Paštininkas atneša ne tik laiškus
Lie­tu­vos pa­što no­rą ru­de­nį kai­muo­se pa­nai­kin­ti ne­ma­žai pa­što sky­rių ir pas klien­tus siųs­ti va­di­na­muo­sius at­ei­ties laiš­ki­nin­kus stab­do dau­giau dė­me­sio skir­ti kai­mui per rin­ki­mus ža­dė­ję „vals­tie­čiai“.

Kaip tei­gia spe­cia­lis­tai, kai­mo žmo­nių užim­tu­mo, bend­ra­vi­mo, so­cia­li­nio įtrau­ki­mo prob­le­ma yra kur kas pla­tes­nė, nei at­ro­do. Kai­mų bend­ruo­me­nės nuo­gąs­tau­ja, kad at­okes­nių vie­to­vių gy­ven­to­jams pa­što tei­kia­mos pa­slau­gos bus vis su­nkiau prie­ina­mos, o vie­ni­ši žmo­nės ne­be­teks ne­re­tai vie­nin­te­lės bend­ra­vi­mo erd­vės. To­kie jų nuo­gąs­ta­vi­mai pa­sie­kė ir po­li­ti­kų, ir moks­li­nin­kų au­sis.

Ker­ta­si su programa

Sei­mo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) frak­ci­ja šią sa­vai­tę su­sku­bo pra­neš­ti, kad „paš­to sky­riai kai­muo­se liks“. Frak­ci­ja par­eiš­kė stab­dan­ti Lie­tu­vos pa­što pro­jek­tą „A­tei­ties laiš­ki­nin­kas“. Pla­nuo­ta pa­što sky­rių re­for­ma val­dan­čia­jai par­ti­jai su­kė­lė daug klau­si­mų, o pa­što va­do­vy­bė at­sa­ky­mų į juos esą ne­tu­rė­jo.

Lie­tu­vos pa­što at­sto­vai pri­sta­tė pro­jek­tą LVŽS frak­ci­jos po­sė­dy­je, bet eko­no­mi­nis šios pert­var­kos pa­grįs­tu­mas Sei­mo na­rių ne­įti­ki­no, tad nu­tar­ta šią idė­ją lai­ki­nai stab­dy­ti, kol bus pa­teik­ta al­ter­na­ty­vių pa­siū­ly­mų. „Pri­ta­ria­me Lie­tu­vos pa­što sie­kiui ge­rin­ti veik­los re­zul­ta­tus, ta­čiau to­kia op­ti­mi­za­ci­ja nė­ra tin­ka­miau­sia vals­ty­bės įmo­nei, at­lie­kan­čiai ir so­cia­li­nę funk­ci­ją. To­kia re­for­ma iš re­gio­nų bū­tų ati­mtas dar vie­nas gy­vy­bin­gas bend­ruo­me­nės na­rys, ma­tan­tis kai­mo žmo­nių kas­die­ny­bę ir jų prob­le­mas“, – sa­kė LVŽS frak­ci­jos se­niū­nas Ra­mū­nas Kar­baus­kis.

Jo pa­va­duo­to­jas frak­ci­jo­je Vir­gi­ni­jus Sin­ke­vi­čius, su­si­ti­kęs su su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nis­tru Pa­uliu­mi Mar­tin­ku­mi ir Lie­tu­vos pa­što ge­ne­ra­li­ne di­rek­to­re Li­na Min­de­rie­ne, su­ta­rė na­cio­na­li­niu mas­tu lai­ki­nai stab­dy­ti pro­jek­tą. „To­kiam pro­jek­tui ša­lies mas­tu ne­ga­li­me pri­tar­ti, tad jo ini­cia­to­riams pa­siū­lė­me vyk­dy­ti ban­do­mą­jį pro­jek­tą vie­na­me iš ne­di­de­lių Lie­tu­vos mies­tų“, – tei­gė V. Sin­ke­vi­čius.

Virginijus Sinkevičius: „Tokiam projektui šalies mastu negalime pritarti, tad jo iniciatoriams pasiūlėme vykdyti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Svars­tys pro­jek­to ateitį

Lie­tu­vos pa­što val­dy­ba tu­rė­tų dar šį mė­ne­sį for­ma­liai nu­spręs­ti, ar tęs stra­te­gi­nia­me įmo­nės pla­ne nu­ma­ty­tą pro­jek­tą. Lie­tu­vos pa­što Ko­mu­ni­ka­ci­jos gru­pės va­do­vas Ta­das Va­lan­čius pa­brė­žė, kad pa­štas ir pa­što pa­slau­gos kai­miš­ko­sio­se vie­to­vė­se ne­bū­tų nai­ki­na­mi. „Prie­šin­gai, pla­nuo­ja­ma keis­ti tik šių pa­slau­gų tei­ki­mo bū­dą tam, kad pa­slau­gos tap­tų prie­ina­mes­nės ir mo­der­nes­nės“, – ti­ki­no jis. Esą įdie­gus šią ino­va­ci­ją, gy­ven­to­jai pa­što pa­slau­gas ga­lė­tų įsi­gy­ti ten, kur jiems pa­to­giau­sia, pa­vyz­džiui, na­mie, iš anks­to iš­sik­vie­tę laiš­ki­nin­ką te­le­fo­nu. Taip pat klien­tų pa­to­gu­mui pa­slau­gos bū­tų tei­kia­mos ir sta­cio­na­riai. Jas cen­tri­nė­se gy­ven­vie­čių vie­to­se teik­tų laiš­ki­nin­kai, o in­for­ma­ci­ja apie laiš­ki­nin­kų su­sto­ji­mo vie­tas bū­tų skel­bia­ma tink­la­la­py­je www.lie­tu­vos­paš­tas.lt ir gy­ven­vie­čių cen­tri­nė­se vie­to­se. „Se­ny­vo am­žiaus, at­okiau gy­ve­nan­tys, so­cia­li­nę at­skir­tį iš­gy­ve­nan­tys žmo­nės tu­rė­tų ga­li­my­bę gau­ti vi­sas jiems rei­ka­lin­gas pa­slau­gas na­mie. Jie bū­tų lan­ko­mi na­muo­se, bū­tų pa­si­rū­pin­ta jų po­rei­kiais. Nau­jo­vė leis­tų stip­rin­ti ir laiš­ki­nin­ko pro­fe­si­jos pres­ti­žą. Laiš­ki­nin­kams bū­tų su­tei­kia­mos mo­der­nios dar­bo prie­mo­nės, di­di­na­mas dar­bo už­mo­kes­tis, ge­ri­na­mos so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos“, – tvir­ti­no T. Va­lan­čius.

„Lie­tu­vos ži­nios“ jau ra­šė, kad Lie­tu­vos pa­štas sie­kia nuo ru­dens vi­so­je ša­ly­je pert­var­ky­ti kai­mo pa­štų veik­lą – at­si­sa­ky­ti 350 sky­rių ir pa­nai­kin­ti 290 dar­buo­to­jų eta­tų. Da­bar­ti­nius sky­rius pa­keis­tų mo­bi­lie­ji laiš­ki­nin­kų pa­štai, ku­rie įsi­kur­tų su­tar­to­se vie­to­se ir re­gu­lia­riai, nu­ma­ty­tu lai­ku, ap­tar­nau­tų klien­tus.

Siū­lo plės­ti pa­slau­gas

Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro Dar­bo rin­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to va­do­vas pro­fe­so­rius Bo­gus­la­vas Gru­ževs­kis „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­brė­žė, jog apie Lie­tu­vos pa­što re­for­mą tu­ri­me kal­bė­ti komp­lek­siš­kai, ne vien kaip apie eko­no­mi­nę nau­dą op­ti­mi­zuo­jant pa­što tink­lą. Juk pa­što pa­slau­gos, ypač kai­me, tu­ri ir so­cia­li­nę funk­ci­ją.

Pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, su­pran­ta­ma, kad bend­ro­vė ieš­ko bū­dų to­bu­lin­ti sa­vo veik­lą, ma­žin­ti iš­lai­das, per­so­na­lą, nau­do­ti dau­giau tech­no­lo­gi­nių prie­mo­nių. Net jei­gu pa­šti­nin­kai ne­pra­ras­tų dar­bo ir jiems pa­di­dė­tų at­ly­gi­ni­mai, pa­sak jo, vei­kiau­siai pa­šti­nin­kams pa­dau­gė­tų dar­bo, o dar­bo są­ly­gos ne­be­bū­tų to­kios pa­lan­kios. „Kur žie­mą eis su­šil­ti laiš­ki­nin­kas?“ – re­to­riš­kai klau­sė B. Gru­ževs­kis.

Jis pa­brė­žė ki­tą itin svar­bų pa­što pa­slau­gos kai­me as­pek­tą – so­cia­li­nę, ko­mu­ni­ka­vi­mo, in­teg­ra­vi­mo funk­ci­ją. „Paš­tas, kaip mo­kyk­la, yra ir so­cia­li­nės inf­ras­truk­tū­ros ele­men­tas. Tad bū­ti­na at­siž­velg­ti, kad už­da­rius vie­ną pa­što sky­rių ne­bū­tų sku­ba­ma už­da­ry­ti ir ki­to. Bend­ra­vi­mo erd­vę bū­tų ga­li­ma iš­lai­ky­ti iš­ple­čiant pa­što dar­buo­to­jų funk­ci­jas, kad tai bū­tų efek­ty­vu ne tik vers­lo ir pel­no, bet ir so­cia­li­niu po­žiū­riu“, – aiš­ki­no Dar­bo rin­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to va­do­vas.

Anot jo, už­da­ry­ti pa­što sky­rius ir pa­siū­ly­ti va­di­na­mo­jo at­ei­ties pa­šti­nin­ko pa­slau­gas – tai pi­giau­sias bū­das op­ti­mi­zuo­ti iš­lai­das, di­din­ti efek­ty­vu­mą. „Gal­būt sa­vi­val­dy­bėms tiks­lin­ga koor­di­nuo­ti pa­što sky­rių iš­lai­ky­mą, į tai ga­li­ma įtrauk­ti ir se­niū­ni­jas, vie­tos bend­ruo­me­nę, vie­tos veik­los gru­pes. Jei Lie­tu­vos pa­štas gau­tų fi­nan­si­nį sa­vi­val­dy­bių, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ar vers­lo pa­lai­ky­mą, sa­vo pa­slau­gas ga­lė­tų de­rin­ti su so­cia­li­nė­mis pa­slau­go­mis“, – pa­ste­bė­jo B. Gru­ževs­kis.

Boguslavas Gruževskis: "Gavęs savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ar verslo palaikymą, Lietuvos paštas savo paslaugas galėtų derinti su socialinėmis paslaugomis." Romo Jurgaičio nuotrauka

Prob­le­ma di­des­nė nei atrodo

Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė psi­cho­lo­gė Lai­ma Bu­lo­tai­tė „Lie­tu­vos ži­nioms“ taip pat ak­cen­ta­vo, kad kai­me pa­što sky­rius yra vie­na iš vie­tų, ku­rio­se žmo­nės ga­li pa­bend­rau­ti. Da­bar jie iš­gąs­din­ti, kad ne­teks to­kios vie­tos, o kar­tu ir dar vie­nos ga­li­my­bės bend­rau­ti. „Žmo­gus iš pri­gim­ties yra so­cia­li bū­ty­bė, jam bū­ti­na bend­rau­ti, rei­kia, kad gre­ta bū­tų ki­tų žmo­nių. Mies­tie­čiams ar­ba jau­niems žmo­nėms bend­ra­vi­mo kar­tais bū­na per daug, o kai­me yra ki­taip. Ten yra ma­žai kai­my­nų ar­ba jų vi­sai nė­ra. Kai ku­rie kai­mo žmo­nės gal­būt ir pa­tys tam­pa ne­la­bai jud­rūs, ar­ba jie ne­tu­ri vie­tos, kur ga­lė­tų pa­bend­rau­ti“, – kal­bė­jo prof. L. Bu­lo­tai­tė.

Jei kai­muo­se bū­tų dau­giau bib­lio­te­kų, klu­bų ar ki­to­kių žmo­nėms bend­rau­ti tin­ka­mų vie­tų, pa­što sky­rių už­da­ry­mas jiems ne­bū­tų toks aš­trus ir skau­dus. L. Bu­lo­tai­tė taip pat pa­žy­mė­jo, kad psi­cho­lo­gų nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais žmo­nės daž­nai skam­bi­na vien no­rė­da­mi pa­bend­rau­ti. Ta­čiau kal­bė­ti te­le­fo­nu kai kam, ypač se­nes­niems žmo­nėms, ga­li bū­ti su­dė­tin­ga, nes jų re­ga ar klau­sa silp­nes­nė, o ir pirš­tai gal­būt su­gru­bę.

„Sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, ar ati­da­ty­ti bib­lio­te­ką, bend­ruo­me­nės na­mus, ar ki­to­kią vie­tą, kur žmo­nės ga­lė­tų su­si­rink­ti ir pa­bend­rau­ti, ar­ba pri­si­dė­ti iš­lai­kant pa­štą“, – B. Gru­ževs­kiui pri­ta­rė L. Bu­lo­tai­tė. Ji pa­brė­žė, kad rei­kė­tų pa­gal­vo­ti apie vie­ni­šų ar se­nų žmo­nių psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų lai­mės in­dek­sas yra že­mas, gy­ven­to­jai daug kuo ne­pa­ten­kin­ti, o se­ni žmo­nės – ne iš­im­tis. „Ge­rai, kad iš­ki­lo ta prob­le­ma, ji at­kreips dė­me­sį į se­nus ir vie­ni­šus žmo­nes, pa­dės ras­ti bū­dų pa­di­din­ti jų užim­tu­mą, įtrauk­ti į vie­ną ar ki­tą veik­lą“, – dės­tė L. Bu­lo­tai­tė.

Su­nku pasiekti

Kad pa­što sky­riai tei­kia ne tik jiems įpras­tas pa­slau­gas, bet ir at­lie­ka so­cia­li­nę funk­ci­ją, „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no ir Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bos koor­di­na­to­rė Ire­na Ber­žins­kie­nė. „Paš­ti­nin­kas yra tar­pi­nin­kas tarp val­džios įstai­gų ir žmo­nių. Jis yra ir pa­gal­bi­nin­kas, ir pa­ta­rė­jas, ir ži­nių ne­šė­jas. Kai se­no­lį ap­lan­ko ne tik mal­tie­tis bei so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, bet ir pa­šti­nin­kas, žmo­gus jau­čia­si sau­gus ir vis­kuo ap­rū­pin­tas“, – pa­žy­mė­jo ji.

Anot Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­bos koor­di­na­to­rės, pa­nai­ki­nus pa­što sky­rius be­ne dau­giau­sia var­go bū­tų tiems, kam iki ra­jo­nų ar se­niū­ni­jų cen­trų dau­giau kaip 15–20 ki­lo­me­trų. Po re­gio­nus nuo­lat va­ži­nė­jan­ti mal­tie­tė pa­sa­ko­jo, kad no­rint pri­va­žiuo­ti iki kai ku­rių at­okių būs­tų pri­rei­kia ga­lin­gesns­nio vi­su­rei­gio.