Pasienio savivaldybės prašo dėmesio
Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bių va­do­vai sie­kia, kad abie­jų ša­lių pa­sie­ny­je bū­tų su­kur­ta tarp­tau­ti­nė funk­ci­nė zo­na.

Kurti Lietuvos ir Lenkijos regiono funkcinę zoną nusprendė Seinuose (Lenkijoje) susirinkę abiejų šalių pasienio savivaldybių vadovai. Jos steigimo deklaraciją pasirašė Lazdijų, Vilkaviškio ir Kalvarijos savivaldybių merai, Lenkijos Punsko, Rutkos-Tartako, Gibų, Seinų, Šipliškės, Vižainio valsčių viršaičiai bei Seinų miesto burmistras. Jų manymu, tik taip bus galima panaikinti nuo sovietmečio išlikusią šio regiono atskirtį, nes tokia zona padės plėtoti krašto infrastruktūrą, gerinti gyvenamąją aplinką, stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybių bei jų žmonių bendradarbiavimą. Idėjos finansavimo tikimasi ne vien iš Lietuvos ir Lenkijos valstybių biudžetų, bet ir iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Vaclavas Stankevičius: „Ar pasienio savivaldybėms pavyks įgyvendinti savo vizijas, priklausys nuo to, kaip tai bus įvertinta ne tik Vilniuje ar Varšuvoje, bet ir Briuselyje.“

Mažins atskirtį

Deklaracijoje susitariama imtis bendrų veiksmų, kad Lenkijos ir Lietuvos atsakingos institucijos, taip pat ES įstaigos galėtų priimti sprendimus steigti Lietuvos ir Lenkijos tarptautinę pasienio funkcinę zoną bei taip pagerinti Lenkijos ir Lietuvos pasienio regiono gyventojų gyvenimo kokybę.

„ES yra pavyzdžių, kai kuriamos atskiros programos tokioms teritorijoms finansuoti. Todėl ketiname kreiptis į Europos Komisiją, kad ji patvirtintų atskirą Lietuvos ir Lenkijos regiono funkcinės zonos programą. Tada, parengus projektus ir gavus finansavimą, būtų galima visos teritorijos plėtra“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Lazdijų rajono meras Artūras Margelis. Pasak jo, pasienio regiono savivaldybės ilgus metus iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kentė didelę atskirtį. Jose buvo prasčiau išplėtota infrastruktūra, pasienio žmonės jautė psichologinį barjerą, kurį griauti – vienas pagrindinių ES tikslų.

Paramos lėšos galėtų būti naudojamos naujai ar esamai infrastruktūrai atkurti ir įrengti, priemonių, remiančių darbo vietų kūrimą, plėtrai, viešųjų paslaugų kokybei bei prieinamumui gerinti, savivaldybių bendradarbiavimo plėtrai ekonomikos srityje, nevyriausybinėms organizacijoms remti skatinant Lenkijos ir Lietuvos savivaldybių gyventojų bendradarbiavimą.

Žinia pasauliui ir valdžiai

Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas taip pat sakė, kad iniciatyva suteiks galimybę gauti daugiau pinigų infrastruktūros savivaldybių teritorijose plėtrai. „Pretenduojančių į ES lėšas visada atsiranda daugiau negu jų gaunančių. Todėl reikia papildomai veikti, kad į mūsų regioną būtų atkreiptas dėmesys“, – tvirtino V. Liškauskas. Anot jo, būtų geriausia, jei lėšų regiono plėtrai tiesiogiai skirtų EK, be jokių tarpininkų. Tikimasi, jog programa minėtai tarptautinei funkcinei zonai finansuoti galėtų atsirasti jau būsimu finansiniu laikotarpiu arba dar anksčiau, tada būtų galima pretenduoti į šio ES finansinio laikotarpio fondus.

„Norime bendradarbiauti ne vien savivaldybių valdžios lygmeniu. Siekiame, kad glaudesnius santykius palaikytų ir bendruomenės, o pasaulį pasiektų žinia, jog abipus geležinės užtvaros buvusių valstybių žmonės nori gyventi kaimyniškai, bendradarbiauti įvairiose srityse“, – kalbėjo V. Liškauskas. Viršaitis vylėsi, kad nuošalyje nuo savivaldybių iniciatyvos neliks ir Lenkijos, ir Lietuvos valdžios atstovai.

Priklausys nuo valdžios požiūrio

Lietuvos konsulas Seinuose Vaclavas Stankevičius „Lietuvos žinioms“ teigė pritariantis pasienio regiono savivaldybių iniciatyvai. „Valstybės siena jau ne kliūtis bendrauti abipus jos gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Kaip tik siena gali tapti pranašumu, tad, suprantama, jog savivaldybės siekia pasinaudoti tokia galimybe“, – sakė V. Stankevičius.

Konsulas pritarė, kad pasienio regiono atskirtis tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje vis dar jaučiama. Anot jo, ypač daug dėmesio reikėtų skirti vietinių kelių tinklui. Nors prieš keletą metų kai kurie Lietuvos ir Lenkijos vietinės reikšmės keliai buvo sujungiami, liko daugybė ir nesujungtų. Be to, daugelį tokių kelių reikia tvarkyti, stiprinti jų pagrindą, o kai kur žvyro dangą pakeisti asfaltu. Tam tikrose vietovėse būtų galima plėtoti ir kitokią infrastruktūrą – vandentiekio, kanalizacijos tinklus. „Pasienio savivaldybės jau parodė ryžtą glaudžiai bendradarbiauti. Ar joms pavyks įgyvendinti savo vizijas, priklausys nuo to, kaip tai bus įvertinta ne vien Vilniuje ar Varšuvoje, bet ir Briuselyje“, – dėstė V. Stankevičius.

Tačiau jau daugiau kaip dešimtmetį įvairius projektus Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio regione įgyvendinančio Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius neslėpė abejojantis, ar pasienio savivaldybių siekiams lemta išsipildyti. „Šio proceso nepalaikome, nes yra norinčiųjų nieko nedaryti ir gauti daugiau lėšų“, – pabrėžė jis. Esą atskiras ir tikslinis ES finansavimas gali būti skiriamas tik sukurtoms struktūroms, o ne savivaldos vadovų „susibėgimams“.