Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, už ką balsuoji
Pa­pli­tu­si nuo­mo­nė, kad rin­kė­jai už par­ti­jas bal­suo­ja ne­ra­cio­na­liai, la­biau va­do­vau­ja­si emo­ci­jo­mis, o ne iš­anks­ti­nė­mis nuo­sta­to­mis – ne­tei­sin­gas, tei­gia eks­per­tai, pri­sta­tę na­cio­na­li­nę rin­ki­mų stu­di­ją „Kaip ren­ka­si Lie­tu­vos rin­kė­jai? Idė­jos, in­te­re­sai ir įvaiz­džiai po­li­ti­ko­je“.

Pa­sak stu­di­jos va­do­vės pro­fe­so­rės Ai­nės Ra­mo­nai­tės, no­rint nu­spė­ti, kaip rin­kė­jas bal­suos, svar­biau­sia apie jį ži­no­ti tris da­ly­kus – am­žių, gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir ką jis gal­vo­ja apie so­viet­me­tį. Ta­čiau so­cio­de­mog­ra­fi­niai bruo­žai dar ne vis­kas. Pa­vyz­džiui, ži­no­da­mas, kiek žmo­gus už­dir­ba, dar ne­ga­li prog­no­zuo­ti par­ti­jos pa­si­rin­ki­mo, mat dau­gu­mos par­ti­jų rin­kė­jų pa­ja­mų amp­li­tu­dė pa­kan­ka­mai pla­ti. Iš­im­tis – Li­be­ra­lų są­jū­dis, už ku­rį iš­im­ti­nai bal­suo­ja pa­si­tu­rin­tys.

Bal­suo­ja kaip artimieji

La­biau­siai pa­si­rin­ki­mą prie bal­sa­dė­žės le­mia par­tiš­ku­mas – pu­sė pi­lie­čių yra lo­ja­lūs ku­riai nors par­ti­jai, ją nuo­la­tos ren­ka­si. Kaip tei­gia moks­li­nin­kė, Lie­tu­vo­je taip pat pui­kiai vei­kia tai­syk­lė „pa­sa­kyk, kas ta­vo drau­gas, pa­sa­ky­siu, kas tu“, t.y. di­de­lį pa­si­rin­ki­mą bal­suo­jant da­ro so­cia­li­nė ap­lin­ka – tė­vai, drau­gai, su­tuok­ti­niai. Vyk­dant ty­ri­mą ne­ti­kė­tu at­ra­di­mu ta­po fak­tas, kad daž­niau­siai ar­ti­miau­si žmo­nės ren­ka­si tą pa­čią par­ti­ją. „Vie­ni žmo­nės gy­ve­na kai­rio­jo­je, ki­ti de­ši­nio­jo­je ap­lin­ko­je. Jos re­tai ka­da mai­šo­si tar­pu­sa­vy­je. Mū­sų vi­suo­me­nė aiš­kiai po­li­tiš­kai stra­ti­fi­kuo­ta, nors po­li­ti­ka at­ro­do ne­reikš­min­gas da­ly­kas. Net sa­vo ar­ti­miau­sio­je so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je žmo­nės ne­bend­rau­ja su prieš­in­gų pa­žiū­rų žmo­nė­mis“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rė.

Prof. Ainė Ramonaitė.

Pa­vyz­džiui, dau­gu­ma už de­ši­niuo­sius bal­sa­vu­sių jau­nų žmo­nių nu­ro­dė, jog ir jų tė­vai ar ki­ti ar­ti­mie­ji rin­ko­si kon­ser­va­to­rius. Ta­čiau re­tas Dar­bo par­ti­jos (DP) rin­kė­jas sa­kė­si bal­suo­jąs kaip tė­vai ar drau­gai. Vis­gi pa­sta­ra­jai jau­nų žmo­nių bal­sus lai­mė­ti leng­viau dėl to, kad re­gio­nuo­se įsi­šak­ni­ju­si jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja „Dar­bas“, daž­nai vie­nin­te­lė siū­lan­ti ter­pę kuo nors už­siim­ti. Re­čiau­siai res­pon­den­tų pa­si­rin­ki­mas dėl par­ti­jos su ar­ti­mų­jų su­ta­po tarp Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo (TT) rė­mė­jų.

Ar so­viet­me­čiu gy­ven­ti bu­vo ge­riau?

Moks­li­nin­kai jau ne pir­mą kar­tą ak­cen­tuo­ja at­sa­ky­mo į šio klau­si­mo svar­bą par­ti­jų pa­si­rin­ki­mui. Pa­vyz­džiui, tarp Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) bei li­be­ra­lų rė­mė­jų tei­gia­mai šį is­to­ri­nį pe­rio­dą ver­ti­nan­čių ma­žiau­siai. Ki­ta ver­tus, ne­rei­kia ma­ny­ti, jog vi­si nos­tal­gi­ją so­viet­me­čiui jau­čian­tys bal­suo­ja už Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ją (LSDP). Pa­sta­rų­jų rin­kė­jai dau­giau­siai jį ver­ti­na ne­utra­liai, o nos­tal­gi­jos ka­muo­ja­mi ren­ka­si „dar­bie­čius“. Nors šis as­pek­tas ga­lė­tų tap­ti svar­biu ko­zi­riu po­li­ti­kų ran­ko­se, par­ti­jos jo ne­iš­nau­do­ja. Kaip sa­kė A. Ra­mo­nai­tė, pa­vyz­džiui, soc­de­mų ly­de­riai skir­tin­gai pa­si­sa­ko apie so­viet­me­tį, o, tar­ki­me, eko­no­mi­niais klau­si­mais jie daug dis­cip­li­nuo­tes­ni. Nors rin­kė­jų są­mo­nė­je so­viet­me­čio ver­ti­ni­mas yra daug reikš­min­ges­nis nei eko­no­mi­nės nuo­sta­tos.

Doc. Rūta Žiliukaitė.

Prieš­in­gai nei Es­ti­jo­je ar Lat­vi­jo­je mū­sų ša­ly­je so­viet­me­čio ver­ti­ni­mas tu­ri įta­kos po­li­ti­kai, mat ne­ma­ža da­lis jį at­me­nan­čių pi­lie­čių lai­ko šį lai­ko­tar­pį sa­vu. Eks­per­tai pri­me­na, jog Lie­tu­vo­je vei­kė tau­ti­nio ko­mu­niz­mo mo­de­lis, kai vie­ti­nis par­ti­jos apa­ra­tas tu­rė­jo bent ko­kią au­to­no­mi­ją nuo cen­tro, va­do­vy­bė su­da­ry­ta iš lie­tu­vių. Čia ko­mu­nis­tų par­ti­ja trans­for­ma­vo­si į so­cial­de­mo­kra­tus, tuo tar­pu ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se aps­kri­tai iš­ny­ko. Tie­sa, to­kio­se ša­ly­se kaip Len­ki­ja ar Veng­ri­ja pi­lie­čių po­žiū­ris į so­viet­me­tį taip pat reikš­min­gas, aiš­ki­nant po­li­ti­ką šian­dien.

Jei do­mi­si po­li­ti­ka – bal­suo­ja

Aps­kri­tai prie bal­sa­dė­žių at­ei­na vos apie pu­sę pi­lie­čių ir pa­tys apa­tiš­ku­mą aiš­ki­na nu­si­vy­li­mu par­ti­jo­mis. Kaip sa­kė so­cio­lo­gė doc. Rū­ta Ži­liu­kai­tė, tai ga­lio­ja pen­kiais iš de­šim­ties at­ve­ju, tai­gi vy­rau­jan­ti prie­žas­tis – po­li­ti­nis su­sve­ti­mė­ji­mas. Be par­ti­nės ta­pa­ty­bės, ska­ti­nan­čios rin­kė­jus bal­suo­ti, svar­bus su­si­for­ma­vęs įpro­tis tai da­ry­ti, taip pat ap­lin­ki­nių do­mė­ji­ma­sis po­li­ti­ka. Jei šei­mo­je ar su drau­gais dis­ku­tuo­ja­ma apie vie­šus rei­ka­lus, tu­ri­mos nuo­sta­tos svar­biais klau­si­mais – di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ir rin­ki­muo­se bus da­ly­vau­ja­ma. Da­ly­va­vi­mą rin­ki­muo­se pa­de­da su­pras­ti ir pi­lie­čių iš­tek­liai. Tai reiš­kia, jog bal­suo­ja la­biau iš­si­moks­li­nę, pi­lie­tiš­kai ak­ty­ves­ni . Šios įžval­gos nie­kuo ne­sis­ki­ria nuo tų, ku­rias pa­tei­kia Va­ka­rų moks­li­nin­kai. Tarp tų, ku­rie ne­si­do­mi po­li­ti­ka, eks­per­tų tei­gi­mu, dau­giau­sia – DP rė­mė­jų. Ne­si­do­min­tys yra lin­kę rink­tis kai­rią­sias par­ti­jas. Tuo tar­pu de­ši­nių­jų rin­kė­jai apie po­li­ti­ką iš­ma­no ge­riau­siai.

Jūratė Kavaliauskaitė.

Anot R. Ži­liu­kai­tės, nors de­vy­ni iš de­šim­ties lie­tu­vių tu­ri nuo­mo­nę apie ša­liai svar­bias prob­le­mas, rin­kė­jams nė­ra bū­din­gas prob­le­mi­nis bal­sa­vi­mas – kai par­ti­ja ren­ka­ma­si dėl po­žiū­rio į vie­ną ar ki­tą kon­kre­tų klau­si­mą. Tik pu­sė pi­lie­čių ti­ki, kad es­mi­nės Lie­tu­vos prob­le­mos rū­pi nors vie­nai po­li­ti­nei par­ti­jai.

Emo­ci­jų nedaug

„Įp­ras­ta ma­ny­ti, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jai bal­suo­ja ne už par­ti­jas, bet as­me­nis. Vis­gi per­so­na­li­zuo­tos po­li­ti­nės sim­pa­ti­jos ir an­ti­pa­ti­jos nė­ra ira­cio­na­lios, spon­ta­niš­kos ir vi­siš­kai ne­pag­rįs­tos“, – tei­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to lek­to­rė Jū­ra­tė Ka­va­liaus­kai­tė. Po­li­ti­kų ver­ti­ni­mas la­biau­siai pri­klau­so nuo rin­kė­jų po­li­ti­nių pa­žiū­rų ir tik po to at­siž­vel­gia­ma į kan­di­da­tų as­me­ny­bę. Tai reiš­kia, kad kon­ser­va­to­rių rin­kė­jai apie And­rių Ku­bi­lių gal­vos ge­riau nei so­cial­de­mo­kra­tų, ati­tin­ka­mai pa­sta­rie­ji bus lin­kę tei­gia­miau ver­tin­ti Al­gir­dą But­ke­vi­čių.

Be to, nė­ra taip, kad rū­pė­tų vien įspū­dis, ku­rį po­li­ti­kai ku­ria vie­šo­jo­je erd­vė­je – cha­riz­ma, ža­ve­sys. Rin­kė­jams svar­būs ir ly­de­rių bū­do bruo­žai, mo­ra­li­nės sa­vy­bės. Lie­tu­vos gy­ven­to­jams svar­bu, kad jų at­sto­vai bū­tų at­sa­kin­gi, at­si­da­vę Lie­tu­vai, pa­ti­ki­mi, nuo­šir­dūs, ge­ra­šir­džiai. Kaip sa­kė J. Ka­va­liaus­kai­tė gry­no­sios cha­riz­mos ver­ti­ni­mas svar­bus tik dvie­jų ly­de­rių at­ve­ju – Vik­to­ro Us­pas­ki­cho bei Ar­tū­ro Zuo­ko. O ver­ti­nant da­bar­ti­nį prem­je­rą reikš­min­ga tam­pa ir or­ga­ni­zuo­to vs. be­sib­laš­kan­čio as­mens ka­te­go­ri­ja. To­kie da­ly­kai kaip po­li­ti­kų am­bi­cin­gu­mas ar pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi rin­kė­jams ne­rū­pi.

Agi­ta­ci­ja ma­žai ką keičia

Dr. Laima Nevinskaitė.

Už­sie­nio moks­li­nin­kai jau se­niai iš­ty­rę, jog rin­ki­mi­nė kam­pa­ni­ja ga­li pa­keis­ti rin­kė­jų nuo­mo­nę, ta­čiau tik la­bai ne­di­de­lės jų da­lies. Lie­tu­vo­je at­lik­tas ty­ri­mas pa­tvir­ti­no, jog ir čia dau­gu­ma rin­kė­jų ap­sisp­ren­džia dar prieš pra­si­de­dant agi­ta­ci­jai. Eks­per­tų pa­skai­čia­vi­mais tik 12,5 proc. pi­lie­čių pri­ima spren­di­mą po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai bai­gian­tis. Vis­gi, kaip pa­brė­žė dr. Lai­ma Ne­vins­kai­tė, ji vis tiek svar­bi, mat su­stip­ri­na tu­ri­mą rin­kė­jų nuo­mo­nę. Ji pri­sta­tė mi­ni­ma­lių efek­tų par­adok­są, ku­ris reiš­kia, jog agi­ta­ci­ja dau­giau­sia šan­sų tu­ri pa­siek­ti tuos, ku­rie do­mi­si po­li­ti­ka. Nors pa­ska­tin­ti bal­suo­ti bū­tų leng­viau­sia tuos, ku­rie ne­si­do­mi , nė­ra lo­ja­lūs par­ti­jai, juos su­nku pa­siek­ti aps­kri­tai.

Dr. Maž­vy­das Jas­trams­kis tei­gė, jog Lie­tu­vos rin­kė­jai tam­pa vis ra­cio­na­les­ni: svar­bu ne tik tai, kas val­do, bet ir kaip val­do. „Žmo­nės žiū­ri, kaip po­li­ti­kai dir­ba“, – kal­bė­jo jis. Pa­vyz­džiui, eko­no­mi­ka da­ro įta­ką tam, kaip bal­suo­ja­ma tiek dėl Sei­mo, tiek dėl sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos su­dė­ties. Pa­ste­bė­ta, jog di­dė­jant ne­dar­bo ly­giui, vie­ti­nės val­dan­čios par­ti­jos pra­lo­šia.

Dr. Mažvydas Jastramskis.

Kon­ser­va­to­rių ir soc­de­mų rin­kė­jai lojaliausi

Taip pat jis pa­brė­žė, jog šie skir­tin­gų ly­gių rin­ki­mai nė­ra vi­siš­kai ne­su­si­ję it vyk­tų skir­tin­go­se vi­sa­to­se. Iš tie­sų eg­zis­tuo­ja di­de­lis per­si­den­gi­mas tarp par­ti­jų rin­kė­jų, di­džiau­sias tarp kon­ser­va­to­rių – de­vy­ni iš de­šim­ties, už juos bal­sa­vu­sių Sei­mo rin­ki­muo­se, bal­sa­vo ir sa­vi­val­dos, ne­pai­sant to, ku­rio­je Lie­tu­vos vie­to­je gy­ve­na. Ne­ma­žas ir so­cial­de­mo­kra­tų elek­to­ra­to per­si­den­gi­mas – sep­ty­ni iš de­šim­ties. Pa­sak M. Jas­trams­kio, tai ne­ste­bi­na, nes abi yra se­niau­sios par­ti­jos, tu­rin­čios sta­bi­liau­sius rin­kė­jus. Pa­vyz­džiui, DP ar TT rin­kė­jai skir­tin­gų ly­gių rin­ki­muo­se per­si­den­gia tik 55 proc. Pa­tys rin­kė­jai nu­ro­do, jog ren­kan­tis par­ti­ją sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se jie la­biau­siai at­siž­vel­gią į par­ti­nes prog­ra­mas, o ma­žiau­siai reikš­mės tu­ri jų fi­nan­si­nė pa­dė­tis bei ar­ti­mų­jų nuo­mo­nė. Ta­čiau, kaip pa­ste­bi eks­per­tas, su­bjek­ty­vūs rin­kė­jų ver­ti­ni­mai daž­nai pra­si­len­kia su ob­jek­ty­vio­mis ten­den­ci­jo­mis. Tar­ki­me, ša­lies eko­no­mi­kai au­gant, res­pon­den­tai nu­ro­do, jog ji pra­stė­ja.

Ren­kan­tis par­ti­ją sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se į vie­ti­nius ly­de­rius at­siž­vel­gia­ma la­biau nei į na­cio­na­li­nius tos par­ti­jos va­do­vus. Ta­čiau nau­ja tvar­ka, kai me­ras ren­ka­mas tie­sio­giai, kaip sa­kė eks­per­tas, ga­li pa­ska­tin­ti skir­tu­mus tarp vie­tos ir na­cio­na­li­nės par­ti­nių sis­te­mų. Po­li­to­lo­gas tai įvar­di­jo sa­ve iš­pil­dan­čia pra­na­šys­te – daug kal­bė­ta, jog šie rin­ki­mai ski­ria­si, o da­bar tai bus ir įgy­ven­di­na­ma.

Ge­riau­siai moks­li­nin­kams pa­vy­ko su­kla­si­fi­kuo­ti TS-LKD rin­kė­jus, tuo tar­pu soc­de­mų rė­mė­jai kiek su­si­mai­šė su „dar­bie­čių“. Kaip pa­tys tei­gia, tai nie­ko keis­to, mat šios par­ti­jos yra ar­ti vie­na ki­tos par­ti­jų kon­ku­ren­ci­nė­je erd­vė­je. Jų sim­pa­ti­kai pa­na­šūs, gal jiems ne­tgi su­nku pa­si­rink­ti už ką bal­suo­ti, svars­tė eks­per­tai. Tuo tar­pu apie de­ši­niuo­sius rin­kė­jus kiek šar­žuo­jant ga­li­ma pa­sa­ky­ti ši­taip: „už li­be­ra­lus bal­suo­ja tie, ku­rie ga­lė­tų bū­ti TS-LKD rin­kė­jai, tik yra jau­ni ar­ba ne­mėgs­ta A. Ku­bi­liaus“.