Po NSGK išvadų Vyriausybė galbūt kreipsis į teisėsaugą
Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis ne­at­me­ta, jog po Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) at­lik­to ty­ri­mo dėl ne­tei­sė­to po­vei­kio vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ir po­li­ti­kams ga­li bū­ti „rei­ka­lin­ga in­ter­ven­ci­ja“ ir siū­lo­ma kreip­tis į tei­sė­sau­gą.

„Tai nėra teisėsauginis tyrimas, tačiau, jeigu bus konstatuota ir reikalinga intervencija, siūlymai, kad būtų dėl vienos ar kitos tyrimo krypties kreipiamasi į teisėsaugos instituciją – arba Seimo komitetas tą padarys, arba bus pavedimas Vyriausybei – mes tą padarysime“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį teigė premjeras.

NSGK daugiau nei pusmetį trukusio tyrimo išvadas turėtų patvirtinti trečiadienį.

Pasak premjero, NSGK atlikto tyrimo tikslas buvo „ne ieškoti kaltų, ne menkinti oponentus, ne kažką persekioti“ o atskleisi „ydingą praktiką“, susiklosčiusią per kelis dešimtmečius dėl neskaidrių politikos, verslo, žiniasklaidos ryšių, verslo įtakos politikams bei pateikti Vyriausybei rekomendacijas, ką reikėtų keisti norint to išvengti ateityje. Jis sako, kad tai susiję ir su partijų finansavimu, lobizmu, žiniasklaidos ir verslo susiliejimu.

Jis pabrėžė, kad tai buvo ne teisėsaugos, o politinis tyrimas, todėl komitetas nesikišo į teisėsaugos darbą. Vyriausybės vadovas taip pat nepriimtinais vadino bandymus kalbėti apie galimą žvalgybos ir teisėsaugos vadovų atsakomybę.

„Šiame procese dalyvavo ir teisėsaugos institucijos. Dėl to bandymas įtraukti žvalgybos arba teisėsaugos institucijas, jų vadovus į šitą procesą, bandyti juos persekioti, kalbėti apie atleidimą, atsakomybę arba susidorojimą, yra nepriimtinas. Aš, kaip Vyriausybės vadovas, Vyriausybė, darysime viską, kad neleistumėme įtraukti specialiųjų tarnybų į politikavimą ir politiką“, – sakė premjeras.

Atsakydamas, ar galima vadinti tyrimą išsamiu, jei jame bus įvardytos tik kelios verslo grupės, premjeras tikino, kad jį, matant būtinybę, komitetas galės išplėsti.

S. Skvernelis toliau laikosi pozicijos, kad turėtų būti paviešinta visa VSD komitetui pateikta medžiaga, nes konkretūs pavyzdžiai, jo teigimu, sustiprintų išvadas ir jų vertinimą visuomenėje.

„Laikausi pozicijos, kad maksimaliai būtų išviešinta viskas ir vienintelis arbitras galėtų būti tos specialiosios tarnybos, kurios tą medžiagą teikė, t.y. jų specialios komisijos sprendžia, kiek išviešinti, nes išviešinimas, pirmiausia, neturi kenkti šių institucijų vykdomiems tyrimams“, – sakė jis.

Praėjusių metų spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Dalis tyrimo medžiagos išslaptinta, dalis išslaptintos VSD medžiagos buvo paviešinta. Joje teigiama, kad koncernas „MG Baltic“ mėgino paveikti įvairius pareigūnus ir politikus dėl sau naudingų sprendimų įvairiose srityse, o 2006 metais įsteigtas Liberalų sąjūdis buvo šio koncerno ilgalaikis politinis projektas, kontroliuojamas koncerno vadovų.

„MG Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas paneigti VSD teiginius, kaip neatitinkančią tikrovės ir pažeidžiančius dalykinę reputaciją, tai ketina daryti ir Liberalų sąjūdis. Koncerno prašymo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, sprendimą ketinama skųsti.