Pirkti socialinius būstus trukdo griežtos taisyklės
Me­ri­jos at­me­ta So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) kri­ti­ką, kad jos per­ka per­ne­lyg ma­žai so­cia­li­nių būs­tų, bū­ti­nų ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems gy­ven­to­jams. Sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­žy­mi, jog šį pro­ce­są stab­do itin griež­tos to­kio būs­to įsi­gi­ji­mo tai­syk­lės.

SADM neseniai paskelbė, jog Lietuvoje šiuo metu yra kiek daugiau nei 11 tūkst. socialinių būstų, o savivaldybių sudarytos laukiančiųjų socialinių būstų eilės rodo, kad maždaug tiek pat šių būstų trūksta. Todėl ministerija išreiškė susirūpinimą, kad 11 tūkst. mažas pajamas gaunančių vienų gyvenančių asmenų ir šeimų, galima sakyti, neturi kur gyventi. Akcentuota, kad 28 iš 60 savivaldybių pernai nenupirko nė vieno socialinio būsto.

„Noriu paraginti savivaldybes kuo aktyviau dirbti, kad kuo daugiau žmonių būtų aprūpinti socialiniu būstu“, – tokius socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio žodžius „Lietuvos žinioms“ perdavė jo pavaldiniai.

Nenori tokios kaimynystės

SADM Paramos būstui skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Katilienės pateiktais duomenimis, 2017-aisiais daugiausia socialinių būstų – 28 – savo gyventojams nupirkto Klaipėdos miesto savivaldybė, 26 tokius būstus įsigijo Mažeikių rajono savivaldybė, 25 – Alytaus miesto savivaldybė. Trakų rajone nupirkta 16 socialinių būstų, Lazdijų rajone – 10, Jonavos rajone – devyni, Panevėžyje – aštuoni. Tarp visai nepirkusių socialinių būstų paminėtos Birštono, Visagino, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Ukmergės, Kupiškio savivaldybės. SADM pabrėžė, kad socialinio būsto poreikis nemažėja, o parduodamų butų ar namų kainos auga, todėl ragina merijas nedelsti ir greičiau pasirūpinti laukiančiaisiais socialinio būsto.

Už socialinių būstų pirkimą atsakingi šalies savivaldybių atstovai „Lietuvos žinioms“ teigė, jog nors Lietuva tuštėja ir ant dažno namo matome skelbimą, kad jis ar jame esantis butas parduodamas, merijai nupirkti butą ir paversti jį socialiniu būstu nėra taip paprasta.

Visų pirma, parduodamo namo kaimynai, vos sužinoję, jog jis įsigyjamas savivaldybės kaip socialinis būstas, sukrunta ir nekilnojamąjį turtą perleidžiantį savininką ima įkalbinėti, kad šis rinktųsi kitą pirkėją, nes žmonės nenori būti socialinio būsto gyventojų kaimynais. Antra priežastis, kodėl savivaldybei nelengva nupirkti butą ar namą socialiniam būstui, yra ta, kad ji privalo nekilnojamąjį turtą įsigyti rinkos kaina, nurodoma pirkimo-pardavimo sandorius tvirtinančių notarų. Pastebėta, kad realiai nekilnojamasis turtas parduodamas brangiau, nei nurodoma sandoriuose, tad žmonės nesutinka parduoti savo namų arba butų už savivaldybės siūlomą kainą. Be to, yra daugiau priežasčių, kodėl savivaldybėms nelengva pildyti turimus socialinio būsto fondus.

Neįgyvendinami reikalavimai

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Danielienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog ieškodami galimų socialinių būstų, ji ir jos kolegos susidūrė su reikalavimu, kad laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių juose būtų elektros įvadas, skirtas elektrinei viryklei. „Kiek ieškojome butų su tokiais įvadais, kuriuos galėtume nupirkti socialinio būsto fondui, neradome, o tai nukėlė jų įsigijimo terminą“, – sakė ji.

Anot R. Danielienės, kad problema būtų išspręsta, taikantis prie realaus gyvenimo teko perrašyti socialiniam būstui keliamus reikalavimus, o juos tvirtinti privalėjo rajono taryba. „Tikime, kad tai palengvins socialinio būsto pirkimą“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.

R. Danielienė pabrėžė, jog žmonės nenori savo butų arba namų parduoti savivaldybei ir dėl to, kad sudarant tokį sandorį su savivaldybe pirkimo-pardavimo procedūra trunka gerokai ilgiau, nei nekilnojamąjį turtą parduodant privačiam asmeniui. „Be to, nekilnojamąjį turtą parduodant savivaldybei privalu atlikti jo vertinimą“, – dėstė Jurbarko rajono merijos atstovė. Pasak jos, būna, kad turtas įvertinamas mažesne kaina nei ta, už kurią žmonės norėtų jį parduoti, o jei parduoti atsisakoma, butą ar namą savivaldybei pirkti siūlęs savininkas privalo sumokėti pusę turto vertinimo paslaugos kainos. „Todėl žmonės mums pareiškia nenorintys turėti papildomų rūpesčių ir atsisako su savivaldybe sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius“, – aiškino vyriausioji specialistė.

Linas Kukuraitis: „Noriu paraginti savivaldybes kuo aktyviau dirbti, kad kuo daugiau žmonių būtų aprūpinti socialiniu būstu.“/Alinos Ožič nuotrauka

Vardijo kliūtis

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas teigė, kad šiame rajone taip pat nelengva nupirkti socialinį būstą. Pirma, žmonės nenori savo nekilnojamojo turto parduoti savivaldybei dėl įvairių biurokratinių reikalavimų. Antra, už butus ar namus norima gauti daugiau, nei savivaldybė turi teisę mokėti. „Noriu pabrėžti, kad netrukus už Europos Sąjungos Lietuvai skiriamas bei rajono savivaldybės lėšas pradėsime statyti daugiabutį. Tai bus visiškai naujas, kone miesto centre pastatytas namas, atsirasiantis seno nugriauto pastato vietoje“, – sakė savivaldybės administracijos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pagal savivaldybės iškeltas sąlygas šis daugiabutis jau turėjo būti pastatytas, tačiau mažiausią statybų kainą pasiūliusi ir savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė atsilieka nuo grafiko. „Vis dėlto tikimės, kad statybininkai suskubs, ir rudenį tame name bus švenčiamos įkurtuvės“, – vylėsi M. Mališauskas.

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus pažymėjo, kad socialiniam būstui keliami reikalavimai itin įpareigoja savivaldybes, o tai stabdo spartų socialinių būstų įsigijimą. „Socialiniai būstai privalo būti netoli autobusų stotelių, iš jų turi būti lengvai pasiekiamos mokyklos, poliklinikos, o tai labai riboja parduodamo nekilnojamojo turto pasirinkimą“, – vardijo jis.

Už socialinių būstų pirkimą atsakinga Kaišiadorių rajono merijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Visockienė pasakojo, kad ši savivaldybė buvo nutarusi statyti daugiabutį namą, kuriame būtų įrengti socialiniai būstai. „Tačiau Finansų ministerija sukritikavo mūsų projektą ir nurodė šiam tikslui pirkti butus“, – sakė ji. D. Visockienės teigimu, visa tai pakenkė socialinio būsto plėtrai Kaišiadorių rajone.

Anot Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir apskaitos skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Kaselienės, šioje savivaldybėje 2017-aisiais socialiniai būstai nepirkti, nes rengtasi pertvarkyti Ukmergės vaikų globos namų pastatą. Jame šiuo metu įrengiami 35 socialiniai būstai.