no Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rį And­rių Ku­bi­lių. „Į val­džią grįž­ta Kac­zyns­kių geo­po­li­ti­nė fi­lo­so­fi­ja, par­em­ta Ru­si­jos grės­mės su­vo­ki­mu: Len­ki­ja yra or­ga­niš­ka Cen­tri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos ly­de­rė, tel­kian­ti vi­są re­gio­ną bend­rai Ru­si­jos su­lai­ky­mo stra­te­gi­jai. Tai ma­tė­me žu­vu­sio pre­zi­den­to L. Kac­zyns­kio lai­kais. Mū­sų ne­blo­gus san­ty­kius tuo me­tu daug la­biau lė­mė bend­rai su­vok­tos grės­mės, o ne vie­ti­niai ne­su­ta­ri­mai“, – sa­vo so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je aiš­ki­no jis.

Anot A. Ku­bi­liaus, pa­sta­ruo­sius me­tus Len­ki­jo­je bu­vo įsi­ga­lė­ju­si R. Si­kors­kio ir bu­vu­sio prem­je­ro Do­nal­do Tus­ko par­adig­ma, kad Len­ki­ja yra ne mū­sų re­gio­no, bet ir vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­na iš ly­de­rių. To pa­sek­mė – dvi­ša­lių san­ty­kių, Len­ki­jai į mus žiū­rint iš „eu­ro­pi­nės ly­de­rys­tės“ aukš­tu­mų, at­ša­li­mas.

A. Ku­bi­lius ti­ki­si, kad su nau­ja Len­ki­jos val­džia į mū­sų ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kius grįš dau­giau stra­te­giš­ku­mo. „Taip pat ti­kiuo­si, kad ir Var­šu­vo­je bus dau­giau su­pra­ti­mo, kas ir ko­dėl Vil­niu­je vaikš­to su Geor­gi­jaus juo­ste­lė­mis“, – pa­žy­mė­jo jis.

Kei­sis už­sie­nio po­li­ti­kos kursas

Po­li­to­lo­go Ja­ce­ko Ko­ma­ro ne­nus­te­bi­no rin­ki­mų Len­ki­jo­je re­zul­ta­tai. Tai, kad juos lai­mės par­ti­ja ĮT, esą bu­vo aki­vaiz­du. Ta­čiau jis ma­nė, kad ši po­li­ti­nė jė­ga už­si­ti­krins kiek ma­žiau vie­tų Sei­me. Val­dan­čio­sios „Pi­lie­čių plat­for­mos“ pra­lai­mė­ji­mas taip pat bu­vo aiš­kus. „Ga­na ge­ras yra Pa­we­lo Ku­ki­zo an­ti­sis­te­mi­nės par­ti­jos re­zul­ta­tas. Ma­niau, kad jis bus kiek pra­stes­nis. Šiek tiek nu­ste­bi­no, kad kai­rie­ji ga­li ne­įveik­ti rin­ki­mų bar­je­ro. Jiems tai yra ti­kras pra­lai­mė­ji­mas. Bu­vo lai­kas, kai jie pra­ktiš­kai ne­eg­zis­ta­vo, bu­vo iš­strum­ti iš po­li­ti­nės sce­nos, bet po tru­pu­tį ban­dė grįž­ti, ir at­ro­dė, kad jie at­si­ras Sei­me. Jei­gu jie ne­pa­teks į Sei­mą, bus di­džiau­sia staig­me­na“, – pa­žy­mė­jo eks­per­tas.

Jacekas Komaras /LŽ archyvo nuotrauka

J. Ko­ma­ras prog­no­za­vo, kad Len­ki­jos lau­kia daug po­ky­čių. Jis pri­mi­nė, kad ĮT prieš rin­ki­mus ža­dė­jo spręs­ti so­cia­li­nes, svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ties prob­le­mas, di­din­ti al­gas biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jams, pa­dė­ti tam ti­kroms pro­fe­si­nėms gru­pėms, pa­vyz­džiui, šach­ti­nin­kams. „Po­ky­čių bus daug. Ta­čiau ar ši par­ti­ja iš­gel­bės Len­ki­ją, šian­dien per anks­ti sa­ky­ti“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Prie vy­riau­sy­bės vai­ro sto­jus kon­ser­va­to­riams, kei­sis ir Len­ki­jos už­sie­nio po­li­ti­kos kur­sas. Anot J. Ko­ma­ro, grei­čiau­siai su­silp­nės dvi­ša­liai san­ty­kiai su Vo­kie­ti­ja, dau­giau­sia dė­me­sio bus ski­ria­ma Vi­šeg­ra­do ša­lims ir Ry­tų kai­my­nėms. „Anks­tes­nė vy­riau­sy­bė dau­giau orien­ta­vo­si į Va­ka­rus, o Bea­tos Szyd­lo vy­riau­sy­bė dau­giau orien­tuo­sis į Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pą“, – svars­tė jis.

J. Ko­ma­ro tei­gi­mu, kol kas per anks­ti spręs­ti, kaip ga­li keis­tis Len­ki­jos ir Lie­tu­vos dvi­ša­liai san­ty­kiai. Vie­na ver­tus, rin­ki­mus lai­mė­ju­si ĮT ža­da dau­giau dė­me­sio skir­ti už­sie­ny­je, ypač Ry­tuo­se, gy­ve­nan­tiems len­kams. Dėl to ga­li kil­ti tam ti­krų ne­su­ta­ri­mų, nuo­mo­nių iš­sis­ky­ri­mo su ofi­cia­liuo­ju Vil­niu­mi. Ki­ta ver­tus, Len­ki­ja no­rės stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jas re­gio­ne, ir čia ji ne­iš­si­vers be stra­te­gi­nės mū­sų ša­lies pa­gal­bos, to­dėl len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos Lie­tu­vo­je klau­si­mai ga­li bū­ti ne itin ak­cen­tuo­ja­mi.