Paskutiniai litai spaudžia ašarą
Lie­tu­vių pi­ni­gi­nė­se at­si­ra­dę pir­mie­ji eu­rai ke­lia dve­jo­pas nuo­tai­kas: vie­ni džiau­gia­si, kad dar la­biau pri­ar­tė­jo­me prie Eu­ro­pos, ki­ti bai­mi­na­si, jog eu­ras lems ne­iš­ven­gia­mą kai­nų au­gi­mą. Tuo me­tu pre­ky­bi­nin­kai ne­sle­pia, kad pa­si­kei­tu­si va­liu­ta ke­le­rio­pai ap­sun­ki­no dar­bą pir­mo­mis nau­jų me­tų die­no­mis.

Nors šią sa­vai­tę prie ban­kų ir va­liu­tų kei­tyk­lų su­si­da­rė ei­lės, vis dėl­to pa­sku­ti­nius li­tus lie­tu­viai sku­bė­jo iš­leis­ti pre­ky­bos cen­truo­se. At­sis­vei­kin­ti su na­cio­na­li­ne va­liu­ta dau­ge­liui emo­ciš­kai su­nku, ta­čiau eu­ras per­ne­lyg ne­iš­gąs­di­no. Eu­ro­pie­tiš­ki pi­ni­gai ne­ma­žai da­liai ša­lies gy­ven­to­jų jau pui­kiai pa­žįs­ta­mi. Pe­rė­ji­mas prie nau­jos va­liu­tos dau­giau prob­le­mų kė­lė di­des­nių pre­ky­bos cen­trų par­da­vė­jams. Kai­mo vie­to­vių par­da­vė­jos pri­si­pa­ži­no, kad be rei­ka­lo iš anks­to bai­mi­no­si dėl šur­mu­lio ir ne­sklan­du­mų pir­mo­mis sau­sio die­no­mis - vis­kas ėjo sklan­džiai, mat vis dau­giau žmo­nių po sau­sio 1-osios jau ki­tą die­ną at­sis­kai­tė ne­be li­tais, o eu­rais.

Tad bend­ro­ji Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) va­liu­ta – eu­rai – iš apy­var­tos spar­čiai iš­stu­mia li­tus. Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­liaus­kas in­for­ma­vo, kad vien pir­mą­ją die­ną, kai ofi­cia­liai ta­po­me eu­ro zo­nos na­re, vi­suo­se ban­kuo­se bu­vo at­lik­ta kei­ti­mų už maž­daug 10 mln. li­tų. Itin ak­ty­viai li­tai į eu­rus bu­vo kei­čia­mi ir pa­sku­ti­nė­mis 2014-ųjų die­no­mis.

Nuo va­kar li­tus į eu­rus ga­li­ma pa­si­keis­ti ne tik vi­suo­se ša­lies ban­kuo­se, bet ir Lie­tu­vos pa­što sky­riuo­se, kre­di­to uni­jo­se. Va­kar Lie­tu­vos pa­štas iki 15 val. iš­kei­tė 29 mln. li­tų. Li­tus į eu­rus pa­si­keis­ti ga­li­ma be­veik 700 ša­lies vie­tų.

Eu­rai – pa­žįs­ta­mi, bet svetimi

Va­kar sos­ti­nė­je, vie­no­je iš di­džiau­sią pre­ky­bos tink­lą Bal­ti­jos ša­ly­se val­dan­čios bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ par­duo­tu­vių, prie ka­sų žmo­nės už­tru­ko kiek il­giau nei įpras­tai. Pir­kė­jai įdė­miai ap­žiū­ri­nė­jo če­kius ir ati­džiai skai­čia­vo gau­tą grą­žą, ran­ko­se šiu­ren­da­mi jau ne­be li­tus, o nau­ju­tė­lius eu­rų bank­no­tus ir ne­ma­ty­tas bliz­gias mo­ne­tas. Dau­gu­ma LŽ kal­bin­tų vil­nie­čių ti­ki­no, kad už pir­ki­nius vis dar at­sis­kai­to li­tais. „A­tė­jau ap­si­pirk­ti su li­tais, o grįž­tu su eu­rais ki­še­nė­je”, - šyp­te­lė­jo pen­si­nin­kas Min­dau­gas. Jis sa­kė, kad pa­si­kei­tu­si va­liu­ta jam prob­le­mų ne­kels, nes vi­sos ban­ke sau­go­mos san­tau­pos vir­to eu­rais. „Jau at­sis­kai­čiau ne li­tais, bet eu­rais. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad la­bai ne­daug rei­kia mo­kė­ti“, - nu­si­juo­kė vil­nie­tė Al­ma. Ji ti­ki­no, kad ne kar­tą yra lan­kiu­sis Eu­ro­po­je, to­dėl at­pa­žin­ti eu­rų mo­ne­tas ar bank­no­tus jai nė­ra keb­lu, ta­čiau la­bai gai­la at­sis­vei­kin­ti su na­cio­na­li­ne va­liu­ta. „Li­tas yra sa­vas, o eu­ras – sve­ti­mas, taip, kaip ka­dai­se bu­vo rub­lis“, - pa­žy­mė­jo pir­kė­ja.

„Daug ke­liau­ju, to­dėl eu­rais ne­be pir­mą­kart ten­ka at­sis­kai­ty­ti. No­rė­jo­si, jog li­tas il­giau bū­tų Lie­tu­vo­je, bet ma­nau, kad taip bus pa­to­giau gy­ven­ti, ypač tiems, ku­rie mėgs­ta ke­liau­ti po pa­sau­lį“, - tei­gė vil­nie­tė Ri­ma. O pen­si­nin­kė Va­le­ri­ja ti­ki­no: „Jau pen­kis kar­tus bū­siu iš­gy­ve­nu­si pi­ni­gų kei­ti­mą, to­dėl tai man di­de­lės bai­mės ne­ke­lia. Nuo­sto­lių bus, bet tai - ne­iš­ven­gia­ma.“ Mo­te­ris ne­slė­pė, kad į par­duo­tu­vę at­ėjo ap­si­pirk­ti no­rė­da­ma į eu­rus iš­keis­ti tu­ri­mą 200 li­tų bank­no­tą.

Vairuotojų akis traukė neįprastos kainos degalinių švieslentėse./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ta­po pi­ni­gų keityklomis

Kaip LŽ in­for­ma­vo pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma LT“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Re­na­ta Sau­ly­tė, kol kas tik re­tas pir­kė­jas at­sis­kai­to eu­rais. „Dau­ge­lis žmo­nių at­ei­na ap­si­pirk­ti tu­rė­da­mi pi­ni­gi­nė­se li­tus. Vie­ni pa­tei­kia itin stam­bias ku­piū­ras, nors per­ka ne­di­de­lės ver­tės pre­kes, ir taip pa­si­kei­čia pi­ni­gus. Re­gio­nuo­se pir­kė­jai at­si­ne­ša net mai­še­lius mo­ne­tų, taip pat siek­da­mi li­tus iš­si­kei­ti į eu­rus “, - LŽ pa­sa­ko­jo ji.

R. Sau­ly­tė pa­žy­mė­jo, kad pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma LT“ par­duo­tu­vė­se tiek li­tų mo­ne­tų, tiek bank­no­tų srau­tas yra pa­di­dė­jęs. „Pi­ni­gų kei­ti­mo funk­ci­jos la­biau­siai ne­no­rė­jo­me at­lik­ti, bet su­pra­to­me, jog tu­rė­si­me su tuo su­si­dur­ti, - tei­gė ji. – Pa­gal kiek­vie­nos par­duo­tu­vės klien­tų srau­tus ir apy­var­tą esa­me su­skai­čia­vę, kiek pri­reiks gry­nų­jų, to­dėl kol kas di­des­nių su­tri­ki­mų iš­ven­gė­me. At­sis­kai­ty­mai vyks­ta sėk­min­gai.“

Pa­šne­ko­vė at­krei­pė dė­me­sį į tai, jog in­ten­sy­viau dir­ba ir daž­niau gry­nuo­sius pi­ni­gus į par­duo­tu­ves ve­ža in­ka­sa­vi­mo tar­ny­bos. Vis dėl­to ji pri­pa­ži­no, kad tink­lo „Ma­xi­ma LT“ par­duo­tu­vės Vil­niu­je ir Kė­dai­niuo­se va­kar pri­sti­go eu­rų. „Pa­si­tai­kė pa­vie­nių at­ve­jų, kai te­ko pa­si­nau­do­ti re­zer­vi­nė­mis eu­ro sau­gyk­lo­mis, iš ku­rių bu­vo­me nu­ma­tę at­si­vež­ti eu­rų jiems pri­trū­kus, kad par­duo­tu­vė ga­lė­tų sklan­džiai dirb­ti to­liau“, - aiš­ki­no "Ma­xi­mos" at­sto­vė.

Iš­šū­kis kasininkams

R. Sau­ly­tės tei­gi­mu, pe­rė­ji­mas nuo li­to prie eu­ro la­biau­siai ap­sun­ki­no dar­bą par­duo­tu­vių ka­si­nin­kams. „Tai dar­bas, rei­ka­lau­jan­tis iš­šū­kių. Nau­jų me­tų ry­tą mū­sų ka­si­nin­kai pa­si­ti­ko su jau­du­liu, nors dar­buo­to­jai bu­vo mo­ko­mi ir ga­lė­jo pa­sip­rak­ti­kuo­ti prie spe­cia­lių­jų mo­ko­mų­jų ka­sų, kaip dirb­ti esant dviem va­liu­to­mis“, - pa­žy­mė­jo ji.

„Ma­xi­mos“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė ne­slė­pė, jog kai ku­rio­se pre­ky­bos tink­lo par­duo­tu­vė­se ei­lių prie ka­sų ne­pa­vy­ko iš­veng­ti. „Jos su­si­da­rė dėl to, kad ka­si­nin­kams rei­kia ati­džiau su­žiū­rė­ti, ko­kia va­liu­ta yra at­sis­kai­to­ma“, - tvir­ti­no R. Sau­ly­tė. Prob­le­mą, pa­sak pa­šne­ko­vės, sten­gia­ma­si iš­spręs­ti ope­ra­ty­viai, to­dėl šio­mis die­no­mis par­duo­tu­vė­se dir­ba ko­ne vi­sos ka­sos. „Plu­ša abi ka­si­nin­kų pa­mai­nos, be to, pa­pil­do­mai bū­tent šiam lai­ko­tar­piui esa­me lai­ki­nai pri­ėmę ke­lis tūks­tan­čius dar­buo­to­jų, kad at­sis­kai­ty­mo pro­ce­sas vyk­tų sklan­džiai ir ne­kel­tų klien­tams pa­si­pik­ti­ni­mo“, - pa­brė­žė R. Sau­ly­tė.

Ten­ka pra­tin­tis prie naujovių

LŽ kal­bin­tos Ma­ri­jam­po­lės pre­ky­bos cen­trų par­da­vė­jos ne­slė­pė, kad va­kar, sau­sio 2-ąją, jau bu­vo šiek tiek leng­viau dirb­ti. „Svar­biau­sia - ne­suk­lys­ti įve­dant, ko­kia va­liu­ta pir­kė­jas at­sis­kai­to. O vi­sa ki­ta pa­da­ro pa­ti sis­te­ma. Ji ir par­odo, ko­kio dy­džio grą­žą eu­rais rei­kia ati­duo­ti“, - sa­kė par­da­vė­jos.

Gar­baus am­žiaus ma­ri­jam­po­lie­tė Ire­na LŽ pri­si­pa­ži­no, kad tai jau ne pir­mas per jos gy­ve­ni­mą pi­ni­gų kei­ti­mas. "Įpra­si­me ir prie eu­rų, kaip bu­vo­me pri­pra­tę prie rub­lių, ta­lo­nų, "vag­nor­kių" ar li­tų“, - tei­gė ji.

Prie nau­jo­vių ten­ka pra­tin­tis ne tik pir­kė­jams. Be­si­nau­do­jan­tie­ji ban­ko­ma­tais jau pa­ste­bė­jo, kad iš­sig­ry­nin­ti eu­rų ga­li­ma ir smul­kes­nė­mis ku­piū­ro­mis, nei bu­vo lei­džia­ma li­tais. Pa­sta­ruo­ju me­tu li­tais ban­ko­ma­tai daž­niau­siai iš­duo­da­vo 200, 100 ar 50 li­tų bank­no­tus, tik kai kur – 20 ar 10 li­tų, o eu­rais ga­li­ma gau­ti ir 5 eu­rų bank­no­tą.

Kei­tyk­la netapo

Vil­ka­viš­kio ra­jo­no Gi­žų kai­me par­duo­tu­vė įsi­kū­ru­si pa­čia­me jo cen­tre. LŽ kal­bin­ta par­da­vė­ja Vi­li­ja Ve­lio­niš­kie­nė ne­slė­pė, kad da­bar, kai pir­kė­jai ga­li at­sis­kai­ty­ti tiek li­tais, tiek ir eu­rais, jai dar­bo pa­gau­sė­jo, ta­čiau rū­pes­čių tai ne­ke­lia. Mat par­da­vė­jai po ran­ka nuo­lat yra kal­ku­lia­to­rius, juo ji ra­miai pers­kai­čiuo­ja li­tus į eu­rus. Juo­lab kad di­de­lio žmo­nių antp­lū­džio pir­mo­sio­mis sau­sio die­no­mis nė­ra – ap­si­pirk­ti at­ei­na vos vie­nas ki­tas pir­kė­jas, ir mais­to pro­duk­tus jie per­ka jau ne to­kiais kie­kiais kaip prieš šven­tes.

V. Ve­lio­niš­kie­nė bai­mi­no­si, kad pir­mo­sio­mis sau­sio die­no­mis kai­mo par­duo­tu­vė ga­li tap­ti pi­ni­gų kei­tyk­la, nes kai­mo žmo­nės ga­li ne­no­rė­ti keis­ti pi­ni­gų va­žiuo­ti į ar­ti­miau­sius mies­tus. Ta­čiau par­da­vė­ja va­kar pa­ti­ki­no, kad kol kas to­kios ten­den­ci­jos nė­ra.

„Smul­kių eu­rų tu­ri­me su­kau­pę ti­krai pa­kan­ka­mai, jų grą­žai šio­mis die­no­mis, kol bus ga­li­ma at­sis­kai­ty­ti ir li­tais, ir eu­rais, tu­rė­tų už­tek­ti. Juo­lab kad pa­ste­bė­jau, jog šian­dien (sau­sio 2-ąją) vis dau­giau pir­kė­jų su­mo­ka eu­rais“, - pa­sa­ko­jo V. Ve­lio­niš­kie­nė. Ji ne­slė­pė, kad kar­tais da­lį grą­žos jai ten­ka ati­duo­ti ir li­tais, ypač jei mo­ka­ma stam­bio­mis li­tų ku­piū­ro­mis ar­ba pir­kė­jai to pa­pra­šo. Mat kol kas ne vi­si kai­mo žmo­nės su­si­pa­ži­nę su eu­rais ir kai kas jų dar ven­gia.

Čia pat prie Gi­žų kai­mo par­duo­tu­vės kal­bin­tas Vi­du pri­sis­ta­tęs vy­ras LŽ at­vi­ra­vo, kad kai­mo gy­ven­to­jams svar­biau yra aps­kri­tai tu­rė­ti pi­ni­gų, ne­svar­bu, ar li­tų, ar eu­rų. Mat re­tas ku­ris kai­mie­tis na­muo­se lai­kė dau­giau kaip 3-5 tūkst. li­tų. O ir tiek to­li gra­žu tu­rė­jo ne vi­si. "Dau­ge­lis jau su­spė­jo at­si­kra­ty­ti gry­nų­jų – juos ar­ba įsi­ne­šė į sa­vo sąs­kai­tas ban­kuo­se, ar­ba ką nors pir­ko. Bet ti­krai ne­pa­si­li­ko di­de­lio kie­kio li­tų“, - tei­gė pa­šne­ko­vas.

Vilkaviškio rajono Gižų kaimo parduotuvės pardavėja Vilija Velioniškienė baiminosi, kad kaimo parduotuvė taps pinigų keitykla, tačiau taip nenutiko./Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ne­abe­jo­ja, kad kai­nos kyla

Kau­nie­čiai dėl pa­si­kei­tu­sios va­liu­tos taip pat lai­ko­si ne­utra­liai, ta­čiau pa­si­tai­ko ir to­kių, ku­rie keiks­no­ja val­džią bei vers­li­nin­kus, esą dar šį­met par­ody­sian­čius, ką ga­li nau­ja Lie­tu­vo­je pra­dė­ju­si ga­lio­ti va­liu­ta. „Pik­čiau­sia, kad, ro­dos, tar­si ne­sa­me ke­lia­vę po ki­tas ša­lis ir ne­ma­tė­me pa­vyz­džių, kaip vis­kas vy­ko ten. Bu­vo lai­kas, kai kar­tą per me­tus už­suk­da­vau į Is­pa­ni­ją. Kol ten ga­li­ma bu­vo at­sis­kai­ty­ti pe­se­to­mis, pa­pie­tau­da­vau už 8-10 li­tų. Įve­dus eu­rą kai­nos Is­pa­ni­jo­je pa­ki­lo dvi­gu­bai. Lie­tu­vo­je bus tas pats“, - ne­abe­jo­jo va­kar Kau­no se­na­mies­ty­je su­tik­ta Van­da Pa­ukš­tie­nė.

Kar­tu su ja drau­ge ei­nan­ti mo­te­ris pri­ta­rė šiai nuo­mo­nei sa­ky­da­ma, jog jau ku­rį lai­ką kai­nos ty­liai ky­la, o kai ku­rie vers­li­nin­kai sa­vo pa­slau­gas ar pre­kes pa­bran­gi­no prieš pus­me­tį. Gar­bin­go am­žiaus mo­te­ris tvir­ti­no tu­rė­sian­ti at­si­sa­ky­ti pa­gal­bi­nin­kės na­muo­se pa­slau­gų ir ieš­ko­ti pi­ges­nės šei­mi­nin­kės. „Sun­kiai ser­gu, svar­biau­sius na­mų tvar­ky­mo dar­bus pa­ti­kė­da­vau pro­fe­sio­na­lams. Už vie­ną ap­si­lan­ky­mą mo­kė­da­vau 70 li­tų. Ta­čiau prieš Nau­jus me­tus ga­vau laiš­ką iš va­ly­mo įmo­nės, jog vie­toj 21 eu­ro tu­rė­siu mo­kė­ti 25“, - sa­kė kau­nie­tė ir pri­dū­rė, kad nu­ta­rė ieš­ko­ti ki­to pa­slau­gos tei­kė­jo, nors už dar­bą tvar­ky­to­joms su­mo­ka už­sie­ny­je gy­ve­nan­tis sū­nus.

Po­ky­čiai pri­ver­tė stabtelėti

Nau­jų­jų me­tų nak­tį dau­ge­ly­je mies­tų bent va­lan­dai ar ke­lioms du­ris už­vė­rė di­džio­ji da­lis dirb­ti tu­rė­ju­sių pre­ky­bos vie­tų – de­ga­li­nės, vais­ti­nės, nak­ti­nės par­duo­tu­vės. Tai bu­vo pa­da­ry­ta ly­giai vi­dur­nak­tį, kad bū­tų pa­si­ruoš­ta pri­im­ti eu­rus ir jais ati­duo­ti grą­žą.

Vie­šo­jo­je erd­vė­je spė­jo nu­skam­bė­ti ke­lios is­to­ri­jos, kai eu­rus par­da­vė­jai pa­da­vę žmo­nės grą­žos ga­vo li­tus. Ki­ti ste­bė­jo­si su­mai­šy­to­mis kai­no­mis – tar­kim, vie­toj 20 li­tų už pi­cą pra­šy­ta 200 li­tų. Ta­čiau to­kie smul­kūs ne­su­sip­ra­ti­mai dar ku­rį lai­ką ga­li bū­ti ne­iš­ven­gia­mi. „Tur­būt dėl to „Per­lo“ ter­mi­na­lai, ku­riuo­se ga­li­ma su­mo­kė­ti mo­kes­čius, ne­dirbs iki sau­sio vi­du­rio“, - svars­tė kau­nie­tė Liu­da, ne­ga­lė­ju­si ap­mo­kė­ti sąs­kai­tos už mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gas nei nau­jų­jų iš­va­ka­rė­se, nei pir­mą­ją 2015-ųjų die­ną. Vė­liau ji tai pa­da­rė pre­ky­bos cen­tre. Mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad ap­si­pirk­da­mi par­duo­tu­vė­se žmo­nės sten­gia­si su­si­mo­kė­ti ly­giai, kad ne­rei­kė­tų duo­ti grą­žos, to man­da­giai pa­pra­šo ir par­da­vė­jos.

Me­tų san­dū­ro­je di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se dir­bo ne vi­si tak­si vai­ruo­to­jai. Tie, ku­rie nu­spren­dė vež­ti klien­tus, prieš šiems įli­pant klaus­da­vo, ko­kia va­liu­ta jie at­sis­kai­tys. Ke­lei­viai, ku­rie par­eikš­da­vo tu­rin­tys tik stam­bią eu­rų ku­piū­rą, bu­vo pri­vers­ti nau­do­tis vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­go­mis.

Va­kar il­sė­jo­si ir dau­ge­lis tur­ga­vie­čių pre­kiau­to­jų. Tra­di­ciš­kai penk­ta­die­niais Ma­ri­jam­po­lė­je „Ri­mi“ pre­ky­bos cen­tro au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je šur­mu­liuo­da­vo ūki­nin­kų tur­ge­liai. Ta­čiau va­kar čia ūki­nin­kų su sa­vo gė­ry­bė­mis ne­bu­vo. Tuš­čia bei už­ra­kin­ta bu­vo ir De­gu­čių tur­ga­vie­tė. Tik ša­lia jos įreng­to­je lau­ko pre­ky­vie­tė­je sto­vi­nia­vo vie­ni­šas pre­kiau­to­jas obuo­liais. Ne­no­rė­jęs pri­sis­ta­ty­ti ūki­nin­kas pri­pa­ži­no, kad ki­tus pre­kiau­to­jus iš­gąs­di­no Lie­tu­vo­je nuo ket­vir­ta­die­nio įves­tas eu­ras. „O aš šian­dien obuo­lių par­da­viau ir už li­tus, ir už eu­rus. Juk li­tai dar nie­kur ne­dings­ta – juos į eu­rus bus ga­li­ma iš­keis­ti dar il­gą lai­ką, to­dėl nė­ra ko jų bai­min­tis“, - džiau­gė­si ma­ri­jam­po­lie­tis.