Po Ramūno Karbauskio sparnu – žydus žeidžiantys tekstai
Lei­di­ny­je „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“, ku­rio dau­giau kaip 30 proc. ak­ci­jų val­do „vals­tie­čių“ ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis, spaus­di­na­muo­se ra­ši­niuo­se ke­lia­mos abe­jo­nės dėl vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mu pa­gerb­tos bu­vu­sios ge­to ka­li­nės ir so­vie­ti­nės par­ti­za­nės Fa­nios Bran­covs­ka­jos veik­los žei­džia Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nę. Sei­mo na­rio is­to­ri­ko Ar­vy­do Anu­šaus­ko ma­ny­mu, to­kios pub­li­ka­ci­jos pri­me­na na­cių pro­pa­gan­dą ir pri­si­de­da prie tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mo.

„Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė (LŽB) sa­vo žo­džius sten­gia­si grįs­ti fak­tais, do­ku­men­tais, šim­tą kar­tų pa­si­ti­krin­ti, prieš kal­bė­da­ma. To­kie kal­ti­ni­mai ir to­kia re­to­ri­ka, ko­kia skel­bia­ma „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ teks­tuo­se, ma­no su­pra­ti­mu, yra ma­žų ma­žiau­siai ne­etiš­ka“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė LŽB pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky.

Faina Kukliansky: "Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška.“"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Taip ji įver­ti­no lei­di­ny­je „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“ pub­li­kuo­tus straips­nius, ku­riuo­se ke­lia­mos abe­jo­nės F. Bran­covs­ka­jos, šį­met Va­sa­rio 16-osios pro­ga už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir mū­sų ša­lies var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je ap­do­va­no­tos or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­žiu­mi, veik­la An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Ke­lio­se pub­li­ka­ci­jo­se tvir­ti­na­ma, jog iš Vil­niaus ge­to pa­bė­gu­si ir prie so­vie­ti­nių par­ti­za­nų pri­si­dė­ju­si F. Bran­covs­ka­ja yra tra­giš­kų Ka­niū­kų kai­mo gy­ven­to­jų žu­dy­nių, įvyk­dy­tų 1944 me­tų sau­sį, da­ly­vė, nors, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) eks­per­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ji šio­je ak­ci­jo­je ne­da­ly­va­vo.

Rė­mė­si prielaidomis

„Va­sa­rio 21 die­ną „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“, pir­ma­sis iš Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, pra­ne­šė vi­suo­me­nei, kad pre­zi­den­tū­ra, Va­sa­rio 16-osios pro­ga „už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ už­ka­bi­nu­si „ri­te­rės“ kry­žių so­vie­ti­nei di­ver­san­tei, Ry­tų Lie­tu­vos Ka­niū­kų kai­mą iš­žu­džiu­sios žy­dų gau­jos na­rei Fa­niai Bran­covs­ka­jai, iš tie­sų ap­do­va­no­jo ir rea­bi­li­ta­vo vi­sus lie­tu­vių tau­tos ge­no­ci­do vyk­dy­to­jus“, – ra­šo­ma ko­vo 14 die­ną pub­li­kuo­ta­me teks­te.

Fai­na Kuk­lians­ky: „To­kie kal­ti­ni­mai ir to­kia re­to­ri­ka, ko­kia skel­bia­ma „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ teks­tuo­se, ma­no su­pra­ti­mu, yra ma­žų ma­žiau­siai ne­etiš­ka.“

Ži­niask­lai­do­je skelb­ta, jog F. Bran­covs­ka­ja, į Vil­niaus ge­tą pa­te­ku­si 19-os, pra­ra­do ten vi­są sa­vo šei­mą. Pa­sku­ti­nę ge­to gy­va­vi­mo die­ną jai, vie­nai iš ne­dau­ge­lio, pa­vy­ko pa­bėg­ti. Mer­gi­na pri­si­dė­jo prie so­vie­ti­nių par­ti­za­nų bū­rio „Ker­šy­to­jas“. Jis kar­tu su ki­to­mis par­ti­za­nų rink­ti­nė­mis 1944 me­tų sau­sio 29 die­ną iš­žu­dė Ka­niū­kų (tuo­met ge­riau ži­no­to len­kiš­ku pa­va­di­ni­mu Ko­niu­chy) gy­ven­to­jus už ne­no­rą bend­ra­dar­biau­ti.

Už­sie­nio žur­na­lis­tams F. Bran­covs­ka­ja yra pa­sa­ko­ju­si, kad ne­da­ly­va­vo nai­ki­nant Ka­niū­kų kai­mą, o prie par­ti­za­nų pri­si­dė­jo no­rė­da­ma ne žu­dy­ti, bet ap­si­sau­go­ti. „Ko­vo­jo­me prieš na­cių val­džią, ne prieš vie­tos gy­ven­to­jus“, – aiš­ki­no ji. An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais bu­vo nu­žu­dy­ta 55 tūkst. Vil­niaus ge­to ka­li­nių. Iš vi­so tuo lai­ko­tar­piu iš­žu­dy­ta 90 proc. iš maž­daug 208 tūkst. Lie­tu­vos žy­dų.

2009 me­tų spa­lį Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­da Vil­niu­je F. Bran­covs­ka­jai, an­ti­hit­le­ri­nės koa­li­ci­jos da­ly­vei, įtei­kė vo­kiš­ko or­di­no „Už nuo­pel­nus“ kry­žių. Per­nai 94-ąjį gim­ta­die­nį šven­tu­si bu­vu­si ge­to ka­li­nė su­lau­kė Iz­rae­lio pre­zi­den­to Reu­ve­no Riv­li­no svei­ki­ni­mo. „Jū­sų gy­ve­ni­mas, bran­gi Fa­nia, mums vi­siems yra ne­pa­lau­žia­mos vil­ties ir ais­tros ste­buk­las, is­to­ri­ja, ku­rią iš­di­džiai pa­sa­ko­ja­me vie­nas ki­tam ir mū­sų vai­kams, kad juos įkvėp­tu­me ir pa­ska­tin­tu­me pri­si­min­ti“, – ra­šo­ma Iz­rae­lio pre­zi­den­to svei­ki­ni­mo laiš­ke.

Fak­to, kad F. Bran­covs­ka­ja ne­da­ly­va­vo Ka­niū­kų žu­dy­nė­se, ne­nei­gė ir „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“. Rem­da­ma­sis Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, vyk­džiu­sios šios tra­ge­di­jos ty­ri­mą, su­kaup­tais duo­me­ni­mis, lei­di­nys nu­ro­dė, jog „F. Bran­covs­ka­ja tuo me­tu bu­vo „kaž­kur ki­tur“, to­dėl bau­džia­mo­jo­je by­lo­je fi­gū­ra­vo tik kaip spe­cia­lio­ji liu­dy­to­ja“. Vis dėl­to „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“, ci­tuo­da­mas ne­įvar­di­ja­mus tei­si­nin­kus, pa­skel­bė, esą bu­vu­si ge­to ka­li­nė „vis tiek bu­vo žu­di­kų gau­jos na­rė“.

Įžvel­gė ne­apy­kan­tos kurstymą

„Dar kar­tą no­riu ak­cen­tuo­ti tiems, ku­rie ne­ži­no apie so­vie­ti­nį par­ti­za­nų ju­dė­ji­mą An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Taip, jie tu­rė­jo su­si­dū­ri­mų su vie­tos gy­ven­to­jais. Taip, ka­ro me­tais im­da­vo­si įvai­rių ak­ci­jų, siek­da­mi ap­si­rū­pin­ti ir gink­lais, ir mais­to pro­duk­tais. Vis­ko bu­vo. Ta­čiau vi­są lai­ką pa­brė­žiu vie­ną as­pek­tą: tie par­ti­za­nai, ku­rie ne­prik­lau­sė so­vie­ti­nių di­ver­san­tų gru­pėms, taip pat iš ge­tų pa­bė­gę ir miš­kuo­se slaps­tę­si as­me­nys tu­rė­jo di­de­lių prob­le­mų dėl amu­ni­ci­jos. Gink­lai bū­da­vo iš­duo­da­mi tik vy­rams. Mo­te­rys ir ne­pil­na­me­čiai jų ne­gau­da­vo, į ope­ra­ci­jas ne­ida­vo, ne­bent iš­skir­ti­niais at­ve­jais“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ dės­tė A. Anu­šaus­kas.

Jis ste­bė­jo­si „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ pub­li­ka­ci­jo­se pa­tei­kia­mais tei­gi­niais, ne­va F. Bran­covs­ka­ja pri­klau­sė „žy­dų gau­jai“. „To­kia trak­tuo­tė skam­ba an­ti­se­mi­tiš­kai. Tai bu­vo ap­si­gink­la­vu­sių bu­vu­sių ge­to ka­li­nių bū­riai. Juos į miš­kus iš­stū­mė ne ypa­tin­gos idė­ji­nės ap­lin­ky­bės, o su­nai­ki­ni­mo grės­mė, Ho­lo­kaus­tas“, – pa­brė­žė is­to­ri­kas.

Pa­sak A. Anu­šaus­ko, moks­li­niais fak­tais ne­pag­rįs­tos pub­li­ka­ci­jos pri­si­de­da prie tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mo. „Teks­te ig­no­ruo­ja­ma da­lis is­to­ri­nių ap­lin­ky­bių, o var­to­ja­ma re­to­ri­ka pa­nė­šė­ja į An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais skelb­tos na­cių pro­pa­gan­dos to­ną“, – pri­dū­rė jis.

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­kė­si ir LGGRTC ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė. Jos tei­gi­mu, kai ku­rie žmo­nės dar su­nkiai įsi­są­mo­ni­na, kad ir nu­ken­tė­ję, ir iš­si­gel­bė­ję žy­dai bu­vo da­lis Lie­tu­vos. „Jų is­to­ri­ja yra mū­sų is­to­ri­ja – skau­di ir įvai­ria­ly­pė. To­dėl vi­sus spren­di­mus tu­ri ly­dė­ti tei­sin­gu­mo jaus­mas, ga­lų ga­le – su­vo­ki­mas, ko­kio­je pa­dė­ty­je tie žmo­nės bu­vo at­si­dū­rę na­cių lai­ko­tar­piu“, – kal­bė­jo moks­li­nin­kė.

T. B. Bu­raus­kai­tę nu­ste­bi­no „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ teks­tų re­to­ri­ka. „Sup­ran­tu, kad to­kį at­si­lie­pi­mą ga­li pa­lik­ti ano­ni­mi­nis ko­men­ta­to­rius, ra­di­ka­las. Bet apie „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­ją“ iki šiol bu­vau ge­res­nės nuo­mo­nės. Šia si­tua­ci­ja tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, nes ga­li­ma įžvelg­ti tau­ti­nės ne­apy­kan­tos kurs­ty­mą“, – sa­kė ji.

Ak­ci­nin­kas – Sei­mo narys

Dau­giau kaip 30 proc. lei­di­nio „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“ ak­ci­jų šiuo me­tu val­do Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ly­de­ris Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis. Anks­čiau jis ti­ki­no ne­ke­ti­nan­tis šio tur­to at­si­sa­ky­ti ar jį per­leis­ti, nes „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jas“ sa­vo įta­ka esą ne­su­ly­gi­na­mas su di­džiai­siais Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos ka­na­lais.

„Kal­ba­me apie ma­žą re­dak­ci­ją, ku­ri yra la­bai spe­ci­fi­nė, – dir­ba kai­mui. Ko­kią įta­ką ji ga­li pa­da­ry­ti vie­ša­jai erd­vei, iš­vis ne­įsi­vaiz­duo­ju. Tai ni­ši­nė ži­niask­lai­da, ku­riai la­bai su­nku iš­gy­ven­ti. Mies­te jos ne­skai­to – nė­ra skai­ty­to­jų. Nie­ka­da ne­sie­kiau tap­ti ko­kiu nors ži­niask­lai­dos mag­na­tu, nes jei­gu žmo­gus tu­ri to­kį tiks­lą, jis per­ka pa­ke­tą, per­ka įta­ką, o aš są­mo­nin­gai įsi­gi­jau ma­žą da­lį ak­ci­jų tam, kad tas lei­di­nys gy­vuo­tų“, – aiš­ki­no R. Kar­baus­kis por­ta­lui 15min.lt.

Kaip po­li­ti­kas ver­ti­na jo val­do­ma­me lei­di­ny­je pa­tei­kia­mas pub­li­ka­ci­jas, ku­rio­se is­to­ri­kai įžvel­gia tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mą, „Lie­tu­vos ži­nioms“ va­kar ne­pa­vy­ko pa­si­tei­rau­ti – R. Kar­baus­kis jau ku­rį lai­ką ne­at­si­lie­pia tar­ny­bi­niu te­le­fo­nu.

„Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Vy­te­nis Ne­ver­daus­kas „Lie­tu­vos ži­nioms“ pri­si­pa­ži­no pats esąs is­to­ri­kas, to­dėl ga­lin­tis pa­tvir­tin­ti, kad jo lai­kraš­čio spaus­di­na­mo­se pub­li­ka­ci­jo­se „vis­kas ab­so­liu­čiai tei­sin­ga“. „Tik iš­klau­sy­ti ki­tą ša­lį nė­ra ga­li­my­bių. Kal­bu apie tai, kad Ka­niū­kų kai­me ne­be­li­ko gy­vų žmo­nių. O F. Bran­covs­ka­jos ver­si­ja yra pa­teik­ta kny­go­se, ku­rios ci­tuo­ja­mos straips­ny­je“, – kal­bė­jo jis.

V. Ne­ver­daus­kas ne­įž­vel­gė prob­le­mos ir dėl teks­tų re­to­ri­kos. „Kai žy­dai kal­ba apie lie­tu­vius kaip žyd­šau­džių tau­tą – jiems nie­ko. Jie ne­bau­džia­mi ga­li va­din­ti vi­są mū­sų tau­tą žyd­šau­džiais. O jei­gu mes įvar­di­jo­me kon­kre­čius at­ve­jus, tai jau kal­ti, ar ne?“ – re­to­riš­kai klau­sė lei­di­nio re­dak­to­rius.

Skir­tin­gi požiūriai

Žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rės Gra­ži­nos Ra­ma­naus­kai­tės-Tiu­me­ne­vie­nės ma­ny­mu, mi­ni­mos „Ū­ki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ pub­li­ka­ci­jos leis­ti­nos ri­bos ne­per­žen­gė. „Jo­se ke­lia­ma prob­le­ma apie žy­dus, apie so­viet­me­čio is­to­ri­nius fak­tus, apie ku­riuos Lie­tu­vo­je ne­la­bai mėgs­ta­ma kal­bė­ti. Šiuo me­tu ne­įž­vel­giu, kad bū­tų per­ženg­tos sa­vi­raiš­kos lais­vės ri­bos – vis dėl­to gy­ve­na­me de­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je“, – pa­žy­mė­jo ins­pek­to­rė.

Tuo me­tu Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo eti­kos ko­mi­si­jos (VIEK) pir­mi­nin­kė Vai­va Žu­kie­nė tei­gė, jog straips­niai jau­trio­mis te­mo­mis, par­em­ti ne moks­li­nių ty­ri­mų įžval­go­mis, bet as­me­ni­ne au­to­riaus po­zi­ci­ja, ke­lia ne­ri­mą, nes skal­do vi­suo­me­nę. „Lie­tu­vo­je yra dvi la­bai jau­trios te­mos – Ho­lo­kaus­tas ir po­ka­ris. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad apie tai ra­šan­tis žur­na­lis­tas ne­ga­li rem­tis vien sa­vo įžval­go­mis ar nuo­mo­ne. Svo­rio cen­tras tu­rė­tų bū­ti kon­cen­truo­tas į pa­grįs­tas moks­li­nes iš­va­das, o pub­li­ka­ci­jo­je to pa­si­gen­du“, – ne­slė­pė V. Žu­kie­nė.

Anot VIEK va­do­vės, jos va­do­vau­ja­ma ko­mi­si­ja jau pra­ėju­siais me­tais tei­kė re­ko­men­da­ci­jas žur­na­lis­tams, ak­cen­tuo­da­ma, kad straips­niai to­kio­mis jau­trio­mis te­mo­mis tu­rė­tų bū­ti grin­džia­mi tiks­liais fak­tais, do­ku­men­tais ir eks­per­tų nuo­mo­nė­mis. „Mes, be abe­jo, pri­va­lo­me nag­ri­nė­ti sa­vo is­to­ri­ją, taip pat kel­ti pa­čius skau­džiau­sius klau­si­mus, bet toks dar­bas tu­rė­tų bū­ti at­lie­ka­mas itin pro­fe­sio­na­liai, įver­ti­nant, kad ne­re­tai dar yra gy­vų įvy­kių liu­di­nin­kų, o to­kios te­mos su­ke­lia di­de­lį re­zo­nan­są vi­suo­me­nė­je“, – pa­brė­žė V. Žu­kie­nė.