Pasaulio lietuviai giria Seimą dėl Pilietybės įstatymo
Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nė sa­ko ma­tan­ti Sei­mo na­rių va­lią spręs­ti dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mą.

„Nuo­tai­kos yra pa­ki­lios, nes jau­čia­mės la­bai vie­nin­gi. Tur­būt pir­mas kar­tas nuo ne­at­me­na­mų lai­kų, kai (...) vi­si su­ta­ria vie­nin­gai, kad pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mas yra bū­ti­nas ir da­bar vyks­ta dis­ku­si­jos, koks yra pats pri­im­ti­niau­sias tei­si­nis ke­lias“, – penk­ta­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės at­sto­vė Lau­ra Vil­džiū­nai­tė.

Pa­sak jos, ko­mi­si­ja pa­lai­ko Sei­me svars­to­mą Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Pa­gal 114 par­la­men­ta­rų par­ašais par­em­tas pa­tai­sas, Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę ga­lė­tų iš­sau­go­ti NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pi­lie­ty­bes įgi­ję as­me­nys.

Kri­ti­kai sa­ko, kad šis įsta­ty­mas ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai. Da­lis po­li­ti­kų siū­lo prieš įsta­ty­mo pri­ėmi­mą pa­ban­dy­ti pa­klaus­ti Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo po­zi­ci­jos.

L.Vil­džiū­nai­tės tei­gi­mu, kol kas pa­sau­lio lie­tu­viai ne­ver­ti­na ga­li­my­bės šiuo klau­si­mu reng­ti re­fe­ren­du­mą, o lau­kia spren­di­mų dėl šiuo me­tu svars­to­mo pa­kei­ti­mo.

Tuo tar­pu Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis ti­ki­no, kad jei­gu dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės rei­kė­tų spręs­ti re­fe­ren­du­me, ži­niask­lai­da pri­va­lė­tų tin­ka­mai nu­švies­ti šį klau­si­mą.

„Mes tu­ri­me su­ras­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą, įskai­tant ir ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, ne­pai­sant jų pri­klau­so­my­bės – ar tai yra vals­ty­bi­nės pa­skir­ties, ar pri­va­čių žmo­nių – ir jei­gu tie žmo­nės, ku­rie tu­ri tas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes yra už Lie­tu­vą, jie pri­va­lo nuo šios die­nos pra­dė­ti skelb­ti ži­nią, kad kiek­vie­nas lie­tu­vis, jei­gu bus pa­pra­šy­ta jo bal­so, tu­rės at­ei­ti ir bal­suo­ti“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys.

Penk­ta­die­nį Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ko­mi­si­jos na­riai pri­sta­tė šią sa­vai­tę vy­ku­sių po­sė­džių me­tu pri­im­tas še­šias re­zo­liu­ci­jas. Re­zo­liu­ci­jo­je dėl pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo pra­šo­ma Sei­mo im­tis vi­sų ga­li­mų tei­si­nių prie­mo­nių kaip įma­no­ma grei­čiau įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę.

Re­zo­liu­ci­jo­je dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mo prog­ra­mos to­bu­li­ni­mo tei­gia­ma, kad prog­ra­mo­je ne­pa­kan­ka­mas dė­me­sys ski­ria­mas už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams ir pra­šo at­nau­jin­ti šimt­me­čio mi­nė­ji­mo prog­ra­mos ren­gi­mo dar­bo gru­pės veik­lą, į ją įtrauk­ti pa­sau­lio lie­tu­vių ir iš­tai­sy­ti trū­ku­mus.

Re­zo­liu­ci­jo­je dėl Kul­tū­ros ta­ry­bos gai­rių kal­ba­ma apie tai, kad už­sie­nio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės sa­va­ran­kiš­kai ne­ga­li teik­ti par­aiš­kų dėl da­ly­va­vi­mo Kul­tū­ros ta­ry­bos skel­bia­muo­se pro­jek­tų kon­kur­suo­se ir pra­šo šią ga­li­my­bę su­da­ry­ti. Re­zo­liu­ci­jo­je dėl Švie­ti­mo ta­ry­bos su­dė­ties siū­lo­ma į ta­ry­bą įtrauk­ti pa­sau­lio lie­tu­vių at­sto­vą. Re­zo­liu­ci­jo­je dėl svei­kos gy­ven­se­nos idė­jų sklai­dos siū­lo­ma ak­ty­viau po­pu­lia­rin­ti šias idė­jas.

Re­zo­liu­ci­jo­je dėl mig­ra­ci­jos pro­ce­sų val­dy­mo pa­sau­lio lie­tu­viai tei­gia, jog Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų šiais klaus­mais kuo pla­čiau bend­rau­ti su už­sie­nio lie­tu­vių bend­ruo­me­nė­mis ir įtrauk­ti jas į bend­rus pro­jek­tus, o Sei­mą – siek­ti su­si­ta­ri­mo dėl są­ly­gų grįž­ti gy­ven­ti į Lie­tu­vą su­da­ry­mo.

Sei­mo na­rys An­ta­nas Vin­kus ti­ki­no, kad pa­sau­lio lie­tu­vių prob­le­mas Sei­mas yra pa­si­ren­gęs spręs­ti.

Re­zo­liu­ci­jo­je dėl Pa­sau­lio lie­tu­vių vie­ny­bės die­nos ren­gi­nio pra­šo­ma 2018 me­tais pla­nuo­ja­mą ren­gi­nį įtrauk­ti į vals­ty­bės šimt­me­čio mi­nė­ji­mo ren­gi­nių prog­ra­mą.

„Ga­liu jus už­ti­krin­ti (...), jog iš­rink­to­ji Lie­tu­vos val­džia pa­si­ren­gu­si im­tis vi­sų ryž­tin­gų veiks­mų bei prie­mo­nių, kad vi­so pa­sau­lio lie­tu­viai jaus­tų­si lau­kia­mi, my­li­mi ir ger­bia­mi“, – sa­kė jis.

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­ta, kad „išs­ky­rus įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus at­ski­rus at­ve­jus, nie­kas ne­ga­li bū­ti kar­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis. Pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo ir ne­te­ki­mo tvar­ką nu­sta­to įsta­ty­mas.“

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra iš­aiš­ki­nęs, kad pla­čiau įtei­sin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ga­li­ma tik re­fe­ren­du­mu pa­kei­tus šį Kons­ti­tu­ci­jos straips­nį. Kad jis įvyk­tų, „už“ pri­va­lo bal­suo­ti ne ma­žiau kaip pu­sė vi­sų rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių. Dėl to iš­ei­vi­jos at­sto­vai nuo­gąs­tau­ja, jog re­fe­ren­du­mas ne­įvyks.

Šiuo me­tu dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė lei­džia­ma tik tiems pi­lie­čiams, ku­rie iš­vy­ko iš Lie­tu­vos iki ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ir jų pa­li­kuo­nims, ta­čiau nė­ra su­tei­kia­ma iš­vy­ku­sie­siems ne­prik­lau­so­my­bės me­tu. Taip pat nu­ma­ty­tos iš­ly­gos, kad dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę iš­lai­ky­ti ga­li už­sie­ny­je gi­mę vai­kai, jei ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę įgi­jo gim­da­mi, taip pat tie, ku­rie ki­tą pi­lie­ty­bę įgi­jo au­to­ma­tiš­kai per san­tuo­ką su ki­tos ša­lies pi­lie­čiu.