Petras Auštrevičius prieš Vygaudą Ušacką: kuris požiūris į Rusiją teisingesnis?
Dip­lo­ma­tas Vy­gau­das Ušac­kas par­eiš­kė esą Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas no­rė­jo, kad ša­lis tap­tų ES na­re, pa­si­ju­to ap­gau­tas, nu­spren­dė, jog Va­ka­rai sie­kia pa­kirs­ti Ru­si­ją, o po Mai­da­no Ukrai­no­je ėmė­si gy­ny­bi­nių veiks­mų. Tai su­lau­kė eu­ro­par­la­men­ta­ro Pe­tro Auš­tre­vi­čiaus pa­si­pik­ti­ni­mo. Jis tei­gė, kad is­to­ri­ja bu­vo ki­to­kia – ka­rai su Gru­zi­ja ir Ukrai­na bu­vo pra­dė­ti po­ky­čius kai­my­nys­tė­je ver­ti­nant kaip grės­mę sa­vo au­to­ri­ta­ri­niam re­ži­mu. Šių nuo­mo­nių ar­bi­tru pra­šė­me pa­bū­ti po­li­to­lo­gą Lau­ry­ną Jo­na­vi­čių.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras P. Auš­tre­vi­čius po dip­lo­ma­to kar­je­rą bai­gian­čio Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) am­ba­sa­do­riaus Ru­si­jo­je Vy­gau­do Ušac­ko in­ter­viu, ku­ria­me šis, be ki­ta ko, iš­sa­kė po­žiū­rį į pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną, rea­ga­vo pa­teik­da­mas siū­ly­mą. „Ma­nau, kad Vy­gau­dui pats lai­kas grįž­ti iš Mask­vos ir ap­si­lan­ky­ti Ki­je­ve“, – par­eiš­kė Lie­tu­vos at­sto­vas Eu­ro­pos par­la­men­te.

Pa­sak V. Ušac­ko, Va­ka­rai tu­rė­jo dok­tri­ną – no­rė­jo trans­for­muo­ti Ru­si­ją par­emiant eko­no­miš­kai ir po­li­tiš­kai in­teg­ruo­jant į Eu­ro­pos Ta­ry­bą, ES­BO, NA­TO-Ru­si­jos ta­ry­bą, ES-Ru­si­jos stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę, kaip kad po An­tro­jo pa­sau­lio ka­ro trans­for­ma­vo­si Vo­kie­ti­ja ar Ja­po­ni­ja. Ta­čiau, kaip in­ter­viu BNS tei­gė ES am­ba­sa­do­rius Ru­si­jo­je, V. Pu­ti­nas ma­no, kad bu­vo ap­gau­di­nė­ja­mas. Jis no­rė­jo, kad Ru­si­ja tap­tų ES na­re.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius. LŽ archyvo nuotrauka

„Kai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tai var­gu įma­no­ma, jis įti­kė­jo ir per ma­si­nės in­for­ma­ci­jos prie­mo­nės žmo­nės bu­vo įti­kin­ti, kad Va­ka­rai sie­kia pa­kirs­ti Ru­si­jos vals­ty­bę, ap­link or­ga­ni­zuo­da­mi va­di­na­mą­sias spal­vo­tą­sias re­vo­liu­ci­jas. Žiū­rint iš Mask­vos pu­sės, įvy­kiai Mai­da­ne bu­vo pa­sku­ti­nis la­šas, ka­da Ru­si­jos va­do­vy­bė pa­sa­kė „ga­na yra ga­na“.

Ma­no nuo­mo­ne, Ru­si­ja ėmė­si gy­ny­bi­nių sa­vo po­li­ti­nio re­ži­mo ap­sau­gos veiks­mų, sie­kiant su­stab­dy­ti šliau­žian­čią re­vo­liu­ci­ją, ku­ri, pa­sak dau­ge­lio Ru­si­jos eks­per­tų, ga­lė­tų už­krės­ti Ru­si­jos vi­suo­me­nę, – sa­kė V. Ušac­kas. – Pa­ma­tė­me, kad pre­zi­den­tas Pu­ti­nas ėmė­si ryž­tin­gų, kar­tu ir ne­tei­sė­tų veiks­mų, jo tei­gi­mu, gi­nant na­cio­na­li­nius in­te­re­sus. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad jiems iš es­mės pri­ta­ria Ru­si­jos vi­suo­me­nė.“

P. Auš­tre­vi­čiaus tei­gi­mu, V. Ušac­kas no­ro­mis ar ne­no­ro­mis su­dė­lio­jo to­kią po­li­ti­nę lo­gi­ką: V. Pu­ti­nas no­rė­jo Ru­si­jos na­rys­tės ES, ta­čiau ne­ga­vęs ga­ran­ti­jų ir ne­ma­ty­da­mas Va­ka­rų no­ro, taip nu­si­vy­lė ir su­si­krim­to, kad ga­liau­siai pra­dė­jo ka­rus su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis ir oku­pa­vo da­lį jų te­ri­to­ri­jų.

„Vis dėl­to is­to­ri­ja yra kiek ki­to­kia, – so­cia­li­nia­me tink­le tei­gė eu­ro­par­la­men­ta­ras. – Ru­si­ja pra­ktiš­kai nie­ko ne­da­rė tu­rė­da­ma ke­tu­rių sri­čių bend­ra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mą su ES, tik pa­sto­viai kė­lė vis nau­jus rei­ka­la­vi­mus ir bend­ro po­bū­džio dis­ku­si­jas. Vi­sa tai vy­ko 2007–2012 me­tais. Pu­ti­nas tu­rė­jo sa­vą pla­ną Ru­si­jai, ne­tgi par­eng­tus at­ei­ties sce­na­ri­jus kai­my­nams ir bū­tų ne­tgi juo­kin­ga kal­bė­ti apie Pu­ti­no sie­kį eu­ro­pie­ti­zuo­ti ir re­for­muo­ti Ru­si­ją.“

P. Auš­tre­vi­čiaus nuo­mo­ne, ka­rai su Gru­zi­ja ir Ukrai­na bu­vo pra­dė­ti ne dėl V. Pu­ti­no nu­si­vy­li­mo, Eu­ro­pos pa­grįs­tai ne­pa­lan­kiu at­sa­ky­mu, bet dėl ne­no­ro ma­ty­ti po­ky­čių kai­my­nys­tė­je ir ver­ti­nant juos kaip grės­mę sa­vo au­to­ri­ta­ri­niam re­ži­mui. To­dėl eu­ro­par­la­men­ta­ras ir pa­siū­lė V. Ušac­kui, gri­žus iš Mask­vos, ap­si­lan­ky­ti Ki­je­ve.

„Tei­sūs abu“

Po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Jo­na­vi­čius LŽ ko­men­ta­vo: „Ne­su­tik­čiau, kad Ru­si­ja ka­da nors no­rė­jo tap­ti ES na­re. Ši ša­lis no­rė­jo, ne­keis­da­ma po­li­ti­nio re­ži­mo, gau­ti mak­si­ma­lią nau­dą ir bend­ra­dar­bia­vi­mo su Eu­ro­pa: in­ves­ti­ci­jos, tech­no­lo­gi­jos, ino­va­ci­jos... Ru­si­ja, kaip pa­tys ru­sai sa­ko, no­ri bend­ra­dar­biau­ti „a­bi­pu­siai nau­din­gu pa­grin­du“, va­di­na­si – pa­siim­ti tai, ko jiems rei­kia, ir tiek. Ir tap­ti pa­sau­lio ga­lios cen­tru, į ku­rio nuo­mo­nę bū­tų at­siž­vel­gia­ma, su ku­riuo skai­to­ma­si.“

Politologas Laurynas Jonavičius. Romo Jurgaičio nuotrauka

Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, V. Ušac­kas tei­sus, kad V. Pu­ti­nas pir­miau­sia rū­pi­na­si re­ži­mo iš­sau­go­ji­mu. Iš to ky­la no­ras bend­ra­dar­biau­ti se­lek­ty­viai – gau­nant eko­no­mi­nės nau­dos, bet ne­da­rant po­li­ti­nių po­ky­čių.

Tad, pa­sak L. Jo­na­vi­čiaus, dip­lo­ma­to pa­sa­ky­ta „si­tua­ci­jos diag­no­zė yra ge­ra“. Mat aki­vaiz­du, kad žvel­giant iš Ru­si­jos pu­sės, „spal­vo­to­sios re­vo­liu­ci­jos“ yra blo­gis bei grės­mė, to­dėl to sten­gia­ma­si iš­veng­ti, už­kirs­ti ke­lią. Ku­rį lai­ką tai ban­dė da­ry­ti sa­vo pa­trauk­lu­mu, ini­ci­juo­da­mi tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas.

„Ta­čiau ka­dan­gi eko­no­mi­nis pa­jė­gu­mas ir pa­trauk­lu­mas ne­di­de­lis, grie­bė­si ar­se­na­le li­ku­sių prie­mo­nių – ko­rup­ci­jos, šan­ta­žo, gru­bios ka­ri­nės jė­gos“, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gas. To­dėl, jo nuo­mo­ne, tei­sūs yra abu – ir V. Ušac­kas, ir P. Auš­tre­vi­čius, o jų nuo­mo­nės krei­pia dė­me­sį į skir­tin­gus as­pek­tus.

Vygaudas Ušackas. Romo Jurgaičo nuotrauka

Yra rizikos

Kai ku­rie Lie­tu­vos po­li­ti­kai kri­ti­ka­vo V. Ušac­ką, kad jis kar­tais uži­ma per­ne­lyg Ru­si­jai pa­lan­kią po­zi­ci­ją, tar­ki­me, kai žai­dė krep­ši­nį po at­akos Ma­riu­po­ly­je ar at­sar­giai įver­ti­no gink­lų tie­ki­mą Ukrai­nai. V. Ušac­kas per in­ter­viu BNS at­sa­kė, kad Mask­vo­je jis už­sii­ma konf­lik­tų pre­ven­ci­ja, sai­tų iš­lai­ky­mų ir tu­riu su­pras­ti prieš­inin­ko mo­ty­vus.

„Krep­ši­nio, te­ni­so, gol­fo dip­lo­ma­ti­ją var­to­ju tiek su są­jun­gi­nin­kais, žais­da­mas krep­ši­nį JAV Kong­re­se, tiek su Ru­si­jos po­li­ti­kais ir oli­gar­chais, kad su­pras­čiau jų mo­ty­vus ir ko­mu­ni­kuo­čiau ES po­zi­ci­ją. Ir ma­nau, kad tą da­rau sėk­min­gai“, – įsi­ti­ki­nęs ES am­ba­sa­do­rius Ru­si­jo­je.

L. Jo­na­vi­čiaus nuo­mo­ne, ti­krai tai yra vie­nas iš bū­dų už­megz­ti bei pa­lai­ky­ti kon­tak­tus, ir daug kas tai da­ro. „Prob­le­ma – kai tai da­ro­ma su Ru­si­ja, – sa­kė jis. – Ta­čiau V. Ušac­ko kaip ES am­ba­sa­do­riaus Ru­si­jo­je dar­bas yra pa­lai­ky­ti kon­tak­tus. Sa­vai­me tai nė­ra blo­gas da­ly­kas. Ži­nai, apie ką žmo­nės kal­ba, ką gal­vo­ja ir pa­na­šiai. Ta­čiau jei vė­liau dėl kon­tak­tų pra­de­di tei­sin­ti jų po­zi­ci­ją, ieš­ko­ti ar­gu­men­tų, kad jie el­gia­si ge­rai, tam­pi su­sie­tas. O ru­sai la­bai mėgs­ta su­sais­ty­ti, „pa­ka­bin­ti“ bū­tent per pri­va­čius kon­tak­tus. To­dėl yra ri­zi­kos. Yra pa­vo­jaus, kad įsmig­si per gi­liai.“

„At­sa­kas – arogancija“

V. Ušac­ko tei­gi­mu, ko ge­ro, Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė vals­ty­bė, ku­ri vy­riau­sy­bi­niu lyg­me­niu su Ru­si­ja il­gą lai­ką ne­tu­rė­jo kon­tak­tų.

„Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je ir­gi tu­ri at­si­ras­ti po­li­ti­kų, ku­rie bend­rau­tų su kai­my­nais. Jei­gu pre­zi­den­tė ne­ga­li ar ne­no­ri bend­rau­ti, yra už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras, su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras. Ga­li­ma pra­dė­ti ir nuo vi­ce­mi­nis­trų lyg­mens“, – siū­lė dip­lo­ma­tas.

L. Jo­na­vi­čiaus pa­žy­mė­jo, dvi­ša­liai san­ty­kiai yra dvi­pu­siai – kad ir kiek trokš­tum drau­gau­ti, jei ki­ta pu­sė ne­no­rės, to ne­bus. „Jei drau­gys­tę ki­ta pu­sė su­pran­ta, kad at­ei­ni, nu­si­len­ki, pri­imi vi­sas są­ly­gas, ku­rias tau dik­tuo­ja, to­kio bend­ra­vi­mo mums ne­rei­kia, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gas. – Bend­ra­vi­mas tu­ri bū­ti ly­gia­ver­tis ir pa­gar­bus.“

L. Jo­na­vi­čius pri­mi­nė, kad ry­šiai su Ru­si­ja bu­vo ban­do­mi megz­ti ir bend­ra­vi­mas siek­tas kur­ti se­no­kai. Pa­sak jo, tai da­rė ir pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ir mi­nis­trai.

„Ta­čiau at­sa­kas, kiek ži­nau, bu­vo aro­gan­ci­ja ir žiū­rė­ji­mas iš vir­šaus, – sa­kė po­li­to­lo­gas. – Ga­li­ma teig­ti, kad lie­tu­viai ne­no­ri, bet aki­vaiz­du, jog prob­le­ma – abi­pu­sė. Ana pu­sė nė­ra ge­res­nė ir lau­kian­ti ran­kas iš­skė­tu­si, kad su ja bend­ra­dar­biau­tų. Tai de­rė­tų da­ry­ti at­vi­rai ir są­ži­nin­gai, bet iš anos pu­sės to nė­ra.“