Po griausmingų šūvių – svilėsių kvapas: kodėl bliūkšta rezonansinės bylos?
Ran­kos – su­kaus­ty­tos an­tran­kiais, o ant pe­čių – su­nkūs kal­ti­ni­mai. Ne kar­tą ma­tė­me to­kią si­tua­ci­ją, tei­sė­sau­gai su­lai­kius įžy­mius po­li­ti­kus, aukš­to ran­go vals­ty­bės tar­nau­to­jus, ta­čiau by­los virs­ta šnipš­tu, o kal­ti­na­mie­ji iš­tei­si­na­mi. Bu­vęs kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos par­ei­gū­nas Dai­nius Gai­žaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad šie at­ve­jai ne­bū­ti­nai at­sklei­džia tei­sė­sau­gos dar­bo bro­ką, mat, jo tei­gi­mu, pa­si­kei­tus įvai­rioms ap­lin­ky­bėms, teis­mų pra­kti­kai, by­los įgau­na ki­tą kryp­tį ir tai yra na­tū­ra­lu. Tuo me­tu ad­vo­ka­tas Gin­tau­tas Bart­kus ma­no, jog by­los bliūkš­ta dėl ty­rė­jų klai­dų, ku­riems spau­di­mą da­ro tiek jų tie­sio­gi­niai vir­ši­nin­kai, tiek ir ko­men­tuo­ti tei­si­nius pro­ce­sus ne­ven­gian­tys po­li­ti­kai.

Neseniai Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną. Po penkerius metus trukusios istorijos, kurios metu M Balčiūnas su antrankiais ne kartą vežiotas į areštinę, teismus, buvęs LKF generalinis sekretorius buvo visiškai išteisintas krepšinio čempionato organizavimo byloje. Jam buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu, sukčiavimu ir kitais nusikaltimais, tačiau teismas M. Balčiūno ir kitų kaltinamųjų kaltės neįžvelgė.

„Kada STT atsakys už pamintą Konstituciją ir įstatymus? Jei neatsakys, tai reiškia, kad policinė valstybė vis garsiau beldžiasi į mūsų duris“, – svarstė R. Valatka.

M. Balčiūno išteisinimo atvejis – ne vienintelis, kai teisėsauga, su trenksmu pradėjusi savo operacijas, galiausiai teisme patiria fiasko. Šiemet Apeliacinis teismas, nustatęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) provokacijos faktą, išteisino buvusį Valstybinės ligonių kasos vadovą Algį Sasnauską, kaltintą piktnaudžiavimu.

Pernai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką buvusio parlamentaro Vito Matuzo ir lobisto Andriaus Romanovskio byloje. Šie žmonės po apie šešerius metus trukusios istorijos byloje dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo išgirdo galutinį ir neskundžiamą išteisinamąjį nuosprendį.

2014 m. prasidėjo Visagino merės Dalios Štraupaitės atžvilgiu inicijuota byla, įtariant politikę kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Kol kas neaišku, kaip baigsis ši byla, tačiau skandalas kilo, merei prabilus apie jos patirtį sėdint už grotų. Susirgusi ir patekusi į ligoninę D. Štraupaitė tikino patyrusi tikrą košmarą ir žadėjo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, vertindamas šias ir kitas garsias rezonansines bylas, pasibaigusias kaltinamųjų išteisinimu, LRT radijui komentavo, kad tokie atvejai iliustruoja policinės valstybės kūrimą Lietuvoje.

„Kada STT atsakys už pamintą Konstituciją ir įstatymus? Jei neatsakys, tai reiškia, kad policinė valstybė vis garsiau beldžiasi į mūsų duris“, – svarstė R. Valatka.

Parlamentaras teisėsaugos klaidų nemato

LRT.lt kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, „valstietis“, buvęs ilgametis kriminalinės policijos pareigūnas D. Gaižauskas tvirtino, kad, norint suprasti, kodėl dalis rezonansinių bylų baigiasi išteisinamaisiais nuosprendžiais, reikėtų kiekvieną atvejį vertinti atskirai.

Anot jo, kai bylos nagrinėjamos ilgai, per tą laiką gali pasikeisti daug aplinkybių – liudytojų, kaltinamųjų parodymai, teismų praktika, teisėsaugos veiksmų vertinimas, įstatymų pataisos, nusikalstamų veikų apibrėžimai – todėl ir bylų baigtį kartais sunku nuspėti. D. Gaižauskas neslėpė manantis, kad teisėsaugos veiksmų subliuškusiose bylose nereikėtų skubėti kritikuoti.

„Labai blogai, kai procesas vyksta labai ilgai – penkerius, šešerius, septynerius, aštuonerius metus – nes per tokį laiką pasikeičia teismų praktika. Pavyzdžiui, po 2015 metų veiksmų, kurie buvo inkriminuojami kaip nusikaltimas, tarkime, piktnaudžiavimas, vertinimas jau pasikeitė. Teismų praktikoje piktnaudžiavimo, didelė žalos vertinimai keitėsi. [...]

Kartais liudytojai „praranda atmintį“, pakeičia parodymus, nes iki teismo duoti parodymai yra viena, o teismas vadovaujasi teismo metu duotais parodymais. Kai liudytojai pakeičia parodymus, situacija gali pasikeisti. Keisti parodymus gali ir įtariamasis. Procesas gali įgyti visiškai kitą vaizdą nebūtinai dėl specialiųjų tarnybų arba prokurorų klaidų“, – aiškino D. Gaižauskas.

„Valstietis“ D. Gaižauskas piktinosi, kad valdantiesiems, kurių dalis yra buvę teisėsaugos pareigūnai, iki šiol klijuojamos policininkų etiketės.

Parlamentas tvirtino, kad siekiant, jog tokie atvejai, kai rezonansinėse bylose teisėsauga patiria fiasko, nepasikartotų, papildomų įstatymų pataisų nereikia. Anot jo, ikiteisminio tyrimo, teisminių procesų kokybei gerinti jau žengtas ne vienas žingsnis – įvesta specialiojo prokuroro pareigybė, sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminai – tad situacija turėtų pasitaisyti.

Buvęs kriminalinės policijos pareigūnas Dainius Gaižauskas./Karolio Kavolėlio/fotobankas nuotrauka

„Dideles viltis siečiau su tarėjų institutu. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuris tam tikrose bylose, pavyzdžiui, korupcijos, piktnaudžiavimų, sunkių piktnaudžiavimų, vaidintų svarbų vaidmenį. Manau, kad išteisinimų būtų kur kas mažiau, gerokai mažiau“, – pažymėjo pašnekovas.

„Valstietis“ nesutiko su mintimi, kad Lietuvoje, pasikartojant subliuškusių rezonansinių bylų atvejams, galima matyti policinės valstybės požymių. D. Gaižauskas piktinosi, kad valdantiesiems, kurių dalis yra buvę teisėsaugos pareigūnai, iki šiol klijuojamos policininkų etiketės.

„Visai neseniai (visuomenė politikus – LRT.lt) piešė kaip banditus, vagis, plėšikus, o dabar bando piešti, į tas pačias schemas dėti žmones, kurie anksčiau tuos banditus gaudė. Tai kur yra blogis ir kur gėris? Gal ir gerai, kad tam tikruose postuose (valdžioje – LRT.lt) atsiranda žmonės, kurie dėl savo nepriekaištingos reputacijos dirbo tam tikrose institucijose“, – valdančiuosius gynė D. Gaižauskas.

Pamiršome nekaltumo prezumpciją?

Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius, pats 2013 m. pasiekęs pergalę teisme, kai buvo nutarta, kad jis iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo posto buvo atleistas neteisėtai, mano, kad teisėsaugos fiasko skandalingose bylose susijusios ir su prokurorų, tyrėjų galimomis klaidomis, kurių kaina, primena pašnekovas, itin didelė.

„Taip, dirbant, rizikuojant, įmanomos klaidos, kurių reikėtų vengti. Būtų ydinga drausti klysti. Aišku, tos klaidos kainuoja kažkam likimus, kažkam sugriauna net gyvenimus, tad rizikuoti institucijoms, kurios pradeda baudžiamuosius procesus, reikia labai atsakingai ir imti represinių priemonių, tik esant pakankamam pagrindui“, – LRT.lt teigė V. Gailius ir pridūrė, kad teisėsaugos pareigūnai neturėtų bijoti pripažinti padarytų klaidų bei viešai atsiprašyti už jas.

Vis dėlto, Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo manymu, didžiausia problema, kad pradedant tyrimus, kurių taikiklyje atsiduria žymūs politikai, valstybės tarnautojai, pamirštama apie Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.

„Pas mus didžiausia problema yra tai, kad viešiems asmenims yra taikoma kaltumo prezumpcija, nors jų, kaip ir bet kurio kito Lietuvos piliečio, kuris yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, atžvilgiu galimas skirtingas teisinis vertinimas. Gali keistis teismų praktika, aplinkybės – įvairios priežastys gali lemti, kad baudžiamasis procesas yra nebegalimas arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, arba juo labiau žmogus yra išteisinamas teismuose.

Pernai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką buvusio parlamentaro Vito Matuzo (nuotraukoje) ir lobisto Andriaus Romanovskio byloje./ Andriaus Ufarto/fotobankas nuotrauka

Konstitucijoje labai aiškiai apibrėžta, kad žmogus tol, kol nėra galutinio neskundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio, yra nekaltas. Bet pas mus, beje, ir spaudoje taip pat, viešiems asmenims taikoma kaltumo prezumpcija. Žmogus yra apklausiamas specialiuoju liudytoju arba pareiškiamas įtarimas ir tai iš anksto suponuoja kaltę. Tai yra labai negera tendencija“, – dėstė parlamentaras.

Advokatas įžvelgia spaudimą teisėsaugai

LRT.lt kalbintas daugiau nei 20 metų advokatu dirbantis, dabartinis Advokatų tarybos narys Gintautas Bartkus įsitikinęs, kad su griausmu pradedamos, tačiau teisėsaugos pralaimėjimu ir kaltinamojo išteisinimu pasibaigiančios bylos rodo tyrėjų, prokurorų, STT ir kitų pareigūnų darbo spragas, kurios atsiranda dėl jiems daromo spaudimo.

„Spaudimas atkeliauja iš dviejų grupių. Viena jų yra politikai, o kita – tiesioginiai tyrėjų viršininkai. Reikia pripažinti, kad tyrėjui arba prokurorui, kuris tiesiogiai vadovauja bylai ir, pagal įstatymus, turėtų būti nepriklausomas, įtaką daro jo viršininkai, tarkime, skyrių, pačių institucijų vadovai. Kai viršininkas reikalauja rezultato arba reikalauja bylų, kuriose jis nori pasirodyti prieš kitus, prieš savo vertintojus, tai toks rezultatas ir gaunasi“, – dėstė G. Bartkus.

Advokato manymu, bylos bliūkšta ir dėl įstatymų spragų baudžiamojoje justicijoje, kai nėra iki galo aišku, kokie veiksmai yra traktuojami kaip nusikaltimai. Be to, G. Bartkus, kaip ir V. Gailius, akcentavo, kad pamirštama nekaltumo prezumpcija.

„Niekur nemačiau tokiose bylose, kad atsistotų tyrėjas, prokuroras ar agentas ir pasakytų, kad šio žmogaus atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija ir tik teismas jį gali pripažinti kaltu, o mes – baudžiamojo persekiojimo institucijos – bandysime įrodyti, kad žmogus kaltas. Manau, kad nuo to bet koks viešas prokuratūros, policijos pranešimas turi prasidėti“, – komentavo G. Bartkus.

Advokatas akcentuoja, kad teisėsaugos pralaimėjimu ir kaltinamųjų išteisinimu pasibaigusios bylos itin daug kainuoja tiek konkretiems asmenims, tiek ir pačiai valstybei.

„Sugadinama žmogaus karjera, dažnai žmogus vis tiek suvokiamas, kaip padaręs kažkokį nusikaltimą net ir po išteisinamojo teismo sprendimo.

Bet daug didesnė žala padaroma visai valstybei, tai yra sistemai, nes žlugdomas pasitikėjimas teisine valstybe. Žmonės padeda galvoti, kad kažką sugavo, kad žmogus kažką blogo padarė, bet jį išteisino, tai galbūt teismai korumpuoti, o gal sugavo žmogų be pagrindo, gal policija nekokybiškai dirbo. Šimtas abejonių kyla po tokių atvejų ir tai žlugdo pasitikėjimą teisine valstybe“, – aiškino G. Bartkus.

Apkaltinsi be teismo? Byla nutraukiama

Advokatų tarybos narys G. Bartkus, paklaustas, ko reikėtų imtis, kad tokių atvejai, kaip M. Balčiūno, A. Sasnausko, A. Romanovskio istorijos, nepasikartotų, teigė, jog būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo kontrolės mechanizmus.

Advokatų tarybos narys G. Bartkus, paklaustas, ko reikėtų imtis, kad tokių atvejai, kaip M. Balčiūno, A. Sasnausko, A. Romanovskio istorijos, nepasikartotų, teigė, jog būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo kontrolės mechanizmus.

„Stabdžių sistema, kuri užtikrintų, kad nebūtų piktnaudžiavimų baudžiamojo persekiojimo srityje, šlubuoja, veikia labai ribotai. Čia galima sutikti su R. Valatka, nes akivaizdu, kad įstatymų pakeitimai turi būti priimti, kontrolė turėtų būti sugriežtinta tuo aspektu, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės“, – pažymėjo pašnekovas.

Anot teisininko, taip pat reikėtų atlikti ir nuodugnią bylų, kuriose teisėsauga patiria fiasko, o kaltinamieji išgirsta išteisinamąjį nuosprendį, analizę. G. Bartkaus įsitikinimu, šia veikla turėtų užsiimti nepriklausomi ekspertai.

Advokatas neslepia norintis, kad ir teismai būtų drąsesni, siekiant dar kartą perspėti visuomenę, ypač politikus, jog kaltinamųjų ar įtariamųjų teisti be teismo sprendimo nevalia.

„Mūsų politikai jau yra tiek prisikalbėję, kad jau žinome ir bylas, nukeliavusias iki EŽTT. Šis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad išankstinis politikų vertinimas yra negalimas. Lietuvos teismai nedrįsta to pasakyti, bet manyčiau, kad Lietuvos teismų vaidmuo galėtų būti drąsesnis. Teismai galėtų prabilti kaip EŽTT ir pasakyti, kad, jei politikas kalba, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, tai tokios bylos toliau iš viso nagrinėti negalima, byla turėtų būti nutraukta, žmogus turėtų būti paleistas, nes pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą“, – aiškino G. Bartkus.

Buvęs prokuroras perspėjo apie valstybei gresiančius ieškinius

Buvęs ilgametis Kauno apygardos prokuroras, advokatas Kęstutis Betingis, LRT.lt paklaustas, kodėl žlunga rezonansinės bylos ir tai yra susiję su teisėsaugos darbo spragomis, paragino pažvelgti į pareigūnų darbą atidžiau.

Teisininko manymu, prokurorai pralaimi bylas teismuose dėl to, kad pareigūnai tyrimuose manipuliuoja Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis – telefoninių pokalbių pasiklausymu, slaptu sekimu, slaptu patekimų patalpas ir pan. Anot K. Betingio, tyrėjai vietoje to, kad stengtųsi galimai įstatymus pažeidusius žmones „pagauti su įkalčiais“, pasitelkia minėtas specialiąsias priemones, kurių pagrindu surinkti įrodymai teisme subliūkšta.

„Dabar apsiribojama tuo, kad yra telefoniniai pokalbiai, kur kažkas su kažkuo bendrauja, ypač, kai bendraujama su valstybės pareigūnais. Tokie pokalbiai yra vertinami kaip įvykęs faktas ir užtenka vien tokių pokalbių, kad būtų konstatuojama, jog buvo neteisėtas susitarimas.

Sakykime, užfiksuojamas pokalbis, kad kažkas pažadėjo duoti pinigų už priimtą sprendimą, bet nelaukiant, kada tie pinigai bus perduoti, tokio pokalbio užfiksavimas traktuojamas kaip įrodymas, kad padarytas nusikaltimas. Viskas yra labai supaprastinama ir vien tokiais duomenimis manipuliuojant, atsiranda proga panaudoti tokią medžiagą prieš tą, kuris yra neparankus, siekiant su juo susidoroti“, – aiškino K. Betingis.

Anot jo, tokios bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsia metų metus ir baigiasi kaltinamųjų išteisinimu, rodo, kad Lietuva neinvestuoja į teisėsaugos pareigūnų rengimą.

K. Betingis didelę problemą mato ir tame, kad po prokurorų pralaimėtų bylų, atsakomybė dėl to, kad išteisintas žmogus patyrė žalą, nekrenta ant atsakingų pareigūnų pečių. Advokatas neabejoja, jog nenubaudus atsakingų teisėsaugos pareigūnų, už jų klaidas teks mokėti visiems mokesčių mokėtojams.

„Gresia civiliniai ieškiniai dėl padarytos žalos atlyginimo. Kalbu ne tik apie turtinę, bet ir apie neturtinę žalą, kuri vertinama labai didelėmis sumomis. EŽTT į tai jau atkreipė dėmesį, matydamas ir girdėdamas vis daugiau tokių bylų Lietuvoje, kur priimami išteisinamieji nuosprendžiai.

Manau, kad tie asmenys, kurie turėjo nekokią patirtį, susidūrę su mūsų teisine sistema, tikrai kreipsis kvalifikuotos teisinės pagalbos ir ta pagalba jiems bus suteikta. Tada kas mokės už priskaičiuotą žalą? Didesnis krūvis teks valstybei, mokesčių mokėtojams, o mažesnė dalis teks pareigūnams, kurie priėmė sprendimus“, – komentavo K. Betingis.