PLB pirmininkė: pritariame referendumui dėl pilietybės su trimis sąlygomis
Lie­tu­va šiais me­tais pa­mi­nė­ju­si Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 25-etį, ta­pu­si dau­ge­lio tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir bend­ri­jų na­re, ken­čia nuo emig­ra­ci­jos. Iš emig­ra­ci­jos at­gal į Lie­tu­vą pri­vers­tų su­grįž­ti dau­giau­sia eko­no­mi­niai po­ky­čiai. Taip ma­no 60 proc. apk­laus­tų­jų.

56 proc. su­grą­žin­tų iš­au­gu­si pa­gar­ba žmo­gui, pa­si­kei­tęs po­žiū­ris į jį. Tai ro­do Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ at­lik­ta apk­lau­sa, pri­sta­ty­ta šią sa­vai­tę. Maž­daug prieš mė­ne­sį Lie­tu­vo­je pen­kios par­ti­jos pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, ku­riuo įsi­pa­rei­go­jo siek­ti, kad per pen­ke­rius me­tus – iki 2020-ųjų – emig­ra­ci­ja nuo 18 proc. su­ma­žė­tų iki 9 proc. Tam jos kurs il­ga­lai­kę na­cio­na­li­nę prog­ra­mą. „Sa­vai­tės“ vieš­nia – nau­jai iš­rink­ta Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės (PLB) pir­mi­nin­kė Da­lia Hen­kė.

– Jei­gu šiuo me­tu su­grįž­ti ne­ke­ti­ną par­eiš­kė 30 proc. emig­ra­vu­sių iš Lie­tu­vos žmo­nių, tai la­bai blo­gai. Mums rei­kia muš­ti pa­vo­jaus var­pais. Ar vi­sai nor­ma­lu glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, kad lie­tu­vis gy­ve­na ne Lie­tu­vo­je, svar­bu, ką jis ten gy­ven­da­mas nu­vei­kia, kaip sau­go sa­vo lie­tu­vy­bę ir ką jis da­ro sa­vo ša­liai?

– Vi­siš­kai jums pri­tar­čiau – glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, glo­ba­li Lie­tu­va ir glo­ba­lūs lie­tu­viai. Prob­le­ma – ne tai, kad 30 proc. ne­ke­ti­na grįž­ti. Svar­biau­sia, ką jie vei­kia to­se ša­ly­se, kaip jie bend­rau­ja su Lie­tu­va. Bū­tent čia yra Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nei di­džiau­sias iš­šū­kis ir už­da­vi­nys – bur­ti lie­tu­vius, telk­ti bend­ruo­me­nes ir taip bend­ro­mis jė­go­mis pa­si­tar­nau­ti Lie­tu­vai.

– Ar yra daug to­kių žmo­nių, ku­rie ne­no­ri pa­lai­ky­ti ry­šių su Lie­tu­va?

– Ži­no­ma, yra. Tai – lais­vas pa­si­rin­ki­mas, bet tai pa­si­kei­čia. Pa­vyz­džiui, jau­ni pa­stu­di­ja­vę žmo­nės ne­no­ri tu­rė­ti nie­ko bend­ra su lie­tu­viais. Su lie­tu­vy­be, Lie­tu­va kaž­ką bend­ro jie no­ri tu­rė­ti, kai gims­ta vai­kai. Jie sa­kom – ma­no vai­kas tu­rė­tų ei­ti į šeš­ta­die­ni­nę mo­kyk­lė­lę. O ko­dėl ne? Taip pat mes tik už­sie­ny­je su­ži­no­me, kas vyks­ta Va­sa­rio 16-osios šven­ti­mas. Lie­tu­vo­je tai yra žy­mi šven­tė, bet už­sie­ny­je mes ją šven­čia­me la­bai in­ten­sy­viai. Tuo me­tu, pa­vyz­džiui, Ham­bur­ge su­si­ren­ka 300–400 žmo­nių. Tai yra di­džiau­sia mū­sų su­ėji­mo die­na.

– Ar yra skir­tu­mas tarp tų žmo­nių, ku­rie iš Lie­tu­vos iš­va­žia­vo dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, ir tarp tų, ku­rie iš­va­žia­vo dėl po­žiū­rio į žmo­gų, to­le­ran­ci­jos?

– Aš iš Lie­tu­vos iš­va­žia­vau 1992 me­tais ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­va bu­vo vi­sai ki­to­kia. Da­bar ji yra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, NA­TO na­rė. Ji – Eu­ro­pos cen­tras ir eu­ro­pie­tiš­ka ša­lis su nuo­sta­bia sos­ti­ne Vil­niu­mi. Tai yra vi­sai ki­ta Lie­tu­va, ne­gu ji bu­vo prieš 23 me­tus.

Vis dėl­to mus jun­gia vie­nas da­ly­kas – mes vi­si esa­me lie­tu­viai ir mus vi­sus trau­kia vie­nin­te­lė Lie­tu­va. Dar no­rė­čiau ir tuos lie­tu­vius pa­mi­nė­ti, ku­rie po ka­ro iš­va­žia­vo. Tai – vi­siš­kai ki­ta kar­ta. Ti­krai ačiū jiems, kad jie dar yra Vo­kie­ti­jo­je, Ka­na­do­je, JAV, kad tie lie­tu­viai mums, nau­jai at­va­žia­vu­siems, per­duo­da tra­di­ci­jas. Ne­bū­tų jų, mes ti­krai bū­tu­me ki­to­kie lie­tu­viai už­sie­ny­je.

– Ta­da pa­klau­siu iš ki­tos pu­sės, o kaip mū­sų iš­ei­viai in­teg­ruo­ja­si į tas ša­lis, bend­ruo­me­nes, į ku­rias iš­va­žia­vo, nes juk be to ir­gi ne­ap­siei­si?

– Tik už­sie­ny­je in­teg­ruo­ti lie­tu­viai ga­li dau­giau­sia pa­dė­ti Lie­tu­vai. Va­di­na­si, lie­tu­viai tu­ri bū­ti ge­ri pi­lie­čiai to­se ša­ly­se, kur gy­ve­na. Iš ti­krų­jų mes esa­me eu­ro­pie­tiš­ka tau­ta nuo se­nų se­niau­sių lai­kų. Ga­liu pa­sa­ky­ti, lie­tu­viai la­bai leng­vai in­teg­ruo­ja­si į tas ša­lis.

– Jei­gu taip leng­vai adap­tuo­ja­mės ir in­teg­ruo­ja­mės, tai, be abe­jo, mums iš­lie­ka dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės prob­le­ma. Jūs vie­na­me in­ter­viu esa­te sa­kiu­si, kad šiuo me­tu rei­kia skir­ti du da­ly­kus – dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą. Ką tu­rė­jo­te gal­vo­je?

– Taip, ne­kei­siu sa­vo nuo­mo­nės, bet ga­li­me apie vis­ką šne­kė­ti. Kal­bė­da­ma apie pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą, skai­čiuo­ju nuo 1990 m. iš­va­žia­vu­sių lie­tu­vių kar­tas, ku­rių bū­tų trys. Jei­gu iš­va­žia­vo tė­vai ir už­sie­ny­je gi­mė vai­kai, jie teo­riš­kai ga­lė­tų bū­ti 23-24 me­tų. Tai – an­tro­ji kar­ta. Tre­čio­ji – teo­riš­kai jie ga­lė­tų tu­rė­ti sa­vo vai­kų. Yra trys kar­tos nuo 1990 m., ku­rios gy­ve­na ne Lie­tu­vo­je, bet jų at­sto­vai yra lie­tu­viai.

Aš ne­ma­nau, kad tu­ri­me nu­sip­jau­ti tris ša­kas, kai mū­sų net nė­ra 3 mln. Kuo grei­čiau­siai ir kuo pa­pras­čiau­siai tu­rė­tu­me iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą – pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą trims mū­sų kar­toms. O dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė var­to­ju pla­čią­ja pra­sme. 2003 m., 2006 m., 2009 m. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad tai įma­no­ma re­fe­ren­du­mu, ger­biant Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ją. Jei­gu nė­ra ki­tų bū­dų, re­fe­ren­du­mui pri­ta­ria­me, bet vis­kas pri­klau­so nuo for­mu­luo­tės.

– Bet gal Jūs ga­lė­si­te ak­ty­viai da­ly­vau­ti, for­mu­luo­jant klau­si­mą?

– PLB, pra­ėju­sią sa­vai­tę su­si­rin­ku­si Sei­me, ne­tgi dvi re­zo­liu­ci­jas iš 12 sky­rė pi­lie­ty­bės iš­lai­ky­mui ir dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mui. Jei­gu tas klau­si­mas bū­tų spren­džia­mas re­fe­ren­du­mu, tai tik su tri­mis są­ly­go­mis. Pir­ma, tu­rė­tų bū­ti kuo grei­čiau­siai įves­tas in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas.

– Tai bu­vo vie­nas iš ma­no klau­si­mų ir Jūs į jį at­sa­kė­te. Va­di­na­si, Jūs esa­te „už“ in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­mą?

– Taip. An­tra są­ly­ga – tu­rė­tų pa­čios par­ti­jos su­si­tar­ti. Šiuo klau­si­mu šiuo me­tu jos nė­ra vie­nin­gos. Tie­siog par­ti­jos tu­ri su­si­tar­ti pa­čio­je Lie­tu­vo­je, ir tik su vi­sų pa­gal­ba gar­si­nant tą ži­nią apie bū­si­mą re­fe­ren­du­mą, bend­ro­mis jė­go­mis tu­rė­tu­me dė­ti pa­stan­gas, kad jis įvyk­tų. Mes tei­gia­me, kad toks re­fe­ren­du­mas šiuo me­tu ar­ba 2016 m. tie­siog ne­įvyk­tų. Tre­čia, rei­kė­tų keis­ti re­fe­ren­du­mo tei­si­nius ak­tus – juos šiek tiek su­pap­ras­tin­ti.

– Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mą, Jūs no­ri­te pa­sa­ky­ti?

– Taip. Tai bū­tų trys mū­sų są­ly­gos.

– Ar Jū­sų są­ly­gas kas nors ko­men­ta­vo iš ofi­cia­lios val­džios ins­ti­tu­ci­jų Lie­tu­vo­je?

– Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­siu daug su­si­ti­ki­mų su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. La­bai džiau­giuo­si, kad vi­si no­ri su­si­tik­ti. Bus pa­teik­tos mū­sų re­zo­liu­ci­jos. Ti­kiuo­si, kad bend­ro­mis jė­go­mis, drau­giš­kai, pa­gar­biai iš­sprę­si­me mums svar­bius klau­si­mus.

– Bai­giant mū­sų po­kal­bį. Par­ti­jos prieš mė­ne­sį, aš jau mi­nė­jau, pa­si­ra­šė to­kį su­si­ta­ri­mą, kad rei­kia su­ma­žin­ti emig­ra­ci­jos srau­tus ir, svar­biau­sia, kad tam bus ku­ria­ma spe­cia­li prog­ra­ma. Jei­gu mes skai­čiuo­tu­me, kad šio šau­ki­mo, šios ka­den­ci­jos val­dan­tie­ji jau ket­ve­rius me­tus at­bu­vo val­džio­je ir li­ko tik me­tai, ar Jūs ti­ki­te, kad bus su­kur­ta kaž­ko­kia prog­ra­ma, ku­ri pa­dės su­ma­žin­ti emig­ran­tų skai­čių ir pa­di­din­ti Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių skai­čių?

– Ma­nau, tu­rė­tu­me vi­si bend­ro­mis jė­go­mis žiū­rė­ti, kad gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je ge­rė­tų, kad čia ga­lė­tų žmo­nės ra­miai au­gin­ti vai­kus, kur­ti šei­mas ir tu­rė­ti dar­bą, ku­ris ati­tik­tų už­mo­kes­tį, kad jie ga­lė­tų pra­gy­ven­ti. Tai yra vi­sų mū­sų bend­ras tiks­las. Jei­gu at­si­ras­tų auk­si­nės prog­ra­mos, ku­rios ga­lė­tų tai pa­ska­tin­ti, pa­dė­ti, ko­dėl ne? Svar­bu, kad tai ne­kai­nuo­tų la­bai daug.

– Tai, kaip Jums at­ro­do, mū­sų par­ti­jos pa­jė­gios tas auk­si­nes prog­ra­mas su­kur­ti, Jums žiū­rint iš anos pu­sės?

– No­rė­čiau su­si­lai­ky­ti, bet džiau­giuo­si kiek­vie­na ini­cia­ty­va. Kuo lie­tu­vių ma­žiau gy­vens už­sie­ny­je, jų dau­gės Lie­tu­vo­je, tuo ir PLB gal at­ei­ty­je su­si­durs su ma­žes­niais iš­šū­kiais.

– Ačiū Jums už ši­tą po­kal­bį.