Paskaičiavo, kiek gali atsieiti referendumas
Ki­tą­met pla­nuo­ja­mas re­fe­ren­du­mas dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ins­ti­tu­to iš­plė­ti­mo ga­lė­tų kai­nuo­ti apie 2 mln. eu­rų, sa­ko Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kė Lau­ra Mat­jo­šai­ty­tė.

„Apie porą milijonų eurų galėtų kainuoti greta rinkimų organizavimo išlaidų“, – antradienį per darbo grupės referendumui pasirengti posėdį Seime sakė VRK vadovė.

Anot jos, lėšų reikia ir rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, biuleteniams spausdinti, švietimo kampanijai. Rinkimų komisijos vadovė sakė tikslesnius skaičius galėsianti pateikti kitą savaitę.

„Galvojama, kad reikėtų didesnes komisijas sudaryti. Jeigu referendumas vyktų ilgiau nei vieną dieną, tai pareikalautų daugiau žmogiškųjų resursų“, – tvirtino L. Matjošaitytė.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu teigė, kad dėl referendumo užsienyje planuojama steigti 15 papildomų balsavimo punktų. Vieno papildomas punktas kainuoja apie 10 tūkst. eurų.

VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad iki referendumo reikėtų išsklaidyti abejones dėl referendumo su dviejų savaičių pertrauka teisėtumo.

Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius per praėjusį darbo grupės posėdį įspėjo, kad siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka gali pažeisti Konstituciją.

Darbo grupė siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo rengti drauge su prezidento rinkimais 2019 metų gegužę.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.