Pažymos įdomios tik konservatoriams
Sei­me – karšt­li­gė dėl įslap­tin­tų pa­žy­mų. Opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai rei­ka­lau­ja lei­di­mo su­si­pa­žin­ti su jų tu­ri­niu dėl par­ti­jai mes­tų įta­ri­mų, o ne­skelb­ti­nos in­for­ma­ci­jos iš slap­tų­jų tar­ny­bų su­lau­kę val­dan­tie­ji ne­sku­ba ja da­ly­tis. Su­ta­ria­ma dėl vie­no: į po­li­ti­nius bar­nius vel­ti spe­cia­lią­sias tar­ny­bas – pra­sta pra­kti­ka.

Antrą savaitę Seime aistras keliančio slaptų pažymų skandalo pabaigos kol kas nematyti. Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai neketina ramiai „nuryti“ premjero Sauliaus Skvernelio mestų įtarimų, esą palaikydami mokytojų streiką konservatoriai veikė Kremliaus labui. Jie ne tik reikalauja paneigti „sąmoningai paskleistą neteisingą informaciją“, bet nori ir savo akimis pamatyti, kas rašoma specialiųjų tarnybų premjerui atsiųstose pažymose.

Dėl galimos rizikos valstybės saugumui į žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijas praėjusį antradienį kreipėsi Vyriausybės vadovas. Jis neslėpė, kad vienas pateiktų klausimų susijęs su galima Rusijos įtaka TS-LKD. Kol kas į premjero užklausą atsakė ne visos tarnybos. Gauta informacija S. Skvernelis atsisakė dalytis su konservatoriais. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai konservatoriai pasiryžę prašyti, kad su įslaptinta pažyma susipažinti leistų ją gavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tačiau NSGK dirbantys valdančiųjų atstovai tokio poreikio nemato.

Blogybių neįžvelgia

Per Žinių radiją vakar kalbėjęs Seimo pirmininkas patvirtino, kad didelio atgarsio sulaukusioje įslaptintoje pažymoje „išskirtinių blogybių“ nėra. V. Pranckiečio teigimu, dokumentas – riboto naudojimo, jį parengė Vyriausybei pavaldi įstaiga. Toks pasakymas davė konservatoriams mintį prašyti parlamento vadovo pagalbos.

NSGK narė konservatorė Rasa Juknevičienė paaiškino, kad riboto naudojimo žyma yra žemiausia, todėl informacija gali dalytis tas, kas ją gavo, neprašydamas leidimo tų, kurie ją pateikė. „Manėme, jog taip būtų galima padėti tašką ir nebetampyti tarnybų politiniais tikslais, kaip buvo padaryta premjero S. Skvernelio. Tačiau tą pažymą pateikti bijoma. Gal todėl, kad ten nieko nėra?“ – sužinojusi, jog NSGK neketina kreiptis į Seimo vadovą, kalbėjo R. Juknevičienė.

Apraiškų nemato

NSGK dirbančių opozicijos atstovų prašymu į komiteto posėdį vakar buvo pakviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovai Darius Jauniškis ir Remigijus Baltrėnas. D. Jauniškis pasibaigus posėdžiui žurnalistams patvirtino, kad departamentas renka informaciją pagal premjero užklausą, tačiau jos turinio neįvardijo dėl „riboto naudojimo“ žymos. „Esame išsiuntę užklausas visiems kriminalinės žvalgybos subjektams. Gavę tą informaciją įvertinsime ir pasakysime. Dabar kol kas nieko negaliu pasakyti“, – aiškino VSD vadovas. Kartu jis patikino neturintis jokios informacijos apie tai, kad TS-LKD partija, remdama mokytojų protestą, Lietuvoje būtų veikusi Kremliaus labui. „Šiuo metu tokių apraiškų nematau“, – pridūrė D. Jauniškis.

Rasa Juknevičienė: „Tą pažymą pateikti bijoma galbūt todėl, kad joje nieko nėra?“

R. Baltrėnas teigė, jog AOTD jau yra išsiuntęs atsakymus premjerui, tačiau jų turinio nedetalizavo. „Lietuvos gyventojams siūlau naudotis susikaupimo laikotarpiu prieš Kalėdas ir labai ramiai jas sutikti, taip pat atšvęsti Naujuosius metus“, – paklaustas, ar Lietuvos gyventojams yra dėl ko nerimauti, atsakė R. Baltrėnas.

„Išgirdus atsakymus galima vienareikšmiškai pasakyti, kad visų šitų tariamų pažymų, dokumentų, kuriuos vieni kitiems siuntinėja valdančiosios partijos nariai, šaltinis ir autoriai yra jie patys. Tarnybos tame procese apskritai nedalyvauja, jokios informacijos nėra pateikusios. Todėl jie vieni kitiems siunčia dokumentus, deda ant jų tariamo slaptumo grifus, nors tie dokumentai absoliučiai neslapti“, – pareigūnų komentarus apibendrino kitas NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Išpūstas burbulas

NSGK pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako požiūriu, dėl pažymų konservatoriai „lygioje vietoje pučia burbulą“. Jo teigimu, šalies vadovams prašyti saugumo tarnybų vienos ar kitos pažymos yra įprasta praktika, tai daro ir NSGK. „Dabar komitete susiklostė keista situacija – dalis Seimo narių nori išsiaiškinti, ko tarnybų klausia vienas iš valstybės vadovų. Manyčiau, taip pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė V. Bakas.

„Valstietis“ priminė, kad pagal Konstituciją premjeras atsakingas už visuomenės saugumą, todėl, kilus abejonių, jis turi teisę kreiptis į saugumo tarnybas. „Būtų keista, jei to nedarytų. Natūralu, kad artėjant trejiems rinkimams valstybės institucijos susirūpinusios visuomenės saugumo klausimais. Normalu, kai konsultuojamasi ir klausiama“, – aiškino situaciją NSGK pirmininkas. Bet labiausiai jam apmaudu, kad į tokį politinį spektaklį yra įveltos saugumo tarnybos. „Gėda. Į komiteto posėdį pakviečiame du aukštus žvalgybos vadovus, o tada dairomės vieni į kitus, kokį čia jiems klausimą pateikti. Tačiau tokia yra demokratijos kaina – keturi Seimo nariai man, komiteto pirmininkui, pagal Seimo statutą gali pateikti bet kokį klausimą ar pageidavimą. Ir privalau tai vykdyti. Jei tokia norma naudojamasi atsakingai, gerbiamas ir specialiųjų tarnybų laikas, ir komiteto, viskas gerai. Bet kai tai daroma be reikalo, tuomet tik kurstomos aistros ir nereikalinga įtampa. Tai neatsakinga“, – kalbėjo V. Bakas. Jis patikino, kad NSGK prie minėtų pažymų daugiau nebegrįš.