Pavojai Šengenui – tikri ir menami
Eu­ro­pą užt­vin­džiu­si pa­bė­gė­lių ban­ga – pa­grin­di­nis iš­šū­kis Šen­ge­no erd­vei. Nuo ga­li­mų ko­rek­ci­jų šią zo­ną sergs­tin­čią su­tar­tį ga­li ap­sau­go­ti tik rea­lūs žings­niai spren­džiant mig­ra­ci­jos prob­le­mas.

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir Eu­ro­pos klu­bas ry­toj ren­gia dis­ku­si­ją „Ar su­ge­bė­si­me iš­sau­go­ti Šen­ge­no su­tar­tį?“. Jai va­do­vaus Sei­mo Eu­ro­pos klu­bo pre­zi­den­tas, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Pe­tras Auš­tre­vi­čius. „Pag­rin­di­nis iš­šū­kis Šen­ge­no erd­vei ir su­si­ta­ri­mams – mig­ra­ci­jos kri­zė Eu­ro­pos Są­jun­go­je.Ne­ras­da­mos efek­ty­vių ir pa­ti­ki­mų šios sri­ties spren­di­mų, kri­zės pa­veik­tos vals­ty­bės na­rės, ieš­ko da­li­nių iš­ei­čių. Dau­ge­liu at­ve­jų žvilgs­nis kryps­ta į lais­vo ju­dė­ji­mo su­var­žy­mus, ku­rie, jų ma­ny­mu, ga­lė­tų pa­leng­vin­ti tų srau­tų kon­tro­lę. Ta­čiau tai bū­tų da­ro­ma ES pi­lie­čių ir gy­ven­to­jų sąs­kai­ta“, – por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė P. Auš­tre­vi­čius. Eu­ro­par­la­men­ta­ras ne­at­me­tė ga­li­my­bės, kad ga­li bū­ti ei­na­ma kai ku­rių Šen­ge­no su­si­ta­ri­mo nuo­sta­tų griež­ti­ni­mo link­me. Jei taip nu­tiks, po­li­ti­kas prog­no­za­vo kil­siant „di­de­lę ne­pa­si­ten­ki­no ban­gą ir prieš­iš­ku­mą tiems pa­bė­gė­lia­ma, ku­riems ti­krai rei­kia prie­globs­čio“. P. Auš­tre­vi­čiaus nuo­mo­ne, ko­re­guo­ti Šen­ge­no su­si­ta­ri­mų nė­ra rei­ka­lo, svar­biau­sia ras­ti spren­di­mą, kaip su­val­dy­ti mig­ra­ci­ją.

Sei­me ren­gia­mo­je dis­ku­si­jo­je pa­si­sa­kys Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tras El­vi­nas Jan­ke­vi­čius, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas, Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Gijs­ber­tas Hend­ri­kas Chris­tiaa­nas van der Lin­ge­nas. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus Sei­mo na­riai, dip­lo­ma­ti­nio kor­pu­so, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, eks­per­tai.

Šen­ge­nas ar­ba Šen­ge­no erd­vė – tai vals­ty­bių, pa­si­ra­šiu­sių Šen­ge­no su­tar­tį, te­ri­to­ri­jos. Ši erd­vė ypa­tin­ga tuo, kad jos iš­ori­nės sie­nos aky­lai sau­go­mos, o erd­vės vi­daus sie­nų kon­tro­lė pa­nai­kin­ta. Sau­gu­mą Šen­ge­no erd­vė­je už­ti­kri­na su­stip­rin­ta iš­ori­nių sie­nų kon­tro­lė, in­ten­sy­vė­jan­tis Šen­ge­no ša­lių sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bų, po­li­ci­jos ir tei­si­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, bend­ros Šen­ge­no ša­lių vi­zų po­li­ti­kos vyk­dy­mas ir Šen­ge­no in­for­ma­ci­nės sis­te­mos funk­cio­na­vi­mas. Šen­ge­no su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta 1985 me­tais, rea­liai ga­lio­ti pra­dė­jo po de­šimt­me­čio. Lie­tu­va pil­na­tei­se Šen­ge­no zo­nos vals­ty­be ta­po 2007 m. Da­bar Šen­ge­no erd­vei pri­klau­so 26 vals­ty­bės: 22 ES na­rės – Aus­tri­ja, Bel­gi­ja, Da­ni­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Liuk­sem­bur­gas, Ny­der­lan­dai, Por­tu­ga­li­ja, Pra­ncū­zi­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja ir Vo­kie­ti­ja, Lie­tu­va, Lat­vi­ja, Če­ki­ja, Es­ti­ja, Len­ki­ja, Mal­ta, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, Slo­vė­ni­ja; 4 ne ES vals­ty­bės – Is­lan­di­ja, Lich­tenš­tei­nas, Nor­ve­gi­ja ir Švei­ca­ri­ja.