Perėja plepalams telefonu – ne vieta
Gru­pė par­la­men­ta­rų siū­lo užd­raus­ti pės­tie­siems pės­čių­jų pe­rė­jo­se nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio prie­mo­nė­mis. Esą taip su­ma­žė­tų eis­mo įvy­kių ir bū­tų la­biau ap­sau­go­ta eis­mo da­ly­vių gy­vy­bė bei svei­ka­ta.

Sau­gaus eis­mo eks­per­tai, po­li­ci­jos par­ei­gū­nai to­kiam su­ma­ny­mui pri­ta­ria, ta­čiau siū­lo ne­pa­mirš­ti ir švie­čia­mo­sios veik­los, mat vėl ga­li at­si­tik­ti taip, kaip su drau­di­mu nau­do­tis mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu vai­ruo­jant – jį da­lis vai­ruo­to­jų vis dar ig­no­ruo­ja.

Dėl pa­čių pėsčiųjų

Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, vien pir­mą­ją bir­že­lio sa­vai­tę (iki bir­že­lio 9 die­nos) ša­lies ke­liuo­se per eis­mo įvy­kius žu­vo 4 žmo­nės, 94 bu­vo su­žeis­ti. Ke­tu­ri pės­tie­ji bu­vo su­ža­lo­ti pės­čių­jų pe­rė­jo­se. Iš vi­so šiais me­tais, iki bir­že­lio 9-osios, eis­mo įvy­kiuo­se žu­vo 75 žmo­nės – pen­kiais dau­giau ne­gu pra­ėju­siais me­tais per tą pa­tį lai­ko­tar­pį.

„Per me­tus eis­mo įvy­kiuo­se su­ža­lo­ja­ma apie 500 žmo­nių. Skai­čių, kiek ne­lai­mių įvyks­ta dėl to, kad pės­tie­ji, ei­da­mi per gat­vę pės­čių­jų pe­rė­ja, kal­ba mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, ra­šo ir skai­to ži­nu­tes ar nar­šo in­ter­ne­te, nė­ra. Ta­čiau vi­si ži­no­me, kad tai pa­pli­tęs reiš­ki­nys, ku­rį rei­kė­tų iš­gy­ven­din­ti“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė vie­nas su­ma­ny­mo užd­raus­ti pės­tie­siems ei­nant pės­čių­jų pe­rė­ja nau­do­tis mo­bi­liai­siais įren­gi­niais ini­cia­to­rių par­la­men­ta­ras Al­gis Strel­čiū­nas.

Jis kar­tu su ko­le­go­mis Sta­siu Šed­ba­ru, Lau­ru Sta­ce­vi­čiu­mi, Pe­tru Va­liū­nu ir Ri­čar­du Juš­ka Sei­me įre­gis­tra­vo Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­ma­tan­čias to­kį drau­di­mą. Anot A. Strel­čiū­no, jei vi­si eis­mo da­ly­viai bū­tų dė­me­sin­gi, su­ma­žė­tų įvy­kių, per ku­riuos nu­ken­čia žmo­nės. Mo­bi­lio­jo ry­šio įren­gi­niai blaš­ko pės­čių­jų dė­me­sį, to­dėl di­di­na ga­li­my­bę su­kel­ti eis­mo įvy­kį. Tai itin pa­vo­jin­ga žie­mą, kai eis­mo są­ly­gos bū­na su­dė­tin­ges­nės.

„Jei pės­tie­siems bū­tų užd­raus­ta nau­do­tis mo­bi­liai­siais įren­gi­niais ei­nant pės­čių­jų pe­rė­ja ir jie šio drau­di­mo lai­ky­tų­si, ne­lai­mių sta­tis­ti­ka ti­krai pa­ge­rė­tų – jų bū­tų vos ne per­pus ma­žiau“, – tvir­ti­no A. Strel­čiū­nas.

At­sar­gu­mo per daug nebus

Sau­gaus eis­mo eks­per­tas, VšĮ „1 po­zi­ci­ja“ di­rek­to­rius Da­rius Grin­ber­gas „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no, jog po­li­ti­kų siū­lo­mos pa­tai­sos tu­rė­tų tei­gia­mos įta­kos eis­mo sau­gu­mui. „Jei ei­ni per gat­vę, dė­me­sys tu­ri bū­ti su­telk­tas į tai, o ne į te­le­fo­ną“, – tvir­ti­no jis.

Anot D. Grin­ber­go, mi­nė­tas drau­di­mas bū­tų vie­na prie­mo­nių, ver­čian­čių pės­čiuo­sius at­sa­kin­giau elg­tis gat­vė­je, nes ir jie yra eis­mo da­ly­vių da­lis. Mat dau­ge­lis vai­ruo­to­jų kas­dien ma­to, kaip pės­tie­ji tie­siog mau­na per gat­vę net ne­ap­siž­val­gę, taip ne­re­tai su­kel­da­mi ava­ri­nes si­tua­ci­jas.

D. Grin­ber­gui bu­vo lin­kęs pri­tar­ti Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Vy­tau­tas Gra­šys. Pa­sak jo, jei žmo­gus, pe­rei­da­mas ke­lią, te­gul ir pės­čių­jų pe­rė­jo­je ir tuo­met, kai jam lei­džia­ma, ne­krei­pia dė­me­sio į tai, kas vyks­ta ke­ly­je, tai jau sa­vai­me su­da­ro prie­lai­das at­si­tik­ti ko­kiai nors ne­lai­mei. „Sta­tis­ti­ka ro­do, kad ir pės­čių­jų pe­rė­jo­se žmo­nes ga­li par­trenk­ti au­to­mo­bi­liai. To­dėl pės­tie­ji tu­ri bū­ti at­sar­gūs vi­sur ir vi­sa­da“, – pa­žy­mė­jo V. Gra­šys.

Kaip su­kon­tro­liuo­ti?

Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­bos va­do­vas ne­slė­pė, kad jei Sei­mas pri­tar­tų pa­siū­ly­mams užd­raus­ti pės­tie­siems nau­do­tis mo­bi­liai­siais įren­gi­niais pės­čių­jų pe­rė­jo­se, po­li­ci­nin­kams kil­tų ne­men­ka di­le­ma – kaip už­ti­krin­ti, kad šio drau­di­mo bū­tų lai­ko­ma­si. Mat prie kiek­vie­nos pe­rė­jos po par­ei­gū­ną ne­pas­ta­ty­si. „Dar ne­pa­vy­ko pri­vers­ti vai­ruo­to­jų, kad jie ne­si­nau­do­tų mo­bi­liai­siais įren­gi­niais, tad ar pa­vyk­tų pri­vers­ti pės­čiuo­sius, net ne­ži­nau. Bet tai ne­tu­rė­tų bū­ti prie­žas­tis, dėl ku­rios ne­ga­lė­tų bū­ti pri­im­tas toks drau­di­mas“, – kal­bė­jo V. Gra­šys.

Al­gis Strel­čiū­nas: „Ne­lai­mių sta­tis­ti­ka ti­krai pa­ge­rė­tų – jų bū­tų vos ne per­pus ma­žiau.“

Par­la­men­ta­ras A. Strel­čiū­nas ti­ki­no, kad drau­di­mas veik­tų kaip pro­fi­lak­ti­nė draus­mi­nan­ti prie­mo­nė, pa­na­šiai, kaip šiuo me­tu vei­kia drau­di­mas vai­ruo­to­jams be lais­vų­jų ran­kų įran­gos vai­ruo­jant nau­do­tis mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu. Esą dėl šio drau­di­mo ne­lai­mių taip pat su­ma­žė­jo.

Romo Jurgaičio nuotrauka

To­dėl kar­tu su nau­juo­ju drau­di­mu esą tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma švie­čia­mo­ji veik­la, kad žmo­nės su­pras­tų, jog toks drau­di­mas bū­ti­nas jų pa­čių la­bui.

A. Strel­čiū­no ti­ki­ni­mu, po­li­ci­jai su­kon­tro­liuo­ti, kaip lai­ko­ma­si to­kio drau­di­mo, ne­tu­rė­tų bū­ti su­dė­tin­ga – ne­ma­žo­je da­ly­je san­kry­žų, ypač di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, yra įreng­tos eis­mo re­gu­lia­vi­mo ka­me­ros.

„Ne­siū­lo­me iš kar­to tai­ky­ti bau­dų, bet Vy­riau­sy­bė pa­ti tu­rė­tų ap­sisp­ręs­ti, kaip tu­rė­tų bū­ti kei­čia­mas Ad­mi­nis­tra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas. Ma­nau, kad var­gu ar bū­tų tiks­lin­ga pės­tie­siems jau už pir­mą­jį to­kį nu­si­žen­gi­mą skir­ti pi­ni­gi­nes bau­das. Gal rei­kė­tų pir­miau­sia ap­si­ri­bo­ti įspė­ji­mu, o jau pa­si­kar­to­jus nu­si­žen­gi­mams – kirs­ti per ki­še­nę“, – svars­tė par­la­men­ta­ras.

Jis vy­lė­si, kad Sei­me siū­lo­moms Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pa­tai­soms bus pri­tar­ta, nes tai nė­ra koks nors po­li­ti­nis pa­siū­ly­mas, o tik prie­mo­nė, di­di­nan­ti eis­mo sau­gu­mą.