Pažeidžiamiausiems žmonėms būtinas dėmesys
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė lan­kė­si Vil­niaus pal. kun. My­ko­lo So­poč­kos hos­pi­se – gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je rū­pi­na­ma­si ne­pa­gy­do­mo­mis li­go­mis ser­gan­čiais žmo­nė­mis.

Il­gė­jan­ti gy­ve­ni­mo truk­mė sens­tan­čio­je vi­suo­me­nė­je ke­lia su­dė­tin­gą iš­šū­kį – dau­gė­ja li­go­nių, ku­riems rei­kia pa­lia­ty­vio­sios slau­gos, mal­ši­nan­čios skaus­mą ir pa­leng­vi­nan­čios kan­čias. Su ne­pa­gy­do­mos li­gos diag­no­ze su­si­du­ria ir jau­ni žmo­nės. Kiek­vie­nu at­ve­ju tai yra su­nkus iš­mė­gi­ni­mas pa­cien­tui ir jo ar­ti­mie­siems. Su šia prob­le­ma su­si­du­ria dau­ge­lis šei­mų. Ta­čiau Li­go­nių ka­sos ga­li ap­mo­kė­ti tik 6 lo­vas 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Po­lik­li­ni­kų ga­li­my­bės teik­ti am­bu­la­to­ri­nę slau­gą na­muo­se yra ri­bo­tos – šiuo me­tu 100 tūkst. gy­ven­to­jų ten­ka ne dau­giau kaip 1 gy­dy­to­jas ir 5 slau­gy­to­jai.

To­kia gy­dy­mo įstai­ga, kaip M. So­poč­kos hos­pi­sas Lie­tu­vo­je bu­vo pir­mo­ji. Įreng­ta ir iš­lai­ko­ma pri­va­čių au­ko­to­jų, pri­si­de­dant Vil­niaus te­ri­to­ri­nei li­go­nių ka­sai, ji ki­tais me­tais mi­nės sa­vo gy­va­vi­mo penk­me­tį. Čia me­di­kai, psi­cho­lo­gai, dva­si­nin­kai, tei­si­nin­kai ne­at­ly­gin­ti­nai pa­de­da žmo­nėms, ser­gan­tiems ne­pa­gy­do­mo­mis, daž­niau­siai on­ko­lo­gi­nė­mis, li­go­mis. Pa­gal­ba tei­kia­ma ir jų ar­ti­mie­siems. Ki­tais me­tais ruo­šia­ma­si ati­da­ry­ti sky­rių ma­žiau­siems pa­cien­tams – vai­kams.

Pre­zi­den­tė ap­lan­kė li­go­nius ir su įstai­gos dar­buo­to­jais, sa­va­no­riais ap­ta­rė at­jau­tos, sa­va­no­rys­tės idė­jas.

Pa­sak ša­lies va­do­vės, tai jau­triau­sia pa­slau­ga, ga­ran­tuo­jan­ti žmo­gui oru­mą iš­ti­są par­ą, ne­lei­džian­ti jam lik­ti vie­ni­šam iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės. M. So­poč­kos hos­pi­sas – ge­ras pa­vyz­dys, kaip ga­li­ma su­de­rin­ti sa­va­no­rių, baž­ny­čios ir vals­ty­bės pa­stan­gas. Šių pa­slau­gų dar la­bai trūks­ta, bet vals­ty­bė vie­na ne­pa­jė­gi pa­ten­kin­ti šio po­rei­kio. Rei­kia, kad at­si­ras­tų dau­giau ini­cia­ty­vų, tel­kian­čių sa­va­no­rių ko­man­das, ska­ti­nan­čių au­ko­ti ne tik pi­ni­gus, bet ir lai­ką, dė­me­sį. To­kia veik­la reikš­min­gai pri­si­dė­tų prie kam­pa­ni­jos „Už sau­gią Lie­tu­vą“, ku­ri kvie­čia bū­ti ati­diems kiek­vie­nam žmo­gui, ypač la­biau­siai pa­žei­džia­mam.

M. So­poč­kos hos­pi­so ženk­las – šir­dis ir na­mai, ku­riems nuo įkū­ri­mo va­do­vau­ja se­suo Mi­chae­la Rak. Gai­les­tin­go­jo Jė­zaus se­se­rų kong­re­ga­ci­jos Vil­niu­je vy­res­nio­ji į sa­va­no­riš­ką veik­lą yra įtrau­ku­si ir ke­le­tą iš ne­to­lie­se esan­čių pa­tai­sos na­mų nu­teis­tų­jų. Iš vi­so šiai įstai­gai tal­ki­na 100 sa­va­no­rių, kas­dien vyks­tan­čių pas li­go­nius, slau­go­mus na­mie. Sta­cio­na­re per me­tus pa­si­rū­pi­na­ma be­veik 200 pa­cien­tų.

Se­suo M. Rak, jau 20 me­tų dir­ban­ti su ne­pa­gy­do­mais li­go­niais, pa­ti­ki­no pre­zi­den­tę, kad M. So­poč­kos hos­pi­sas vi­sa­da yra pa­si­ren­gęs pa­si­da­ly­ti su­kaup­ta pa­tir­ti­mi su vi­sais, no­rin­čiais steig­ti to­kius na­mus, ku­riuo­se pro­fe­sio­na­li me­di­kų prie­žiū­ra yra de­ri­na­ma su dva­si­ne pa­gal­ba.

Pir­ma­sis hos­pi­sas 1967 m. bu­vo įkur­tas Ang­li­jo­je, jo pa­vyz­džiu pa­na­šūs slau­gos na­mai pa­pli­to ir ki­to­se ša­ly­se. Ši veik­la re­mia­si mei­lės, ne­at­ly­gin­ti­nos glo­bos ir ly­gy­bės pri­nci­pais. Pa­sta­rai­siais me­tais ir Lie­tu­vo­je ėmė steig­tis nau­jų slau­gos na­mų su­nkiau­siems li­go­niams – per­nai veik­lą pra­dė­jo Kau­no hos­pi­so na­mai, „Tė­viš­kės na­mai“ Aly­tu­je.