Pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Kryme
Sei­mas, 90 par­la­men­ta­rų bal­sa­vus už, nė vie­nam – prieš ir 2 su­si­lai­kius, pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją „Dėl žmo­gaus tei­sių, ypač Kry­mo to­to­rių, pa­dė­ties Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos oku­puo­ta­me Kry­me“.

Šiuo do­ku­men­tu Sei­mas, pri­me­na, kad prieš dve­jus me­tus Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja, pa­nau­do­ju­si gink­luo­tą ka­ri­nę jė­gą, oku­pa­vo ir anek­sa­vo Ukrai­nos te­ri­to­ri­jos da­lį – Kry­mą bei pa­žy­mi, kad pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms ir lais­vėms yra pa­ma­ti­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­ty­bė ir es­mi­nis pri­nci­pas, ku­riuo va­do­vau­ja­ma­si san­ty­kiuo­se su ki­to­mis vals­ty­bė­mis.

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Mustafa Džemilevas, Loreta Graužinienė, Adas Jakubauskas, Refatas Čubarovas. Seimo kanceliarijos nuotraukos./ O. Posaškovos nuotrauka

Pri­si­min­da­mas ir su­pras­da­mas skau­džią ir tra­giš­ką Kry­mo to­to­rių is­to­ri­nę pa­tir­tį Sei­mas pa­brė­žia, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos įsta­ty­mų, prieš­ta­rau­jan­čių Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nės Asamb­lė­jos re­zo­liu­ci­jai Nr. 68/262 dėl Ukrai­nos te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mo, tai­ky­mas Kry­me ir de facto Kry­mo val­džios ins­ti­tu­ci­jų veiks­mai le­mia įvai­rius žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus, ypač pa­žei­džia­mos Kry­me gy­ve­nan­čių tau­ti­nių ma­žu­mų – Kry­mo to­to­rių ir et­ni­nių ukrai­nie­čių tei­sės. Kry­mo gy­ven­to­jai, ku­rie po anek­si­jos at­si­sa­kė pri­im­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­ty­bę, yra dis­kri­mi­nuo­ja­mi ir pa­ti­ria di­de­lių su­nku­mų vi­so­se po­li­ti­nio, vi­suo­me­ni­nio ir eko­no­mi­nio gy­ve­ni­mo sri­ty­se; 2016 m. ko­vo 17 d. Sim­fe­ro­po­lio teis­me Kry­me pra­si­dė­jo teis­mo pro­ce­sas dėl Kry­mo to­to­rių tau­tos Medž­li­so veik­los užd­rau­di­mo, kal­ti­nant eks­tre­miz­mu.

Pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja Sei­mas tvir­tai lai­ko­si Kry­mo anek­si­jos ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­kos ir reiš­kia su­si­rū­pi­ni­mą dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mo Kry­mo pu­sia­sa­lio mi­li­ta­ri­za­vi­mo; pa­brė­žia, kad oku­pa­ci­jos nu­trau­ki­mas ir Ukrai­nos kon­tro­lės at­kū­ri­mas Kry­me yra vie­na iš bend­ra­dar­bia­vi­mo ry­šių su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja at­nau­ji­ni­mo są­ly­gų; griež­tai smer­kia šiurkš­čius ir sis­te­min­gus žmo­gaus tei­sių, ypač Kry­mo to­to­rių ir et­ni­nių ukrai­nie­čių tei­sių, pa­žei­di­mus Kry­me; griež­tai smer­kia Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir de facto Kry­mo val­džios veiks­mus, ku­riais truk­do­ma ir ri­bo­ja­ma Kry­mo to­to­rių tau­tos Medž­li­so – aukš­čiau­sio­sios vyk­do­mo­sios ir at­sto­vau­ja­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos – veik­la.

Re­zo­liu­ci­ja Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos ir de facto Kry­mo val­džios ins­ti­tu­ci­jos ra­gi­na­mos su­teik­ti ga­li­my­bę tarp­tau­ti­nėms ins­ti­tu­ci­joms ir ne­prik­lau­so­miems eks­per­tams iš Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos, Jung­ti­nių Tau­tų ir Eu­ro­pos Ta­ry­bos, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vams, pa­tek­ti į Kry­mą ir gau­ti rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją apie žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį, Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės kvie­čia­mos im­tis veiks­mų sie­kiant pa­veik­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos spren­di­mus šiuo klau­si­mu.

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos, pir­miau­sia Eu­ro­pos iš­orės veiks­mų tar­ny­ba ra­gi­na­ma, im­tis vi­sų rei­kia­mų veiks­mų, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos at­sto­vams bū­tų leis­ta ste­bė­ti teis­mo pro­ce­są dėl Kry­mo to­to­rių tau­tos Medž­li­so veik­los užd­rau­di­mo ir gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie tai.

„Lie­tu­vos par­la­men­ta­rai dar kar­tą pa­ti­ki­no, kad tvir­tai lai­ko­si Kry­mo anek­si­jos ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­kos ir reiš­kia su­si­rū­pi­ni­mą dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mo Kry­mo pu­sia­sa­lio mi­li­ta­ri­za­vi­mo, kad griež­tai smer­kia šiurkš­čius ir sis­te­min­gus žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus Kry­me, taip pat griež­tai smer­kia Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mus, ku­riais truk­do­ma ir ri­bo­ja­ma Medž­li­so – aukš­čiau­sios vyk­do­mo­sios ir at­sto­vau­ja­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos – veik­la“, – tei­gė Sei­mo Pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė.

Lie­tu­va smer­kia Kry­mo to­to­rių persekiojimą

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė su­si­ti­ko su Kry­mo to­to­rių ly­de­riais Mus­ta­fa Dzhe­mi­lio­vu ir Re­fa­tu Chu­ba­ro­vu. Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos to­to­rių bend­ruo­me­nių są­jun­gos pir­mi­nin­kas Adas Ja­ku­baus­kas. Ša­lies va­do­vė su to­to­rių ly­de­riais ap­ta­rė itin su­nkią to­to­rių pa­dė­tį Ru­si­jos oku­puo­ta­me Kry­me, ten vyk­do­mus šiurkš­čius žmo­gaus tei­sių ir de­mo­kra­ti­nių lais­vių pa­žei­di­mus bei su­var­žy­mus.

„Lie­tu­va griež­tai smer­kia ne­tei­sė­tą Kry­mo oku­pa­ci­ją ir anek­si­ją. Mes tvir­tai pa­lai­ko­me Kry­mo to­to­rius ir vi­sus Ukrai­nos žmo­nes, ku­rie šian­dien pa­ti­ria su­dė­tin­gus iš­ban­dy­mus. Lai­ko­mės nuo­sek­lios po­zi­ci­jos, jog sank­ci­jos Ru­si­jai ne­ga­li bū­ti at­šauk­tos, kol nė­ra pil­nai įgy­ven­din­ti Mins­ko su­si­ta­ri­mai ir tę­sia­si ne­tei­sė­ta Kry­mo oku­pa­ci­ja“, – sa­kė pre­zi­den­tė.

Ru­si­jai oku­pa­vus Kry­mą nuo­lat pa­žei­džia­mos čia gy­ve­nan­čių to­to­rių ir ukrai­nie­čių tei­sės. Ri­bo­ja­ma jų iš­raiš­kos lais­vė – dėl nuo­la­ti­nių per­se­kio­ji­mų vie­ti­nė to­to­rių te­le­vi­zi­ja bu­vo pri­vers­ta pa­si­trauk­ti į Ki­je­vą, už­da­ry­ti jų lei­di­niai, vyk­do­mos kra­tos bib­lio­te­ko­se. To­to­riams drau­džia­ma reng­ti su­si­rin­ki­mus ir mi­tin­gus. Per­se­kio­ja­ma re­li­gi­jos lais­vė. To­to­riai kal­ti­na­mi eks­tre­miz­mu, vyk­do­mos kra­tos jų me­če­tė­se. To­to­rių bend­ruo­me­nės ly­de­riams drau­džia­ma at­vyk­ti į Kry­mą, at­si­ran­da ri­bo­ji­mų vai­kams mo­ky­tis gim­tą­ja kal­ba.

Ko­vą Sim­fe­ro­po­lio teis­me pra­dė­tas oku­pa­ci­nės val­džios ini­ci­juo­tas teis­mo pro­ce­sas, ku­riuo sie­kia­ma užd­raus­ti tau­ti­nio Kry­mo to­to­rių par­la­men­to Medž­li­so veik­lą.

Nuo oku­pa­ci­jos pra­džios dėl la­bai blo­gos žmo­gaus tei­sių pa­dė­ties iš Kry­mo į li­ku­sią Ukrai­ną pa­bė­go apie 22 000 žmo­nių, dau­giau­sia Kry­mo to­to­rių ir et­ni­nių ukrai­nie­čių.

Lie­tu­vos va­do­vės tei­gi­mu, di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ke­lią ir in­ten­sy­vi Kry­mo mi­li­ta­ri­za­ci­ja, ku­ri šį pu­sia­sa­lį pa­ver­tė Ru­si­jos ka­ri­ne ba­ze. Po oku­pa­ci­jos čia dis­lo­kuo­ta 24,5 tūks­tan­čio ka­rių, o gink­luo­tė den­gia be­veik vi­są Juo­do­sios jū­ros re­gio­ną. Pa­sak Pre­zi­den­tės, Kry­mas ga­li tap­ti ne­sta­bi­lu­mo kurs­ty­mo ir eks­pan­si­jos ži­di­niu re­gio­ne.

To­to­rių ly­de­riai Vil­niu­je da­ly­vau­ja kon­fe­ren­ci­jo­je „Ma­si­niai žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mai oku­puo­ta­me Kry­me“ ir Pa­sau­lio Kry­mo to­to­rių kong­re­so vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­dy­je.

Bu­vęs il­ga­me­tis Kry­mo to­to­rių Medž­li­so va­do­vas ir žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tas Mus­ta­fa Dzhe­mi­lio­vas 2015 m. ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu ap­do­va­no­ji­mu or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­žiu­mi. Dėl ak­ty­vios veik­los gi­nant Kry­mo to­to­rių tei­ses jis yra ga­vęs Jung­ti­nių Tau­tų Fridt­jo­fo Nan­se­no me­da­lį, Tur­ki­jos Res­pub­li­kos or­di­ną ir Le­cho Wa­len­sos var­do so­li­da­ru­mo ap­do­va­no­ji­mą. Re­fa­tas Chu­ba­ro­vas nuo 2009 m. iš­rink­tas Pa­sau­lio Kry­mo to­to­rių kong­re­so pir­mi­nin­ku, o nuo 2013 me­tų pra­dė­jo ei­ti Kry­mo to­to­rių Medž­li­so pir­mi­nin­ko par­ei­gas.

Lie­tu­vo­je to­to­rių bend­ruo­me­nė tu­ri gi­lias tra­di­ci­jas nuo XIII-XIV am­žiaus. Di­die­ji Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiai Ge­di­mi­nas, Al­gir­das, Kęs­tu­tis ir Vy­tau­tas su to­to­riais su­da­ry­da­vo ka­ri­nes są­jun­gas. To­to­riai tar­nau­da­vo LDK ka­riuo­me­nė­je. Šiuo me­tu mū­sų ša­ly­je gy­ve­na 4000 to­to­rių, dau­giau­sia Vil­niaus, Kau­no ir Aly­taus aps­kri­ty­se.