Pasiryžimas ginti šalį – kaip Sąjūdžio laikais
Nors nuo 1990 me­tų pa­si­ry­žu­sių Lie­tu­vą gin­ti vis ma­žė­jo, ki­lus ka­rui Ukrai­no­je pa­trio­tiz­mas su­grį­žo. Sa­vo vals­ty­bę sa­ko gin­sią 56,7 proc. gy­ven­to­jų. Jie pa­si­žy­mi kur kas di­des­niu pi­lie­tiš­ku­mu nei ne­ži­nan­tys, ką da­ry­tų, ki­lus pa­vo­jui, ar tie, ku­rie ne­siim­tų nie­ko. 

Vis­gi Lie­tu­vos pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė – silp­na ir vy­rau­ja ne­pa­lan­kus po­žiū­ris į tuos, ku­rie ak­ty­viai vei­kia dėl bend­ro­jo gė­rio. Pi­lie­tiš­kiau­siais iš­lie­ka mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai, ta­čiau pa­sta­rų­jų no­ras emig­ruo­ti nuo pi­lie­tiš­ku­mo ne­prik­lau­so. Pa­lik­ti Lie­tu­vą po mo­kyk­los bai­gi­mo no­ri ir ak­ty­vūs, ir pa­sy­vūs jau­nuo­liai.

Pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė lai­ko­si ant ma­žos da­lies „nenustygstančiųjų“

Šian­dien pri­sta­ty­tas nuo 2007-ųjų skai­čiuo­ja­mas pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­sas. Pir­mą kar­tą per vi­sus me­tus, kai at­lie­ka­mas šis ty­ri­mas, už­fik­suo­tas pi­lie­ti­nės ga­lios nuo­smu­kis: pra­ėju­siais me­tais ji įver­tin­ta 36 ba­lais iš šim­to, o šie­met dviem nu­kri­to ir grį­žo į kri­zi­nių me­tų (2008-2009) ly­gį.

In­dek­są, par­eng­tą pa­gal moks­li­nin­kų prof. Ai­nės Ra­mo­nai­tės, doc. Rū­tos Ži­liu­kai­tės, dr. Min­dau­go De­gu­čio me­to­di­ką, su­da­ro ke­tu­rios di­men­si­jos. Pir­mo­ji ma­tuo­ja fak­ti­nį ak­ty­vu­mą, an­tro­ji – po­ten­cia­lų (ar im­tų­si veiks­mų, ki­lus tam ti­kroms po­li­ti­nėms, eko­no­mi­nėms ar vie­ti­nės reikš­mės prob­le­moms, tre­čio­ji – su­bjek­ty­vų sa­vo pi­lie­ti­nės ga­lios bei įta­kos su­vo­ki­mą, ket­vir­to­ji – pi­lie­ti­nės veik­los ri­zi­kos ver­ti­ni­mą.

2014-ai­siais ge­ro­kai su­pras­tė­jo gy­ven­to­jų įta­kos pri­imant vi­suo­me­nei svar­bius spren­di­mus ver­ti­ni­mas – tiek pa­čių as­me­nų as­me­niš­kai, tiek „pap­ras­tų“ žmo­nių, tiek ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Taip pat su­stip­rė­jo ma­ny­mas, kad, už­sii­mant pi­lie­ti­ne veik­la, ti­kė­ti­na su­si­dur­ti su ri­zi­ko­mis, to­kio­mis kaip įta­ri­mai, jog vei­kia­ma dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų, šmeiž­tas, pa­lai­ky­mas keis­tuo­liu ar net dar­bo pra­ra­di­mas. Pa­sak R. Ži­liu­kai­tės, ša­ly­je su­si­da­ręs pra­stas įvaiz­dis apie bend­ra­pi­lie­čių par­amą ak­ty­viai vei­kian­tiems. „So­cia­li­nė ap­lin­ka pi­lie­tiš­ku­mui nė­ra pa­lan­ki“, – sa­ko ji, pa­žy­mė­da­ma, kad net ir ak­ty­viau­si vi­suo­me­nė­je – moks­lei­viai bei mo­ky­to­jai – jau­čia­si it „bal­tos var­nos“. Pa­vyz­džiui, net pen­ki iš de­šim­ties moks­lei­vių ma­no, kad im­da­mie­si veik­los, ga­li tap­ti pa­ty­čių ob­jek­tų. Įdo­mu tai, kad dau­giau­siai ri­zi­kų ma­to tie, ku­rie iš tie­sų yra ak­ty­vūs.

Doc. Rūta Žiliukaitė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Lie­tu­vos pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra silp­na, ta­čiau ji tu­ri ak­ty­vių žmo­nių stu­bu­rą, – tei­gia R. Ži­liu­kai­tė. – Gal jų da­lis ir ne­di­dė­ja, bet ir ti­krai ne­ma­žė­ja“. Nors vi­suo­me­nės po­žiū­ris pi­lie­tiš­ku­mui ir ne pats pa­lan­kiau­sias, moks­li­nin­kė pa­brė­žia, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė lai­ko­si ant žmo­nių, ku­rie „ne­nus­tygs­ta“ ir ma­no, kad jų var­giai ga­li su­ma­žė­ti. „Ne­ži­nau, ar po de­šim­ties me­tų bū­si­me pi­lie­tiš­kes­ni, bet erd­vės en­tu­ziaz­mui yra“, – sa­ko ji.

Kry­mo oku­pa­ci­jai pri­ta­ria jau­čian­tys nos­tal­gi­ją sovietmečiui

Ty­ri­mo, ku­ris re­mia­si 2014 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį at­lik­ta rep­re­zen­ta­ty­via vie­šo­sios nuo­mo­nės apk­lau­sa, me­tu klaus­ta, kaip ver­ti­na­mas „Kry­mo pri­jun­gi­mas prie Ru­si­jos“. Pa­si­ro­do, jog la­bai tei­gia­mai – 5,3 proc., o tei­gia­mai 2,6 proc. gy­ven­to­jų. Dau­giau nei pu­sė žmo­nių at­sa­kė ver­ti­ną la­bai ne­igia­mai (52,3 proc.). Ky­la klau­si­mas, kas tie aš­tuo­ni pro­cen­tai pro­ru­siš­kai nu­si­tei­ku­sių. Nors ne­re­tai nu­ro­do­ma, kad silp­no­ji gran­dis – et­ni­nės ma­žu­mos, po­li­to­lo­gės A. Ra­mo­nai­tės tei­gi­mu, di­džio­ji jų da­lis yra lie­tu­viai, tik po to ru­sai, len­kai. Ka­dan­gi moks­li­nin­kai jau se­niai at­ra­do, kad da­bar­ti­nėms po­li­ti­nėms nuo­sta­toms įta­kos tu­ri po­žiū­ris į so­viet­me­tį, pro­fe­so­rė pa­žiū­rė­jo, kaip san­ty­kis su šiuo lai­ko­tar­piu at­sis­pin­di ver­ti­ni­muo­se dėl Kry­mo. Tarp su­tin­kan­čių, kad so­viet­me­čiu gy­ven­ti bu­vo ge­riau, esa­ma dau­giau tų, ku­rie pu­sia­sa­lio oku­pa­ci­ją ver­ti­na tei­gia­mai. Ir at­virkš­čiai – so­viet­me­čiui nos­tal­gi­jos ne­jau­čian­tys yra lin­kę Ru­si­jos ag­re­si­ją ver­tin­ti ne­igia­mai.

Pa­trio­tiš­kiau­sia vi­du­ri­nio­ji klasė

Taip pat Lie­tu­vos gy­ven­to­jų klaus­ta, ar gin­tų ša­lį, jei kil­tų ka­ras. Dau­giau nei pu­sė – 56,7 proc. at­sa­kė tei­gia­mai, 14,5 proc. ne­igia­mai, o 28,9 proc. ne­ži­no. Anot A. Ra­mo­nai­tės, ši ten­den­ci­ja džiu­gi­na, mat 1990 me­tais, tik ką at­ga­vus Ne­prik­lau­so­my­bę, tei­gia­mai į to­kį klau­si­mą at­sa­kė 61 proc. žmo­nių, o po to ši da­lis nuo­sek­liai ma­žė­jo (pa­vyz­džiui, 2005 m. tė­vy­nę gin­ti bu­vo pa­si­ry­žę tik 32 proc.). Tai­gi ki­lus ka­rui Ukrai­no­je, kai jau­čia­mas rea­lus pa­vo­jus, grįž­ta­ma į At­gi­mi­mo lai­kus. Taip pat pro­fe­so­rė at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­trio­ti­nis nu­si­tei­ki­mas tu­ri ry­šį su pi­lie­ti­ne ga­lia: ža­dan­čių gin­ti ša­lį pi­lie­tiš­ku­mas kur kas aukš­tes­nis nei ne­ži­nan­čių ar ap­sisp­ren­du­sių ne­gin­ti. „Va­di­na­si ne­vel­tui kal­ba­me apie pi­lie­ti­nę ga­lią. Tai mū­sų na­cio­na­li­nio iš­li­ki­mo klau­si­mas“, – tei­gia moks­li­nin­kė. At­ras­tas ry­šis tarp pa­si­ry­ži­mo gin­ti Lie­tu­vą ir pa­ja­mų ly­gio. Di­džiau­sia da­lis pa­trio­tų yra tarp tų, ku­rių šei­mo­se as­me­niui ten­ka per du tūkst. li­tų . Bė­da ta, kaip pa­žy­mi A. Ra­mo­nai­tė, kad to­kių as­me­nų da­lis vi­suo­me­nė­je, va­di­na­mo­ji vi­du­ri­nio­ji kla­sė, la­bai ma­ža, ne­ga­li­ma rem­tis vien jais. Ji pa­si­džiau­gė, kad tarp tų, ku­rie gy­ve­na pra­stes­nė­mis fi­nan­si­nė­mis są­ly­go­mis, ne­ma­ža da­lis pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių. Dau­giau kaip mi­li­jo­nas pi­lie­čių ei­tų gin­ti vals­ty­bės, pra­si­dė­jus ka­rui – nė­ra taip blo­gai, sa­ko po­li­to­lo­gė.

Prof. Ainė Ramonaitė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dar ji pa­si­do­mė­jo, ar pa­si­kei­tė lie­tu­vių geo­po­li­ti­nės nuo­sta­tos nuo 2006-ųjų. Po­li­ti­nės sant­var­kos ver­ti­ni­mas su­pras­tė­jo: pa­sak pro­fe­so­rės, ta­po­me pe­si­mis­tiš­kes­ni ir Va­ka­rų Eu­ro­pos, ir sa­vo ša­lies, ir Ru­si­jos at­žvil­giu. Su­bjek­ty­vus eko­no­mi­nės ge­ro­vės ver­ti­ni­mas taip pat smu­ko. A. Ra­mo­nai­tė pa­ste­bi, kad ma­ty­ti ne­di­de­lis at­otrū­kis tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos: ją ste­bi­na, kad lie­tu­viai lin­kę ma­ty­ti, jog Ru­si­jo­je eko­no­mi­nė pa­dė­tis pa­na­ši. Ki­tas da­ly­kas – nors nuo 2006-ųjų iki 214-ųjų bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) nuo­lat au­go, žmo­nių po­žiū­riu, ge­ro­vė vis pra­stė­jo.

Emig­ruo­ti no­rė­tų ir pi­lie­tiš­ki moksleiviai

Pi­lie­tiš­kiau­siais vi­suo­me­nė­je iš­lie­ka mo­ky­to­jai ir mo­ki­niai. Ly­gi­nant su anks­tes­niais ty­ri­mais, mo­ky­to­jų pi­lie­ti­nė ga­lia iš­lie­ka ko­ne to­kia pa­ti (2009 m. – 47,8; 2014 m. – 48,1), o moks­lei­vių pa­au­go (2012 m. 47,6; o 2014 m. – 52,4). Ir bend­ras pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­sas, ir at­ski­ros jo di­men­si­jos mo­kyk­los bend­ruo­me­nė­se at­ro­do kur kas ge­riau nei vi­sos vi­suo­me­nės, tei­gia R. Ži­liu­kai­tė. Ta­čiau ak­ty­viau­sių­jų tar­pe esa­ma skir­tu­mų. „Moks­lei­viai nuo vi­sų gy­ven­to­jų ir mo­ky­to­jų ski­ria­si sa­vo jau­nat­viš­ku op­ti­miz­mu“, – sa­ko so­cio­lo­gė, mat jau­ni­mas pa­si­žy­mi di­des­niu po­ten­cia­liu ak­ty­vu­mu bei aukš­tes­niu sa­vo įta­kos ver­ti­ni­mu, taip pat ir ri­zi­kų jie ma­to daug ma­žiau nei jų mo­ky­to­jai. Anot moks­li­nin­kės, tai ga­li bū­ti va­di­na­ma en­tu­ziaz­mu ar nai­vu­mu, ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju ga­li­ma ti­kė­tis ge­rų re­zul­ta­tų. Ji pri­du­ria, jog prie jau­nų žmo­nių pi­lie­tiš­ku­mo au­gi­mo pri­si­de­da mo­kyk­lo­se vyk­do­mi ne­for­ma­laus ug­dy­mo pro­jek­tai.

Vis dėl­to pa­ste­bi­ma, kad po mo­kyk­los bai­gi­mo jau­nuo­liai nu­sto­ja ak­ty­viai vei­kę vi­suo­me­nės la­bui, ima pra­sčiau ver­tin­ti sa­vo įta­ką pri­ima­miems spren­di­mams. So­cio­lo­gė sa­ko, jog tuo ste­bė­tis ne­rei­kė­tų, mat di­džiau­sią įta­ką jiems da­ro vis tik ne mo­kyk­la o šei­ma ir drau­gai. Jei ar­ti­miau­sių žmo­nių tar­pe nė­ra tei­gia­mos pa­tir­ties pa­vyz­džių, ran­kos nu­svy­ra. Dar ji pri­du­ria, kad pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­sas ne­pa­de­da su­pras­ti jau­ni­mo no­ro iš­va­žiuo­ti. Net 36 proc. moks­lei­vių no­rė­tų emig­ruo­ti į ki­tą ša­lį nuo­la­tos gy­ven­ti ir pa­gal pi­lie­tiš­ku­mo ly­gį jie ne­sis­ki­ria nuo tų, ku­rie ne­no­rė­tų ar ne­ži­no.

Pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mas yra vie­na iš pro­jek­to „Ku­ria­me Res­pub­li­ką: vi­suo­me­nės pi­lie­ti­nio vei­ki­mo kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mas“ veik­lų. Jį įgy­ven­di­na Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas su par­tne­riais.