Pažangą smaugia neefektyvi švietimo sistema
Da­nų „Do­vis­tos“, vo­kie­čių „Hel­los“ ir ame­ri­kie­čių „Hol­lis­ter“ bū­si­mos ga­myk­los Lie­tu­vo­je kils­te­li už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tą į re­kor­di­nį ly­gį ir ro­do pro­ver­žį – iki šiol ša­ly­je ne­bu­vo to­kių di­de­lių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų ga­my­bos sri­ty­je. Pa­gal pa­trauk­lu­mą ta­po­me stip­riais vi­du­ti­nio­kais pa­sau­lio ana­li­ti­kų la­bai ver­ti­na­ma­me Vi­du­rio Eu­ro­pos re­gio­ne.

Ne­pai­sant to, in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mu be­si­rū­pi­nan­čios agen­tū­ros „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ di­rek­to­riaus Man­to Ka­ti­no žo­džiai, kad bend­ra si­tua­ci­ja in­ves­ti­ci­joms Lie­tu­vo­je yra ge­ra ir be­veik pui­ki, at­ro­do lyg akib­rokš­tas. Užuot džiau­gę­si, kad da­nai iš­pir­ko vi­są Ma­ri­jam­po­lės lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) plo­tą ir su­kurs 1000 dar­bo vie­tų, la­biau mėgs­ta­me įžvelg­ti in­ves­ti­ci­jų kri­zę, kai „Co­ca-Co­la“ Aly­tu­je už­da­rė ga­myk­lą ir at­lei­do 80 žmo­nių.

„Daž­niau va­do­vau­ja­mės ne tarp­tau­ti­niais ver­ti­ni­mais, o sens­te­lė­ju­siais ste­reo­ti­pais, su­si­for­ma­vu­siais, kai Lie­tu­va bent 15 me­tų vė­la­vo kon­ku­ruo­ti dėl in­ves­ti­ci­jų su ki­to­mis Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis“, – in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­žy­mė­jo Man­tas Katinas.

Pa­skui pa­slau­gų cen­trus – gamintojai

– Ko­kia da­bar Lie­tu­vo­je bend­ra pa­dė­tis, su­ju­si su už­sie­nio in­ves­ti­ci­jo­mis, in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mu?

– 2010 me­tais in­ves­tuo­to­jai, ku­riuos pri­trau­kė „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“, per tre­jus me­tus įsi­pa­rei­go­jo su­kur­ti 800 dar­bo vie­tų. Per­nai įsi­pa­rei­go­ta su­kur­ti 3700 dar­bo vie­tų. Tai re­kor­di­nis re­zul­ta­tas. Ge­riau­sia plė­tros ilius­tra­ci­ja yra sos­ti­nės Kons­ti­tu­ci­jos pros­pek­tas su pa­slau­gų cen­trais ir to­kiais var­dais kaip „Nas­daq“, „Wes­tern Union“. Kas­met į šią in­dus­tri­ją at­ei­na bent 5–7 kom­pa­ni­jos.

Per­nai pir­mą­kart pa­ju­dė­jo stam­būs ga­my­bos klien­tai. Tai itin svar­bu, nes iki šiol Lie­tu­va au­gi­no pa­slau­gų cen­trų skai­čių, ir nuo­lat gir­dė­jo­me skun­dų, kad to ne­pa­kan­ka. Šian­dien ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad vi­są Ma­ri­jam­po­lės LEZ užė­mė Da­ni­jos lan­gų ir lau­ko du­rų ga­min­to­ja „Do­vis­ta“, ji pla­nuo­ja per 8 me­tus įdar­bin­ti 1000 žmo­nių ir in­ves­tuo­ti 100 mln. eu­rų. To­kios in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­va ne­tu­rė­jo 15 me­tų.

Ki­ti in­ves­tuo­to­jai – Vo­kie­ti­jos „Hel­la“, ga­mi­nan­ti elek­tro­ni­kos kom­po­nen­tus au­to­mo­bi­lių pra­mo­nei, ir ame­ri­kie­čių me­di­ci­nos įran­gos ga­min­to­ja „Hol­lis­ter“. Tai dvi di­džiu­lės ga­myk­los Kau­ne, po ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­ti­ci­jų ir šim­tai dar­bo vie­tų.

Ga­li­me sa­ve ver­tin­ti ki­tų ša­lių kon­teks­te. „The Fi­nan­cial Ti­mes“ duo­me­nų ba­zė­je Lie­tu­va iš Vi­du­rio Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų at­si­li­kė­lės da­bar pa­ki­lo virš vi­du­rio. Mus len­kia Če­ki­ja ir Slo­va­ki­ja, ku­rios la­bai glau­džiai dir­ba su stam­biau­siais au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jais Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ta­čiau mes len­kia­me dau­ge­lį vals­ty­bių, įskai­tant Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, kai ku­rias Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bes. Nors su jo­mis ne­ver­ta kon­ku­ruo­ti, nes ten – ki­tas eko­no­mi­nis cik­las.

Svar­biau­sia iš­lai­ky­ti tem­pą ar­ti­miau­sius 15 me­tų. Tuo­met ma­žės mū­sų at­otrū­kis nuo Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių.

– Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu bū­ta ir ki­tų ži­nių – ame­ri­kie­čių AIG už­da­ro sa­vo pa­slau­gų cen­trą, pa­si­trau­kė „Co­ca-Co­la“, traškučių „Es­trel­la“ ga­min­to­ja. Ar ana­li­za­vo­te, ko­kios to prie­žas­tys?

– Ati­džiai ste­bi­me mo­ty­vus. Ga­li­mi trys ver­ti­ni­mai, kai in­ves­tuo­to­jas trau­kia­si. „Blo­gai“ – reiš­kia, kad Lie­tu­va at­li­ko ko­kį nors proak­ty­vų veiks­mą, ku­ris iš­vi­jo in­ves­tuo­to­ją. „Ne taip blo­gai“ – kai nie­ko ne­įvy­ko, bet Lie­tu­va pra­ran­da kon­ku­ren­cin­gu­mą, ta­po per bran­gi, o ki­to­se ša­ly­se są­ly­gos pa­lan­kes­nės. Tre­čias ver­ti­ni­mas ne­utra­lus – in­ves­tuo­to­jas trau­kia­si įmo­nei įgy­ven­di­nant po­ky­čius, ku­riems Lie­tu­va ne­ga­li da­ry­ti jo­kios įta­kos.

Ti­kė­tis, kad ke­lias­de­šimt me­tų į vals­ty­bę at­eis in­ves­tuo­to­jų ir nė vie­nas jų per tą lai­ką ne­išeis, yra uto­pi­ja. Svar­bu tai, kaip kei­čia­si at­ei­nan­čių­jų ir iš­ei­nan­čių­jų san­ty­kis, ar pa­si­trau­ki­mo prie­žas­tys yra ne­ga­ty­vios.

AIG yra pa­aiš­ki­nu­si, kad po pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų kri­zės kom­pa­ni­ja taip ir ne­at­si­tie­sė. Nau­jas va­do­vas op­ti­mi­zuo­ja veik­lą. Var­gu ar Lie­tu­va ga­lė­jo iš­gel­bė­ti AIG.

„Co­ca-Co­la“ ir „Es­trel­la“ yra mais­to pra­mo­nės įmo­nės, jos abi iš­kė­lė ga­myk­las į Len­ki­ją, ku­rio­je tu­ri ki­tų ga­myk­lų. In­ves­tuo­to­jai el­gė­si pa­na­šiai, kaip anks­čiau „Swed­bank“, kai už­da­rė fi­lia­lus ma­žuo­se mies­tuo­se. „Co­ca-Co­los“ ir bul­vių traš­ku­čių in­dus­tri­ja ma­žė­ja dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių – žmo­nės pa­sau­ly­je dau­giau dė­me­sio ski­ria svei­kai gy­ven­se­nai. Na­tū­ra­lu, kad „Co­ca-Co­la“ op­ti­mi­zuo­ja ga­my­bą ir tel­kia ją di­džiuo­siuo­se re­gio­ni­niuo­se cen­truo­se. Len­ki­jo­je yra 36 mln. po­ten­cia­lių var­to­to­jų rin­ka, ga­myk­lo­je dir­ba ke­li tūks­tan­čiai žmo­nių, o ga­myk­lo­je Lie­tu­vo­je dir­bo 80 žmo­nių.

Ne­rei­kia da­ry­ti dra­mos iš to pa­si­trau­ki­mo. Rei­kia tie­siog ieš­ko­ti to­kių in­ves­tuo­to­jų, ku­rių bu­vi­mas bū­tų tva­rus.

Mo­der­nūs – tik 20 procentų

– „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“ daž­nai prie­kaiš­tau­ja Lie­tu­vai dėl in­ves­ti­ci­jų kli­ma­to, tei­si­nės ba­zės, Dar­bo ko­dek­so. Kai kal­ba­tės su po­ten­cia­liais in­ves­tuo­to­jais, ką jie įvar­di­ja kaip mū­sų ša­lies trū­ku­mus ir pra­na­šu­mus?

– In­ves­tuo­to­jams ro­do­me tai, ką tu­ri­me ge­ra. Ki­taip kal­ba­me val­džiai, at­skleis­da­mi silp­niau­sias vie­tas. Tai da­ro ir „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“.

Jei­gu ne­vyks Lie­tu­vos švie­ti­mo re­for­ma, pri­trūk­si­me žmo­nių, ku­rie ge­ba dirb­ti. In­ves­tuo­to­jams dėl jos gal­vos ne­skau­da. Jie tu­ri dar­buo­to­jų, ku­rie pui­kiai dir­ba ir yra vis­kuo pa­ten­kin­ti. O mes gal­vo­ja­me, ką da­ry­si­me po 5–7 ar 10 me­tų.

To­dėl at­ro­do, jog yra daug ne­ga­ty­vios in­for­ma­ci­jos, nes nuo­lat trans­liuo­ja­me, kad rei­kia kaž­ką keis­ti. Nuo­lat už­sii­ma­me sa­vip­la­ka, ir at­ro­do, kad gy­ve­na­me Die­vo pa­mirš­ta­me kraš­te. Bet in­ves­tuo­to­jai, tarp­tau­ti­niai rei­tin­gai skel­bia ką ki­ta – kad vi­sa Vi­du­rio Eu­ro­pa au­ga ir tie­siog iš­gy­ve­na in­ves­ti­ci­jų bu­mą.

Geo­po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Geor­ge'as Fried­ma­nas, ne­se­niai vie­šė­jęs Vil­niu­je, kal­bė­da­mas apie Vi­du­rio Eu­ro­pą sa­kė, kad „pui­kus re­gio­nas, eko­no­mi­ka au­ga“. Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas – vie­nas spar­čiau­siai au­gan­čių vi­sa­me re­gio­ne.

Tai pa­ste­bi ir in­ves­tuo­to­jai. Jie ma­to iš­si­la­vi­nu­sius jau­nus žmo­nes, kal­ban­čius ke­lio­mis už­sie­nio kal­bo­mis, iš­ma­nius in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je. Tu­riu ome­ny­je ne IT spe­cia­lis­tus, o pa­pras­tus jau­nus žmo­nes – to­kie ge­bė­ji­mai nė­ra vi­siš­kai įpras­ti ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se.

Mū­sų ang­lų kal­bos ži­nios – vie­na sėk­mės prie­žas­čių, mū­sų biu­rai – nau­ji, jų nuo­mos kai­nos – pa­lan­kios. Dau­ge­lis in­ves­tuo­to­jų šmaikš­tau­ja, kad Vil­niu­je žmo­nės dir­ba ke­lis­kart ge­res­nia­me biu­re nei pa­grin­di­nė­je būs­ti­nė­je kur nors Frank­fur­te ar Lon­do­ne.

Pa­gal „Doing Bu­si­ness“ in­dek­są Lie­tu­va yra ge­riau­sia vie­ta po Es­ti­jos vi­sa­me re­gio­ne. Es­tai pa­sau­ly­je yra dvy­lik­ti, mes – dvi­de­šim­ti, če­kai – 26-i, len­kai – dar to­liau. Čia ver­ti­na­mas vi­sas są­ly­gų spek­tras: kaip įkur­ti vers­lą, kaip by­li­nė­tis, ban­kru­tuo­ti ar pri­si­jung­ti elek­trą ir t. t. Tai ir yra es­mė, apie ku­rią kal­ba G. Fried­ma­nas, – šis re­gio­nas yra iš­si­la­vi­nęs, jis pi­ges­nis nei Va­ka­rų Eu­ro­pa, o gy­ve­ni­mo ko­ky­bės skir­tu­mas nė­ra toks jau di­de­lis.

Dra­ma ta, kad Lie­tu­vo­je 20 proc. žmo­nių yra la­bai prog­re­sy­vūs, mąs­tan­tys, ir ša­lis au­ga iš­nau­do­da­ma šį po­ten­cia­lą, ta­čiau 80 proc. gy­ven­to­jų ne­pri­si­tai­ko mo­der­nia­me pa­sau­ly­je. Ne­efek­ty­vi švie­ti­mo sis­te­ma, re­gio­ni­nės eko­no­mi­nės po­li­ti­kos ne­bu­vi­mas su­kū­rė di­džiu­lį skir­tu­mą tarp di­džių­jų ir ma­žų­jų mies­tų.

Tai yra di­dy­sis už­da­vi­nys, ku­rį tu­ri spręs­ti vals­ty­bė. Švie­ti­mo sis­te­ma iš 100 vai­kų į rin­ką iš­lei­džia 80 dar­buo­to­jų, tin­ka­mų dirb­ti už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Skir­tu­mas toks: jei esi mo­der­nios eko­no­mi­kos da­ly­vis, už­dirb­si 1500 eu­rų, o jei ne­mo­der­nios – 500 eu­rų. Tu­rė­da­ma da­bar­ti­nę švie­ti­mo pa­dė­tį Lie­tu­va nie­ka­da ne­taps tur­tin­ga vals­ty­bė.

– Sta­tis­ti­ka ro­do, kad tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos (TUI) nu­sis­to­vė­jo ties 13 mlrd. eu­rų ri­ba. Ko­dėl in­ves­ti­ci­jų į nau­jas ga­myk­las ne­ats­pin­di sta­tis­ti­ka?

– TUI ro­dik­lį rei­kia ste­bė­ti, bet yra mi­nu­sų, kai vien juo re­mia­ma­si ver­ti­nant in­ves­ti­ci­jų pa­jė­gu­mą. Per­nai Lie­tu­va pri­trau­kė di­džiau­sią kie­kį in­ves­ti­ci­jų per vi­są is­to­ri­ją – su ga­myk­lo­mis, pa­slau­gų cen­trais. Bet TUI nu­kri­to.

Lie­tu­vos ban­ki­nin­kys­tės sis­te­ma jau ke­le­ri me­tai iš­si­mo­ka di­džiu­lius di­vi­den­dus. Mū­sų di­džiau­sia ga­myk­la, ko­kia ga­li bū­ti, įlie­ja 100 mln. eu­rų in­ves­ti­ci­jų. Ga­myk­la su 50 mln. eu­rų in­ves­ti­ci­jų yra pui­ki, jo­je įdar­bi­na­ma 500 žmo­nių. Jei­gu pri­trauk­tu­me de­šimt to­kių in­ves­tuo­to­jų per me­tus, ir jie pa­sta­ty­tų 10 to­kių ga­myk­lų, tuo­met in­ves­ti­ci­jos su­da­ry­tų 500 mln. eu­rų, ir tai bū­tų ge­riau­sias ro­dik­lis vi­so­je Eu­ro­po­je. Kai ku­rių ban­kų di­vi­den­dai pa­sie­kia to­kią ri­bą. („Swed­bank“ Lie­tu­vo­je 2016 me­tais ak­ci­nin­kams iš­mo­kė­jo 500 mln. eu­rų di­vi­den­dų – aut.) Taip jau nu­tin­ka, mes pri­trau­kia­me in­ves­ti­ci­jų, ban­kai iš­si­mo­ka di­vi­den­dus, ir TUI lie­ka to pa­ties ly­gio.

Ga­li­me kur­ti švei­ca­riš­ką modelį

– Nau­jus fab­ri­kus pla­nuo­jan­tis sta­ty­ti bio­tech­no­lo­gi­jų vers­li­nin­kas Vla­das Bu­me­lis mi­ni bioe­ko­no­mi­ką. Ko­kie yra ki­ti Lie­tu­vos pri­ori­te­tai pri­trau­kiant in­ves­ti­ci­jų?

– Yra 5 me­tų stra­te­gi­ja, ku­rią nuo­lat per­žiū­ri­me, o val­dy­ba tvir­ti­na. Jo­je nu­ma­ty­tos tiks­li­nės ša­lys ir tiks­li­niai sek­to­riai. Ne vis­kas yra taip pat, kaip vals­ty­bės pla­nuo­se – jie kiek pla­tes­ni, bet kai kas su­tam­pa. Ge­riau­sias pa­vyz­dys – bio­tech­no­lo­gi­jos. „Hol­lis­ter“, in­ves­tuo­jan­ti į me­di­ci­nos įren­gi­nių ga­my­bą, ati­tin­ka pla­tes­nę gy­vy­bės moks­lų ska­lę.

Il­go­je pers­pek­ty­vo­je bioe­ko­no­mi­ka bū­tų ge­riau­sia ga­li­my­bė įgy­ven­din­ti švei­ca­riš­ką tur­tin­gos vals­ty­bės mo­de­lį. Lie­tu­vo­je vei­kian­čių bio­tech­no­lo­gi­jų įmo­nių ge­bė­ji­mas kur­ti ver­tę ati­tin­ka Švei­ca­ri­jos įmo­nių pa­ly­gi­na­muo­sius ro­dik­lius. To­kia pra­mo­nė ku­ria pen­kis­kart di­des­nę ver­tę nei tra­di­ci­nė.

Trum­po­je pers­pek­ty­vo­je Lie­tu­vo­je tu­rė­si­me skir­tin­gą orien­ta­ci­ją. Jei­gu ne­bū­tų „Do­vis­tos“, Ma­ri­jam­po­lė­je gal­būt dar 20 me­tų žmo­nės ne­tu­rė­tų dar­bo. Ar ga­lė­jo­me į Ma­ri­jam­po­lę pri­trauk­ti bio­tech­no­lo­gi­jos įmo­nę? Ne, nes tie­siog nė­ra spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­lė­tų to­kio­je įmo­nė­je dirb­ti. Tai reiš­kia, kad Lie­tu­va pri­va­lo tu­rė­ti di­ver­si­fi­kuo­tą stra­te­gi­ją – į in­te­lek­ti­nius cen­trus di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se pri­trauk­ti aukš­tes­nės ga­my­bos in­ves­ti­ci­jų, o ma­žes­niuo­se re­gio­nuo­se plė­to­ti ki­tą pra­mo­nę.

Vie­nas pri­ori­te­tų – au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė. Lie­tu­va daug me­tų nie­kaip ne­ga­lė­jo nie­ko su­vi­lio­ti, nes di­džia­jai Va­ka­rų Eu­ro­pos au­to­mo­bi­lių pra­mo­nei esa­me geog­ra­fiš­kai per to­li. „Hel­los“ pa­vyz­dys ro­do, kad su­si­do­mė­ji­mas yra, tu­ri­me ir dau­giau po­ten­cia­lių in­ves­tuo­to­jų.

Au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė ge­ne­ruo­ja di­de­les fi­nan­si­nes in­ves­ti­ci­jas ir įdar­bi­na daug žmo­nių. Ja re­mia­si ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bės – au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė kai ku­rio­se ša­ly­se su­ku­ria iki 25 proc. eks­por­to.

– Ar ga­myk­la Ma­ri­jam­po­lė­je reiš­kia, kad in­ves­tuo­to­jai at­krei­pė dė­me­sį ir į ma­žes­nius re­gio­nus?

– Re­gio­nų te­ma įdo­mi moks­li­niu po­žiū­riu. Ga­li­me ieš­ko­ti bū­dų iš­spręs­ti tą di­le­mą ir in­ves­ti­ci­jas pa­skirs­ty­ti to­ly­giau. Bet kla­si­ki­nio in­ves­tuo­to­jo nuo­mo­nė yra vi­siš­kai prieš­in­ga. Jam Lie­tu­va – ma­žas re­gio­nas, o Vil­nius – ma­žo re­gio­no ne­di­de­lis mies­te­lis.

Da­bar džiau­gia­mės pa­sie­kę, kad pa­vy­ko in­ves­ti­ci­joms at­ver­ti Kau­ną.

Ma­ri­jam­po­lė pa­si­rink­ta, nes tie in­ves­tuo­to­jai ieš­ko­jo ma­žes­nio mies­to. Jie ne­no­rė­jo pa­tek­ti į kon­ku­ren­ci­nę erd­vę, ku­rio­je yra daug kom­pa­ni­jų ir at­ly­gi­ni­mų inf­lia­ci­jos ri­zi­ka.

Ta­čiau kom­pa­ni­jos ku­ria­si ten, kur yra dau­giau­sia gy­ven­to­jų. Lie­tu­va in­ves­tuo­to­jui at­ro­do taip, kad jau po tre­čio pa­gal dy­dį mies­to vi­si ki­ti yra la­bai ma­ži. Štai ra­gi­na­me in­ves­tuo­ti Šiau­liuo­se, įdar­bin­ti 500 žmo­nių. O in­ves­tuo­to­jas klau­sia, kiek ten yra in­ži­nie­rių. Pa­aiš­kė­ja, kad jiems tek­tų įdar­bin­ti treč­da­lį jų.