Pietryčių Lietuvos kelias į Lietuvą
Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­kos ins­ti­tu­to (LKPI) at­lik­tas Pie­try­čių Lie­tu­vos aukš­tes­nių kla­sių moks­lei­vių ty­ri­mas at­sklei­dė, kad 66 proc. šio kraš­to jau­nuo­me­nės sa­vo Tė­vy­ne lai­ko Lie­tu­vą, 31 proc. taip va­di­na Vil­niaus kraš­tą, o dar 12 proc. mi­ni ki­tą ša­lį. „Šiuo me­tu Pie­try­čių Lie­tu­vo­je vyks­ta di­džiu­liai po­ky­čiai, ir mū­sų vals­ty­bė tu­ri di­de­lę ga­li­my­bę tą kraš­tą pa­ga­liau pa­vers­ti ti­kru Lie­tu­vos re­gio­nu“, – sa­kė LKPI va­do­vas An­ta­nas Sta­pon­kus.

„Pris­ta­tant at­lik­tą dar­bą net at­sa­kin­gi vals­ty­bės par­ei­gū­nai do­mė­jo­si, kaip mus įsi­lei­do į to re­gio­no mo­kyk­las. Ne pa­slap­tis, kad Vil­niaus kraš­to ins­ti­tu­ci­jo­se ga­li­ma iš­girs­ti at­vi­rai iš­sa­ko­mą po­zi­ci­ją: ne­si­rū­pin­ki­te mū­sų mo­kyk­lo­mis – už­siim­ki­te sa­vo­sio­mis. Bet mes ne­kė­lė­me prieš­prie­šos tarp tau­ti­nės kal­bos, kul­tū­ros, pa­pro­čių ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros. Mums la­biau­siai rū­pė­jo įver­tin­ti, kiek tas kraš­tas yra izo­liuo­tas, at­sis­ky­ręs nuo ki­tų re­gio­nų, kiek jo moks­lei­viai pa­žįs­ta Lie­tu­vą ir su kuo sie­ja sa­vo to­les­nį li­ki­mą“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no A. Sta­pon­kus.

Pla­čios ap­rėp­ties ty­ri­mas „Pie­try­čių Lie­tu­vos moks­lei­vių kul­tū­ros po­rei­kių ana­li­zė ir įver­ti­ni­mas“, va­do­vau­jant Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ti­kra­jam na­riui pro­fe­so­riui Ar­vy­dui Vir­gi­li­jui Ma­tu­lio­niui, pra­ėju­sių me­tų ba­lan­džio-lap­kri­čio mė­ne­siais bu­vo at­lie­ka­mas 21 Vil­niaus, Šal­či­nin­kų ir Šven­čio­nių ra­jo­nų mo­kyk­lo­je. Per jį ano­ni­miš­kai į klau­si­mus at­sa­kė 1141 aukš­tes­nių kla­sių moks­lei­vis iš 19 re­gio­no gim­na­zi­jų, ku­rio­se mo­ko­ma lie­tu­vių, len­kų ir ru­sų kal­bo­mis.

Antanas Staponkus/Alinos Ožič nuotrauka

Kas yra Tėvynė

Pa­sak ty­ri­mo au­to­rių, pro­jek­te da­ly­va­vu­siems moks­lei­viams su­nkiau­sia už­duo­tis bu­vo at­sa­ky­ti į klau­si­mą: „Ką lai­ko­te sa­vo Tė­vy­ne?“ Ty­ri­me da­ly­va­vę moks­lei­viai ga­lė­jo nu­ro­dy­ti ke­lis iš ke­tu­rių ga­li­mų at­sa­ky­mų: mies­tą, mies­te­lį ar kai­mą, ku­ria­me gi­mė, Vil­niaus kraš­tą, Lie­tu­vą ir ki­tą ša­lį.

Lie­tu­viais sa­ve lai­kan­tys mo­ki­niai Tė­vy­ne daž­niau­siai įvar­di­jo Lie­tu­vą – to­kį at­sa­ky­mo va­rian­tą pa­si­rin­ko 75 proc. apk­laus­tų­jų. Dar 52 proc. lie­tu­vių moks­lei­vių Tė­vy­ne lin­kę va­din­ti gim­tą­ją vie­to­vę, 27 proc. – Vil­niaus kraš­tą. 22 proc. sa­ve lie­tu­viais va­di­nan­čių moks­lei­vių kaip Tė­vy­nę pir­miau­sia įvar­di­jo ki­tą ša­lį.

Len­kų tau­ty­bės moks­lei­viams Tė­vy­nė vi­sų pir­ma sie­ja­si su gim­ti­ne (73 proc.). Lie­tu­vą kaip pir­mą­jį at­sa­ky­mo va­rian­tą rin­ko­si 59 proc., Vil­niaus kraš­tą – 36 proc. apk­laus­tų­jų. Tik 14 proc. len­kų tau­ty­bės moks­lei­vių sa­vo Tė­vy­ne lai­ko ki­tą vals­ty­bę.

Gim­tą­sias vie­tas sa­vo Tė­vy­ne va­di­no ir dau­gu­ma (71 proc.) Ry­tų Lie­tu­vo­je apk­laus­tų ru­sų tau­ty­bės aukš­tes­nių kla­sių moks­lei­vių. Lie­tu­vą kaip Tė­vy­nę įvar­di­jo 61 proc. jų, Vil­niaus kraš­tą – 19 pro­cen­tų. Ki­tą ša­lį sa­vo Tė­vy­ne lai­ko 24 proc. ru­sų kil­mės mo­ki­nių.

Iš miš­rių šei­mų ki­lę moks­lei­viai, kaip ir lie­tu­vių tau­ty­bės, taip pat pir­miau­sia įra­šė, kad Lie­tu­va yra jų Tė­vy­nė (68 proc.). 57 proc. apk­laus­tų­jų Tė­vy­nė – tai gim­ti­nė, dar 25 proc. Tė­vy­ne va­di­no Vil­niaus kraš­tą. 13 proc. šios gru­pės res­pon­den­tų ma­no, kad jų Tė­vy­nė – ki­ta vals­ty­bė.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ty­rė­jai su­su­ma­vo įvai­rių tau­ty­bių moks­lei­vių apk­lau­sų re­zul­ta­tus ir pa­skel­bė: Lie­tu­vą sa­vo Tė­vy­ne lai­ko 66 proc. Pie­try­čių Lie­tu­vos jau­nuo­me­nės, ki­tą ša­lį – 12 pro­cen­tų.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Le­to­ni­kos cen­tro va­do­vo dr. Al­vy­do But­kaus tei­gi­mu, ly­gi­nant apk­lau­sos re­zul­ta­tus su ne­igia­mos in­for­ma­ci­jos apie Lie­tu­vą srau­tu, ku­rį gau­na Pie­try­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, taip pat moks­lei­viai, ga­li­ma įžvelg­ti tei­gia­mą sa­vo vals­ty­bės ver­ti­ni­mo ten­den­ci­ją. „Tai, kad vos 12 proc. šio re­gio­no jau­ni­mo kaip sa­vo Tė­vy­nę įvar­di­jo ki­tą ša­lį, ma­ne net džiu­gi­na. Vis dėl­to Lie­tu­va tu­rė­tų dė­ti dau­giau pa­stan­gų in­teg­ruo­da­ma to kraš­to moks­lei­vius, de­ja, to ne­da­ro­ma. Apie pi­lie­ti­nį ug­dy­mą Pie­try­čių Lie­tu­vo­je kal­ba­ma la­bai daug, bet iš tie­sų švie­ti­mas ten ati­duo­tas į sa­vi­val­dy­bių, se­niū­ni­jų ran­kas, o mes pui­kiai ži­no­me, ko­kią ga­lią tuo­se ra­jo­nuo­se tu­ri Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja ir ko­kių nuo­sta­tų lai­ko­si jos va­dai. Šiuo me­tu ski­na­me vals­ty­bės ne­veik­lu­mo šia­me re­gio­ne re­zul­ta­tus, ku­rie at­sis­pin­di ir moks­lei­vių apk­lau­so­je“, – kal­bė­jo jis „Lie­tu­vos ži­nioms“.

Trik­dan­tis pasirinkimas

Ty­ri­mą or­ga­ni­za­vu­sio LKPI va­do­vo žo­džiais, ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, jog dau­giau kaip penk­ta­da­lis sa­ve lie­tu­viais lai­kan­čių moks­lei­vių Tė­vy­ne įvar­di­jo ki­tą ša­lį. „Ta­me kraš­te vai­kai ne­re­tai sa­ko esan­tys lie­tu­viai, nes lan­ko lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą, nors nei ma­ma, nei tė­vas pa­gal kil­mę nė­ra lie­tu­viai. Vai­kų, ku­rie na­mie kal­ba dviem, tri­mis kal­bo­mis, la­bai daug. Jie gal­būt lai­ko sa­ve lie­tu­viais, bet kai rei­kia aiš­kiai įvar­dy­ti Tė­vy­nę, – su­trin­ka“, – pa­sa­ko­jo A. Sta­pon­kus.

Bū­tent dėl šios prie­žas­ties, jo ma­ny­mu, ne­ma­ža da­lis apk­lau­sia­mų moks­lei­vių sa­vo Tė­vy­ne va­di­no gim­tą­ją vie­to­vę ar­ba Vil­niaus kraš­tą. „Vai­kas lyg no­rė­tų žy­mė­ti gim­ti­nę, bet ma­to ir pa­si­rin­ki­mą – „Vil­niaus kraš­tas“. Vil­ni­jos są­vo­ka (gal­būt mo­ky­to­jų dė­ka) jiems ir­gi la­bai svar­bi. Iš­vy­dęs žo­dį „Lie­tu­va“, moks­lei­vis vėl su­si­mąs­to: jis Lie­tu­vo­je gi­męs, au­gęs, gal­būt tai – Tė­vy­nė? O pa­skui pa­gal­vo­ja, kad pa­gal kil­mę yra ru­sas, len­kas, bal­ta­ru­sis, tad gal jo Tė­vy­nė – ki­ta ša­lis? Ne vie­nas moks­lei­vis, su­si­dū­ręs su to­kiu pa­si­rin­ki­mu, at­vi­rai pri­si­pa­žįs­ta: „Aš ne­tu­riu tau­ty­bės, ne­ži­nau, kas esu.“ Tai pri­pa­ži­nęs jis tam­pa liūd­nas, pa­jun­ta, kad yra pra­ra­dęs kai ką svar­baus. Tiems vai­kams bū­ti­na pa­dė­ti. Jiems rei­kia at­ver­ti Lie­tu­vą“, – pa­brė­žė LKPI va­do­vas.

Seimo narys, politologas Laurynas Kasčiūnas/Romo Jurgaičio nuotrauka

Sei­mo na­rys, po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas, be­si­gi­li­nan­tis į Pie­try­čių Lie­tu­vos prob­le­ma­ti­ką, ma­no, kad LKPI at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­džia po­zi­ty­vias šio re­gio­no ten­den­ci­jas. „Jei pa­žvelg­tu­me į vy­res­nio am­žiaus Pie­try­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ta­pa­ty­bės ty­ri­mus, pa­ma­ty­tu­me, jog daž­nas jų kaip vie­ną ta­pa­ty­bės rams­čių (ša­lia stip­res­nės so­vie­ti­nės nos­tal­gi­jos, di­des­nės ka­ta­li­ky­bės įta­kos) įvar­dy­da­vo vie­ti­nę ta­pa­ty­bę. Tai reiš­kia, kad pa­klaus­ti, ką lai­ko sa­vo Tė­vy­ne, jie nu­ro­dy­da­vo ne Lie­tu­vą, bet Vil­niaus kraš­tą. Ši moks­lei­vių apk­lau­sa at­sklei­džia – nors ta­pa­ti­ni­ma­sis su Vil­niaus kraš­tu te­bė­ra stip­rus, vis dėl­to do­mi­nuo­ja Lie­tu­vos pa­si­rin­ki­mas. Ži­no­ma, su­nku pa­sa­ky­ti, ką jie tu­ri ome­ny­je tar­da­mi „Lie­tu­va“, bet vals­ty­bės par­ei­ga ir bū­tų šį pa­si­rin­ki­mą už­pil­dy­ti tam ti­kru tu­ri­niu“, – svars­tė po­li­to­lo­gas.

Ne­ži­no is­to­ri­nių asmenybių

Kol kas Ry­tų Lie­tu­vos moks­lei­vių ži­nių ba­ga­žas, su­sie­tas su jų vals­ty­bin­gu­mo ir tau­tiš­ku­mo su­pra­ti­mu, nė­ra pa­vyz­di­nis. Ty­ri­mo or­ga­ni­za­to­riai klau­sė vai­kų apie svar­biau­sius Lie­tu­vos is­to­ri­nius įvy­kius, apie pla­čiai ži­no­mus anks­tes­nių lai­kų ir šių die­nų lie­tu­vių, len­kų, ru­sų, bal­ta­ru­sių kul­tū­ros vei­kė­jus, pa­li­ku­sius ryš­kų pėd­sa­ką mū­sų vals­ty­bės kul­tū­ros is­to­ri­jo­je.

Lie­tu­vos is­to­ri­jos skil­ty­je apk­laus­tie­ji daž­niau­siai mi­nė­jo Ge­di­mi­ną, Min­dau­gą, Vy­tau­tą, ke­li moks­lei­viai rin­ko­si Al­gir­dą Bra­zaus­ką, Da­lią Gry­baus­kai­tę, Vy­tau­tą Lands­ber­gį, Jus­ti­ną Mar­cin­ke­vi­čių. Kaip Len­ki­jos is­to­ri­jos vei­kė­jai pa­pras­tai bu­vo nu­ro­do­mi Ado­mas Mic­ke­vi­čius ir Jo­gai­la, ke­lio­li­ka vai­kų įra­šė Jo­ze­fą Pil­suds­kį. Ru­si­jos is­to­ri­jo­je moks­lei­viai iš­sky­rė Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną, taip pat ca­rą Pe­trą I, im­pe­ra­to­rie­nę Je­ka­te­ri­ną II. Bal­ta­ru­si­jos is­to­ri­jo­je svar­bų vaid­me­nį at­li­ku­sių vei­kė­jų apk­lau­sos da­ly­viams su­nkiau se­kė­si pri­si­min­ti – daž­niau­siai jie mi­nė­jo da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos pa­var­dę.

Ne­leng­vai moks­lei­viams se­kė­si „ats­pė­ti“ ir tai, kas bu­vo 16 an­ke­to­je iš­var­dy­tų lie­tu­vių, len­kų, ru­sų, bal­ta­ru­sių įvai­rių sri­čių ypač gar­sių as­me­ny­bių. Tik 2/3 jau­nuo­me­nės ži­no­jo, kas yra Min­dau­gas. Tei­sin­gai Vy­tau­tą Di­dį­jį įvar­di­jo vos 19 proc. moks­lei­vių, Jo­ną Ba­sa­na­vi­čių – 26 pro­cen­tai. Kas yra Vin­cas Ku­dir­ka, at­sa­kė 51 proc. apk­laus­tų­jų.

Sei­mo na­rio L. Kas­čiū­no ma­ny­mu, ta ty­ri­mo da­lis at­spin­di vals­ty­bės dar­bo Pie­try­čių re­gio­ne spra­gas. „A­ki­vaiz­du, kad as­me­ny­bių, ku­rios vie­ny­tų šią bend­ruo­me­nę su Lie­tu­vos vals­ty­be, moks­lei­viai ne­ran­da. Mū­sų už­da­vi­nys – su­stip­rin­ti jung­tį su Lie­tu­va, ypač jau­nų žmo­nių, kad jų su­vo­ki­mas apie Lie­tu­vą bū­tų kuo ar­ti­mes­nis bend­ram ma­ty­mui, tuo pat me­tu ne­pra­ran­dant bend­ruo­me­nei sa­vo ta­pa­ty­bės. Jau se­niai kar­to­ju: kad kur kas di­des­nį svo­rį tau­ti­nių bend­ri­jų švie­ti­mo sri­ty­je tu­rė­tų įgy­ti My­ko­las Ro­me­ris, sa­kęs: „E­su len­kas, bet Lie­tu­vos len­kas, Lie­tu­vos pa­trio­tas“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras.

Su­griau­ti barjerus

Pa­sak A. Sta­pon­kaus, at­lie­kant ty­ri­mą ta­po aki­vaiz­du, kad Pie­try­čių Lie­tu­va šiuo me­tu iš­gy­ve­na pe­rei­na­mą­ją sta­di­ją. Kraš­to at­ei­tis mig­lo­ta, o moks­lei­vių orien­ta­ci­ja – po­žiū­ris į tė­vy­nę, į vals­ty­bę – la­bai su­jauk­ta. „Vai­kai su­tri­kę, nes ne­tu­ri ver­ty­bi­nės sis­te­mos, ku­ria bū­tų grįs­ta jų pi­lie­ti­nė orien­ta­ci­ja. Vis dėl­to ga­li­ma teig­ti, jog mū­sų apk­laus­ti moks­lei­viai jau yra Lie­tu­vos da­lis. Jie vi­si gra­žiai kal­ba lie­tu­viš­kai, nie­kas nė­ra nu­si­tei­kęs prieš Lie­tu­vą. Pa­ju­to­me ar­ti­mą bend­ra­vi­mą. Moks­lei­viams bu­vo įdo­mu klau­sy­tis to, ko jie ne­ži­no, ir, re­gis, ne­pa­to­gu dėl ži­nių spra­gų“, – kal­bė­jo pro­jek­tą ini­ci­ja­vu­sio LKPI va­do­vas.

Šiuo me­tu Vil­niaus, Šal­či­nin­kų ir Šven­čio­nių ra­jo­nuo­se vei­kia 16 len­kų, 12 lie­tu­vių, 1 ru­sų ir 8 miš­rios gim­na­zi­jos, ku­rio­se dės­to­ma ke­lio­mis kal­bo­mis. Ta­čiau, anot A. Sta­pon­kaus, per ty­ri­mą pa­aiš­kė­jo, kad šia­me kraš­te ne­įma­no­ma skirs­ty­ti mo­kyk­lų tau­ti­niu pa­grin­du. „Tai yra mo­ky­mo įstai­gos ku­ria nors dės­to­mą­ja kal­ba. Vi­so­se mo­kyk­lo­se mo­ko­si įvai­rių tau­ty­bių vai­kų, o jų pa­sis­kirs­ty­mas – su­nkiai pa­aiš­ki­na­mas“, – tvir­ti­no jis.

Štai Šven­čio­nių ra­jo­no Šven­čio­nė­lių Min­dau­go gim­na­zi­ją lie­tu­vių mo­ko­mą­ja kal­ba lan­ko 94 proc. lie­tu­vių, o to pa­ties ra­jo­no cen­tre esan­čią Zig­mo Že­mai­čio gim­na­zi­ją – tik 58 proc. lie­tu­vių. Vil­niaus ra­jo­no Ne­men­či­nės lie­tu­viš­ko­je Ge­di­mi­no gim­na­zi­jo­je mo­ko­si 62 proc. lie­tu­vių, o ne­to­lie­se, Ma­ri­jam­po­ly­je, esan­čio­je Mei­lės Luk­šie­nės gim­na­zi­jo­je jų yra ma­žiau nei pu­sė. Čia 44 proc. moks­lei­vių su­da­ro len­kai, 15 proc. – ru­sai.

Šal­či­nin­kų ra­jo­no Ei­šiš­kių Sta­nis­lo­vo Ra­po­lio­nio gim­na­zi­jo­je, ku­rio­je dės­to­ma lie­tu­vių kal­ba, mo­ko­si 52 proc. len­kais sa­ve lai­kan­čių vai­kų, nors ša­lia vei­kia len­kiš­ko­ji Ei­šiš­kių gim­na­zi­ja. To pa­ties ra­jo­no ru­siš­ką „San­tar­vės“ gim­na­zi­ją lan­ko tik 26 proc. ru­sų tau­ty­bės vai­kų. Len­kų moks­lei­vių jo­je mo­ko­si 39 proc., lie­tu­viais sa­ve va­di­nan­čių vai­kų – 32 proc., nors ir­gi ne­to­lie­se yra vie­na di­džiau­sių šia­me kraš­te lie­tu­viš­ka Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio ir len­kiš­ka Ja­no Snia­dec­kio gim­na­zi­jos.

„No­rė­tų­si griež­čiau už­sis­pir­ti, kad Lie­tu­vos val­džia ne­pa­lik­tų šio kraš­to li­ki­mo va­liai, ką da­ro iki šiol. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja tar­si nu­si­ša­li­nu­si nuo prob­le­mų, nes mo­kyk­las tvar­ko sa­vi­val­dy­bės, eko­no­mi­nių-so­cia­li­nių pro­jek­tų nė­ra. To­kia­me kon­teks­te gai­la vai­kų. No­rė­tų­si, kad vals­ty­bė su­teik­tų jau­nuo­me­nei dau­giau pa­gal­bos, at­ver­tų pla­tes­nes ga­li­my­bes, su­griau­tų iki šiol ją su­pan­čius bar­je­rus. Tam rei­kia ak­ty­viau, pro­fe­sio­na­liau veik­ti“, – pa­žy­mė­jo A. Sta­pon­kus.