Pažymos šešėlyje: kas žaidžia slėpynių
Dau­giau nei de­šimt­me­tį Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) ste­bė­jo vers­lo mė­gi­ni­mus da­ry­ti įta­ką po­li­ti­niams ir tei­sė­sau­gos pro­ce­sams, ta­čiau vals­ty­bės va­do­vai ti­ki­na in­for­ma­ci­jos apie tai ar­ba ne­gau­da­vę, ar­ba bū­da­vę in­for­muo­ja­mi tik frag­men­tiš­kai. Kai ku­rių apž­val­gi­nin­kų nuo­mo­ne, tai – tik iš­si­su­ki­nė­ji­mai ban­dant ba­lin­ti mun­du­rą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) atliekant tyrimą buvo išslaptinta ilgus metus saugumo pareigūnų rengta pažyma apie koncerno „MG Baltic“ poveikį politikams ir teisėsaugai. Nors iš paviešintos informacijos matyti, kad valstybėje buvo susiklosčiusi nenormali padėtis, apie tai, kas vyksta, esą žinojo tik saujelė žmonių, tarp kurių aukščiausių šalies pareigūnų neva nebuvo.

VSD pažymose minimu laikotarpiu, t. y. nuo 2006 metų, premjero, Seimo pirmininko pareigas ėję politikai tvirtina, kad išsami žvalgybos informacija apie minėtas „povandenines sroves“ valstybės gyvenime jiems nebuvo teikiama. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad per devynerius jos kadencijos metus prezidentūra iš saugumo nėra gavusi jokios medžiagos raštu apie verslo įtaką politikams ir teisėsaugai.

VSD generalinis direktorius Darius Jauniškis Seime aiškino, kad žvalgybos rinkta informacija apie „MG Baltic“ atstovų veiksmus buvo teikiama sprendimų priėmėjams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms.

Skirtingi procesai

Interviu naujienų portalui Delfi.lt D. Grybauskaitė teigė, kad teisėsaugos ir politiniai procesai labai skiriasi – žvalgybos ir teisėsaugos institucijos pagal įstatymą turi stebėti ir užkirsti kelią įvairioms nusikalstamoms veikoms. „Norėčiau dar kartą grįžti prie situacijos ir labai aiškiai pasakyti, kad tokia apibendrinta, susisteminta medžiaga, pavyzdžiui, apie „MG Baltic“ veiklą, raštu buvo padaryta pirmą kartą. Ir pateikta komitetui, nes to jis prašė. Noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad per visus devynerius metus – nuo 2009-ųjų – prezidentūra nėra nieko gavusi raštu. Mes buvome fragmentiškai informuojami žodžiu. O žodžiu reiškia, kad ta medžiaga buvo teikiama tik ta apimtimi, kokia negalėjo trukdyti tyrimams“, – tikino valstybės vadovė.

Tyrimai, anot D. Grybauskaitės, vyko. Dėl to, gavus įrodymų, pradėta politinės korupcijos byla, kurioje figūruoja „MG Baltic“, teismą pasiekė Gedvydo Vainausko byla dėl įtakos, baigtas ikiteisminis tyrimas dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“. „Taigi matome, kad teisėsauga dirbo. Sakyti, kad vien tik rinko medžiagą ir nieko nedarė, tikrai negalima. Bet dar kartą noriu pasakyti, kad tokia raštu apibendrinta medžiaga yra pateikta šių metų kovo mėnesį, pirmą kartą per visą mano prezidentavimo laikotarpį. O teko dirbti su trimis VSD vadovais – Povilu Malakausku, Gediminu Grina ir dabar D. Jauniškiu. Tai ir norėčiau pasakyti, kad reikia atskirti, ką teisėsauga darė, ir tą politinį procesą, kuris dabar vyksta Seime“, – interviu Delfi.lt kalbėjo ji.

Premjerai buvo palikti nežinioje

Vos tik paviešinus VSD pažymą buvę šalies ministrai pirmininkai prakalbo negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams. Jei būtų gavę, esą tai būtų galėję turėti įtakos jų sprendimams. Vyriausybei 2006–2008 metais vadovavęs Gediminas Kirkilas sakė, kad koncernas „MG Baltic“ jo atžvilgiu buvo nusiteikęs labai priešiškai. „Būtent šis koncernas daužė „Leo LT“ projektą ir suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – teigė jis. Tačiau politikas tvirtino neskirstęs verslininkų į draugus ir priešus. „Kai reikėjo, padėjome, bet kitais atvejais jie buvo labai realūs oponentai“, – kalbėjo G. Kirkilas. Šis politikas yra susijęs su mažiausiai vienu VSD pažymoje pateiktu pokalbiu. Anot VSD, 2006 metų gegužę koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus paklausė tuo metu krašto apsaugos ministru dirbusio G. Kirkilo, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje. G. Kirkilui atsakius, kad jis to nežino, D. Mockus jam esą parašė: „Blogai teigti viena, elgtis priešingai. Rimti, į ateitį žvelgiantieji taip nesielgia.“ Galiausiai tuometis ministras pažadėjo „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų. „Visos verslo įmonės bando daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Jos konkuruoja tarpusavyje, ginčijasi, bet visa tai gali būti daroma ir teisiniais būdais“, – dėstė G. Kirkilas.

VSD pažymoje taip pat pateikta informacija apie „MG Baltic“ įtaką Susisiekimo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, kai dirbo Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė (2008–2012 metai). Šioms ministerijoms tada vadovavo Liberalų sąjūdžio arba Liberalų ir centro sąjungos deleguoti ministrai. A. Kubilius sakė apgailestaujantis, kad šios informacijos neturėjo, kai buvo premjeras. „Gali reaguoti tik į konkrečius dalykus, o kai vyksta kažkokios apkalbos, eidamas atsakingas pareigas neturi galimybės reaguoti“, – sakė politikas.

Vyriausybei 2012–2016 metais vadovavęs Algirdas Butkevičius teigė, kad „MG Baltic“ įtakos jam nepadarė, nors jis nuolat jautė koncerno spaudimą. „Akivaizdžiai mačiau, kad daromas spaudimas per tam tikras televizijos laidas. Kas gali paneigti, kad tai nebuvo užsakyta?“ – svarstė jis. A. Butkevičius prisipažino nuolat bendraudavęs su verslo atstovais, tačiau esą daręs tai skaidriai ir etiškai. Vis dėlto politikas tvirtino tiksliai nežinojęs verslininkų įtakos jo vadovaujamos Vyriausybės ministrams ir teigė, kad žvalgybos informacija jam būtų pravertusi.

Andžejus Pukšto: "Išvada viena – visa ši istorija atskleidė labai didelę mūsų politinio elito krizę. Deja, tarp politikų mažai rasime nesusitepusių.“/Šarūno Mžeikos (delfi.lt) nuotrauka

Smūgis valstybės pamatams

Panašiai kalbėjo ir buvę Seimo pirmininkai. Buvęs parlamento vadovas Artūras Paulauskas sakė labai abejojąs, ar valstybės vadovai galėjo neturėti informacijos apie vykstančius procesus. „Gal kokio konkretaus rašto, kaip prezidentė pati sakė, ir nebuvo gavusi. Bet tikrai nepatikėsiu, kad ji nežinojo to, kas buvo pateikta VSD pažymoje“, – kalbėjo A. Paulauskas. Jo nuomone, prezidentei kažkaip reikia paaiškinti, kodėl ji bendravo su konservatoriumi A. Kubiliumi, liberalu Eligijumi Masiuliu, siuntinėjo jiems užduotis. „Vadinasi, jei esi savas „korumpulas“, esi geras. O jei esi „korumpulas“ priešas, tada tave reikia daužyti. Bendrauti, palaikyti ryšį su šiais Seimo nariais prezidentei buvo naudinga, nes ji tikėjosi, kad jie bus valdžioje“, – savo nuomonę dėstė A. Paulauskas.

Pasak jo, vadovaujant NSGK, nemažai dabar paviešintos informacijos, ypač politinės, komiteto nariams nebuvo paslaptis. „Net nereikėjo jos gauti, daugiau ar mažiau mes ir taip žinojome, kad vienos partijos kuriamos, kitoms – daroma įtaka. Bet mes nebuvome tyrėjai. Gal nežinojome apie neskaidrius konkursus, pirkimus, tačiau mums to ir nereikėjo sakyti. Jei tarnybos mato, kad duodami kyšiai, vyksta papirkinėjimas ar kiti neteisėti veiksmai, turi pagauti už rankos, įrodyti ir atiduoti teismui“, – teigė A. Paulauskas.

Su prezidente jis sakė sutinkąs dėl vieno – visa ši istorija sprogs kaip muilo burbulas. „Lauks didelis nusivylimas, kai nieko neįvyks. Kadangi byla yra teisme ir tik ten, jei kas nors paaiškės, bus galima pasakyti, kas kaltas ir kodėl“, – svarstė A. Paulauskas. Tačiau, pasak jo, „valstybės pamatai smūgį pajus“.

Ne komiteto darbas

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad laikinosios komisijos statusą turinčio komiteto uždavinys yra ne tirti, kas kokią informaciją gaudavo. „Svarbu baigti darbą, kurį mums pavedė Seimas, – atskleisti žalą visuomenei, valstybei darančią pilkosios politikos dalį, kuri yra nesuderinama su Konstitucija ir teisinės valstybės principu. Man svarbu pateikti išvadą trečiadienį, nes visuomenė privalo žinoti tą informaciją, kuri iki šiol galbūt nebuvo prieinama. Tam, kad paskatintume pokyčius, stiprėtų tiek pilietinė visuomenė, tiek politinė sistema. Čia yra uždavinys“, – dėstė parlamentaras.

V. Bakas pasakojo, kad Seimo NSGK atliekant tyrimą remtasi ne tik VSD išvadomis. Buvo siunčiamos užklausos įvairioms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybai, Vyriausiajai rinkimų komisijai, apklausti buvę premjerai, ministrai. „Yra daugybė informacijos, kurią dabar reikia susisteminti. Išvados bus pateiktos tik tokios, kurias galima patvirtinti rinktos informacijos visuma“, – kalbėjo politikas.

Valdymo fiasko

Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos teigimu, susiklosčiusioje situacijoje galime tikėti D. Grybauskaite arba ne. „Jeigu neklystu, VSD generalinis direktorius, kalbėdamas Seime, teigė priešingai, kad valstybės vadovai gavo visą šią informaciją. Tai dabar reikia klausimą pakeisti taip: kuo tikėti – D. Grybauskaite ar VSD generaliniu direktoriumi. Šiuo atveju, man atrodo, kad VSD generalinis direktorius kalba įtikinamiau. Jeigu ji nežinojo ir, tarkime, VSD neteikė tokios informacijos, D. Grybauskaite patikėčiau tokiu atveju, jei šis VSD generalinis direktorius jau būtų atstatydintas. Valstybėje įvyko neeilinis įvykis, tačiau šalies vadovas nieko nežino, kaip prekiaujama valstybe, postais, dešimtmilijoniniais, šimtamilijoniniais užsakymais. O VSD žino. Vadinasi, kažkurį reikia atleisti: arba valstybės vadovę, arba VSD generalinį direktorių. Kadangi nė vienas nesirengia nei būti atleistas, nei atstatydintas, galiu pasakyti, kad šioje istorijoje turime dar daugiau melo, nei buvo iki pažymų paskleidimo“, – pažymėjo žurnalistas.

Jo žodžiais, aštuonerius metus buvo kalbama apie tai, kad D. Grybauskaitė valstybę valdo pasitelkdama jai teikiamas operatyvines pažymas, o prezidentė tokių kalbų neneigė. „Vėlgi kuri nors informacija yra neteisinga, kai kas meluoja. Parašyta vedamųjų, dešimtys komentarų apie tai. Ji to neneigė, o staiga dabar pradėjo neigti“, – įsitikinęs apžvalgininkas.

R. Valatkos nuomone, jei dabartinis Seimas būtų „normalus“, kaip tos kadencijos, kai buvo atstatydintas Rolandas Paksas, turėtų būti keliamas prezidentės apkaltos klausimas. „Nes aštuonerius metus turėjome valstybės vadovą, kuris nieko nežinojo arba nieko nedaro, kad nubaustų kaltuosius. Bet kuriuo atveju: jeigu žinojo ir nieko nedarė, yra blogai, o jeigu nežinojo – dar blogiau“, – tikino jis.

Paviešinta VSD pažyma, R. Valatkos manymu, yra „pliurpalų ir tam tikrų faktų rinkinys“. Tarp jų yra tokių nesąmonių, kaip tvirtinimas, kad „MG Baltic“ parinko Liberalų sąjūdžiui pirmininką – E. Masiulį, nors pirmuosiuose partijos vadovo rinkimuose šis politikas net nedalyvavo. Tokios pažymos, anot žurnalisto, neturėtų būti viešinamos be paaiškinimų, patikslinimų dėl saugumo analitikų įveltų klaidų. Kartu R. Valatka pridūrė manantis, kad Seimo NSGK tyrimas baigsis „niekuo“.

Artūras Paulauskas: "Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nemažai dabar paviešintos informacijos, ypač politinės, nebuvo paslaptis."/Alinos Ožič nuotrauka

Politinio elito krizė

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento Andžejaus Pukšto, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. „Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybės vadovai – prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras yra atsakingi už valstybės stabilumą ir saugumą. Todėl jie nuolat privalo jausti gyvenimo pulsą, žinoti, kuo užsiėmusios saugumo struktūros. Jei iš tiesų nebuvo glaudaus šalies vadovų ir saugumo bendradarbiavimo, vadinasi, valstybės funkcionavimo mechanizmas kurį laiką neveikė taip, kaip turėjo veikti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Nors paviešinta VSD pažyma sukėlė didelę emocijų bangą, o kitą savaitę NSGK pateikus žadamas tyrimo išvadas aistrų gali būti dar daugiau, A. Pukšto neatmetė tikimybės, kad visa ši istorija baigsis šnipštu. „Tačiau jei bent mažumėlę pradėsime valytis, tuomet išsivalysime. Bet tai padarys ne politikai, o greičiau žiniasklaida, paprasti piliečiai, kai kurie teisėsaugos atstovai. Deja, tarp politikų mažai rasime nesusitepusių. Ir tai labai liūdna. Išvada viena – visa ši istorija atskleidė labai didelę mūsų politinio elito krizę“, – teigė A. Pukšto.