Pataisos streikuotojams neįtiko
Į ne­nu­ma­ty­tą po­sė­dį pir­ma­die­nį su­si­rink­sian­tis Sei­mas im­sis pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka tei­kia­mų įsta­ty­mų pa­tai­sų, tu­rin­čių pa­leng­vin­ti eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įgy­ven­di­ni­mą. Ta­čiau tie, dėl ku­rių šios ko­rek­ci­jos bus da­ro­mos, di­de­lio džiaugs­mo ne­de­mons­truo­ja.

Po ketvirtadienį prezidentūroje vykusio susitikimo su mokytojų interesams atstovaujančių profsąjungų atstovais, švietimo ekspertais, parlamentarais prezidentė Seimui pateikė teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma, kaip tobulinti etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį. Taip siekiama sumažinti mokyklose tvyrančią įtampą, normalizuoti ugdymo procesą. Politikai ir mokytojai siūlomus pokyčius vertina skirtingai.

Anot protestą inicijavusios profsąjungos lyderio Andriaus Navicko, pataisas būtų galima vertinti kaip žingsnį diskusijos link, tačiau ne kaip priežastį nutraukti streiką.

Iš švietimo ir mokslo ministro pareigų atleistą Jurgitą Petrauskienę laikinai pakeitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis vakar susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patalpose ilgiau nei savaitę įsikūrusiais pedagogais. Jis tikino sieksiantis deeskaluoti situaciją, pripažino neturintis galimybių išspręsti švietimo problemų, tačiau žadėjo padėti tarpininkaudamas.

Rytoj Vilniuje daugiau kaip keturios dešimtys šalies profesinių sąjungų, palaikydamos mokytojus, rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.

Reforma neapgalvota

D. Grybauskaitė vakar dar kartą pabrėžė, kad mokytojų nepasitenkinimą, pasireiškiantį ketvirtą savaitę trunkančiu streiku, sukėlė valdžios arogantiškai stumiama švietimo reforma. Anot prezidentės, pertvarka iš tiesų reikalinga, tačiau ji buvo parengta skubotai, o jos įgyvendinimas – dar prastesnis.

Šalies vadovės požiūriu, Vyriausybės atstovai turėjo kalbėtis su streikuojančiais mokytojais ir išklausyti jų argumentus. „Tikrai suteikiau galimybę Vyriausybei ir premjerui prisiimti lyderystę, išspręsti šiuos klausimus – tris savaites. Bet matau, kad ilgiau laukti negalima“, – LRT radijui vakar sakė prezidentė. D. Grybauskaitės teigimu, jos pateiktų pataisų nepakaks, kad būtų išspręstos visos pedagogų keliamos problemos, nes kai kurios jų susijusios su papildomu finansavimu. Todėl prezidentė paragino svarstant kitų metų biudžetą pagal galimybes atsižvelgti į mokytojų reikalavimus.

D. Grybauskaitė pasiūlė supaprastinti etatinio darbo apmokėjimo struktūrą, nustatant dvi, o ne tris, kaip yra dabar, mokytojų veiklos kategorijas. Pataisomis nustatomos kitokios proporcijos, numatančios, kokią mokytojo etato dalį sudaro pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei. Pagal bendrojo ugdymo programą dirbančio mokytojo darbo laikas per savaitę siektų 36 valandas: 30 valandų sudarytų pamokos, pasirengimas joms, mokinių pasiekimų vertinimas, 6 valandos būtų susijusios su veikla mokyklos bendruomenei bei profesiniu tobulėjimu.

Žingsnis į diskusiją

Tačiau pasiūlytos pataisos švietimo profsąjungų atstovams didelio įspūdžio nepadarė. Pasak protestą inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, jas būtų galima vertinti kaip žingsnį diskusijos link, tačiau ne kaip priežastį nutraukti streiką. Jo nuomone, priimtinesnis variantas būtų stabdyti etatinio darbo apmokėjimo modelį ir nuo sausio 1-osios didinti mokytojų atlyginimų koeficientus. Atsižvelgus į prezidentės ir kitus pasiūlymus, būtų galima sudaryti ekspertų grupę, kuri iki rugsėjo 1-osios parengtų naują etatinio darbo apmokėjimo sistemos modelį.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus požiūriu, pataisos „tikrai nepalies esminių detalių, dėl kurių kilo nepasitenkinimas mokyklose ir streikas“. Jis teigė pritariantis principui mažinti darbo bendruomenei valandų skaičių. „Ir anksčiau buvo aišku, kad mokytojo darbas yra vesti pamokas ir dirbti su mokiniais. O visi kiti darbai, kuriuos mokytojai dirbdavo mokykloje, daugelio mano kolegų manymu, buvo dirbtinai primesti mokytojams ir nevisiškai prasmingi“, – pažymėjo A. Jurgelevičius.

Įžvelgia teigiamų pokyčių

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovo Eugenijaus Jovaišos teigimu, prezidentės pateiktos pataisos sumažintų švietimo srityje kilusią įtampą. „Etatinio darbo apmokėjimo sistema bus gerokai paprastesnė, visiems aiškesnė. Sudėti visi saugikliai, kad mokytojų darbo užmokestis nemažėtų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Parlamentaras pabrėžė, kad teikiamos pataisos yra Seimo, prezidentūros ir ŠMM bendro darbo rezultatas. „Buvo įvertinti visi nuo rugsėjo, kai buvo įvestas etatinis darbo apmokėjimas, surinkti duomenys, paaiškėjo, kur yra klaidų“, – pasakojo E. Jovaiša. Seimo nario požiūriu, jų atsiradimą iš dalies lėmė tai, kad vadovaujantis Gerosios mokyklos koncepcija, mokykloms buvo pasiūlyta daugiau savarankiškumo, negu jos pačios norėjo prisiimti. „Mokyklų savarankiškumas yra būtinas ir reikalingas, tačiau tai yra procesas“, – pripažino komiteto vadovas. Jis žadėjo, kad ŠMK padarys viską, kad pataisos būtų priimtos dar rudens sesijoje, kuri baigsis gruodžio 24 dieną.

Tačiau prezidentės iniciatyvą skeptiškai įvertino LVŽS lyderis. Jo nuomone, D. Grybauskaitė taip nori pademonstruoti, kad valdžia nesugeba parengti naujos pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir yra bloga. Ramūnas Karbauskis aiškino, kad prezidentės rūpinimasis mokytojais yra pavėluotas, į procesą ji esą įsitraukė siekdama užsidirbti politinių dividendų.