Planuojama naikinti Kultūros paveldo departamentą
Vy­riau­sy­bė ren­gia­si nai­kin­ti Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą (KPD), jo funk­ci­jas iš­skai­dy­ti pla­nuo­ja­mai kur­ti Vals­ty­bi­nei kul­tū­ros pa­vel­do ins­pek­ci­jai, sa­vi­val­dy­bėms ir ki­toms ins­ti­tu­ci­joms.

Kaip informavo Kultūros ministerija, Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.

KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.

Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.

Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas.

Tik savivaldybių apskaitytos kultūros vertybės galėtų gauti finansinę paramą iš valstybės biudžeto, o jos dydis priklausytų nuo kultūros vertybės reikšmingumo, būklės ir potencialo panaudoti kultūros vertybę viešosioms paslaugoms. Toks požiūris, ministerijos nuomone, leistų paspartinti kultūros vertybių apskaitą.

„Lietuvai reikia tokios kultūros paveldo apsaugos sistemos, kuri užtikrintų valstybės istorijai svarbių objektų tinkamą priežiūrą ir kontrolę. Į šį procesą turi būti įtrauktos savivaldybės ir verslas, kurie prisiimtų atsakomybę už jiems patikėtą naudoti ir išsaugoti mūsų paveldą“, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Ji pabrėžė, kad pertvarkos metmenys dar bus derinami su visuomene ir institucijomis.

Įgyvendinant pertvarką, šiuo metu veikiančio Kultūros paveldo centro pagrindu būtų suformuotas paveldosaugos kompetencijų centras, kuris kontroliuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas, kai ūkinė veikla planuojama valstybinės reikšmės objektuose, jų teritorijose ar apsaugos zonose.

Vietoj paveldo tvarkymu besirūpinančios valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ planuojama įsteigti biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastruktūros centras“. Šis centras atliktų ir kultūros vertybių tvarkybos darbų užsakovo funkcijas ir koordinuotų kitų kultūros įstaigų – teatrų, bibliotekų, muziejų ir kt. statybos darbus.

Ministerija planuoja, kad pertvarkius kultūros paveldo apsaugos sistemą, beveik 80 proc. kasdienių paveldo problemų, Vakarų šalių pavyzdžiu, būtų sprendžiama savivaldybėse, o ne centrinės valdžios institucijose, kaip tai dabar įteisinta Lietuvoje.

Šiai reformai nenumatoma papildomų lėšų, galutinį jos planą žadama parengti iki šių metų pabaigos.