Paryžiaus susitarimas – iššūkis ir Lietuvai
Jung­ti­nių Tau­tų (JT) kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­jo­je Par­yžiu­je pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas dėl pa­sau­li­nio kli­ma­to šil­tė­ji­mo stab­dy­mo tie­sio­giai pa­veiks ir mū­sų ša­lį. Nors po­li­ti­kai tei­gia, jog di­de­lių su­nku­mų Lie­tu­vai įgy­ven­di­nant už­sib­rėž­tus tiks­lus ne­tu­rė­tų kil­ti, pa­žy­mi­ma, kad tam ti­kriems sek­to­riams tai taps iš­šū­kiu.

Par­yžiu­je pri­im­tas su­si­ta­ri­mas dėl kli­ma­to kai­tos ma­ži­ni­mo siun­čia aiš­kų sig­na­lą, kad fi­nan­si­niai ir eko­no­mi­niai iš­tek­liai tu­ri bū­ti nu­kreip­ti nuo in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, su­si­ju­sių su iš­kas­ti­niu ku­ru, į kli­ma­tui ne­kenks­min­gas tech­no­lo­gi­jas, at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių plė­trą.

Pa­sau­lio ša­lys, tarp jų ir Lie­tu­va, tu­ri ma­žin­ti šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų iš­me­ti­mą, dieg­da­mos ener­gi­jos efek­ty­vu­mo prie­mo­nes ener­ge­ti­kos, trans­por­to, že­mės ūkio, pra­mo­nės ir ki­tuo­se svar­biuo­se sek­to­riuo­se.

Nu­brėž­ta aiš­ki plė­tros kryptis

Kaip tei­gė de­ry­bo­se Par­yžiu­je da­ly­va­vu­si Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Kli­ma­to kai­tos po­li­ti­kos sky­riaus ve­dė­ja Sta­si­lė Znu­tie­nė, pa­vy­ko pa­tvir­tin­ti tei­siš­kai pri­va­lo­mą vi­suo­ti­nį kli­ma­to kai­tos su­si­ta­ri­mą, jam pri­ta­rė 195 iš­si­vys­čiu­sios ir be­si­vys­tan­čios ša­lys. Pa­vyz­džiui, įgy­ven­di­nant Kio­to pro­to­ko­lo 2013–2020 me­tų įsi­pa­rei­go­ji­mus da­ly­vau­ja tik 37 iš­si­vys­čiu­sios vals­ty­bės.

S. Znu­tie­nė pa­brė­žė ir Par­yžiaus su­si­ta­ri­mo am­bi­cin­gu­mą. Nu­ma­ty­tas il­ga­lai­kis tiks­las, kad pla­ne­tos tem­pe­ra­tū­ra ne­pa­di­dė­tų dau­giau kaip 2 laips­niais nei prieš­in­dus­tri­niais lai­kais, ir šį pa­di­dė­ji­mą su­ma­žin­ti iki 1,5 laips­nio Cel­si­jaus. Įsi­pa­rei­go­ta ma­žin­ti ter­ša­lų iš­me­ti­mą, o ga­liau­siai pa­siek­ti nu­li­nę ri­bą iki šio am­žiaus pa­bai­gos.

„Svar­bus da­ly­kas yra kli­ma­to kai­tos fi­nan­sa­vi­mas. Da­bar pri­va­lo­mų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų tu­ri iš­si­vys­čiu­sios ša­lys. Ta­čiau at­si­ra­do nuo­sta­ta, kad pa­gal sa­vo ga­li­my­bes be­si­vys­tan­čios ša­lys ska­ti­na­mos pri­si­dė­ti prie kli­ma­to kai­tos fi­nan­sa­vi­mo“, – aiš­ki­no S. Znu­tie­nė.

Anot spe­cia­lis­tės, su­si­ta­ri­mas vi­sų jį pa­si­ra­šiu­sių ša­lių po­li­ti­kams, pra­mo­nei, in­ves­tuo­to­jams siun­čia aiš­kų sig­na­lą, kad fi­nan­si­niai ir eko­no­mi­niai iš­tek­liai tu­ri bū­ti nu­kreip­ti nuo in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, su­si­ju­sių su iš­kas­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mu, kai iš­sis­ki­ria daug ang­lies diok­si­do, į kli­ma­tui ne­kenks­min­gas tech­no­lo­gi­jas, at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių plė­trą. „Tai aiš­kus ke­lias, kur link tu­ri ei­ti pa­sau­lis“, – pa­žy­mė­jo ji.

Na­mų dar­bai Lietuvai

Anot S. Znu­tie­nės, pa­grin­di­nis Lie­tu­vos lū­kes­tis, kad įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų iš­me­ti­mo ma­ži­ni­mo pri­siim­tų vi­sos ša­lys, Par­yžiu­je iš­si­pil­dė. Į su­si­ta­ri­mą įtrauk­tos ir vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) siū­ly­tos nuo­sta­tos dėl il­ga­lai­kio iš­me­ta­mų šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kie­kio ma­ži­ni­mo tiks­lo, už­mo­jų pa­di­di­ni­mo me­cha­niz­mo kas pen­ke­rius me­tus, skaid­ru­mo, at­sis­kai­ty­mo už tiks­lų vyk­dy­mą.

Pa­gal su­si­ta­ri­mą Lie­tu­va tu­rės pri­si­dė­ti prie šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kie­kio ma­ži­ni­mo. Įgy­ven­di­nant ES su­si­ta­ri­mą, iki 2030 me­tų, pa­ly­gin­ti su 1990-ųjų ly­giu, to­kių du­jų iš­me­ti­mas tu­ri bū­ti su­ma­žin­tas ne ma­žiau kaip 40 pro­cen­tų.

Kaip ir ki­toms ES vals­ty­bėms na­rėms, mums bus nu­sta­ty­tas pri­va­lo­mas šilt­na­mio du­jų ma­ži­ni­mo tiks­las ES pre­ky­bos apy­var­ti­niais tar­šos lei­di­mais sis­te­mo­je ne­da­ly­vau­jan­tiems sek­to­riams: že­mės ūkiui, trans­por­tui, na­mų ūkiams, at­lie­kų tvar­ky­mui ir kt. Iš­me­ta­mų­jų du­jų kie­kį, pa­ly­gin­ti su 2005 me­tais, grei­čiau­siai tu­rė­si­me su­ma­žin­ti 10 pro­cen­tų.

Sie­kiant to­kių tiks­lų ga­li tek­ti per­žiū­rė­ti mo­kes­čių po­li­ti­ką, šiuo me­tu nu­ma­tan­čią ga­na daug leng­va­tų iš­kas­ti­niam ku­rui, rei­kės dieg­ti ener­gi­jos efek­ty­vu­mo prie­mo­nes trans­por­to, že­mės ūkio sek­to­riuo­se: spar­tin­ti ge­le­žin­ke­lių elek­tri­fi­ka­vi­mą, plės­ti dvi­ra­čių ta­kus, bio­du­jų nau­do­ji­mą ūkiuo­se, ma­žin­ti trą­šų su­nau­do­ji­mą.

„Sup­la­nuo­ta įgy­ven­din­ti daug prie­mo­nių. Jei­gu tai pa­da­ry­si­me, su­kur­si­me ge­rą pa­grin­dą at­ei­čiai ir po 2020 me­tų ma­žin­ti šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų iš­me­ti­mą. Ži­no­ma, di­de­lis in­dė­lis tu­rė­tų bū­ti ir ener­ge­ti­kos, pra­mo­nės, ypač dėl ener­gi­jos efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo“, – pa­brė­žė S. Znu­tie­nė.

Trys pa­grin­di­niai teršėjai

K. Trečiokas/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ap­lin­kos mi­nis­tro Kęs­tu­čio Tre­čio­ko ma­ny­mu, mū­sų ša­liai šis su­si­ta­ri­mas yra pa­lan­kus. „Tiks­lus ti­krai ga­li­me pa­siek­ti ne­sun­kiai, nes anks­čiau Lie­tu­va tu­rė­jo dau­giau ter­šian­čios pra­mo­nės nei da­bar“, – aiš­ki­no jis.

Pa­grin­di­niai tar­šos šal­ti­niai mū­sų ša­ly­je te­bė­ra ener­ge­ti­kos, trans­por­to ir že­mės ūkio sek­to­riai. Esą jiems Par­yžiaus su­si­ta­ri­mo įgy­ven­di­ni­mas taps iš­šū­kiu. „Ta­čiau yra ga­na nau­jų tech­no­lo­gi­jų, jos ne to­kios bran­gios kaip anks­čiau, ir vi­si sek­to­riai tu­ri ga­li­my­bių“, – pa­dė­ties ne­dra­ma­ti­za­vo K. Tre­čio­kas.

Mi­nis­tro tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je su­de­gi­na­ma pa­ly­gin­ti ne­ma­žai dy­ze­li­no, iš­me­tan­čio daug kie­tų­jų da­le­lių. Jis vy­lė­si, kad au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jai in­ves­tuos į prie­mo­nes, ma­žiau ter­šian­čias ap­lin­ką. Kal­bė­da­mas apie že­mės ūkį K. Tre­čio­kas ak­cen­ta­vo, kad Lie­tu­vos žem­dir­bių ne­rei­kė­tų spraus­ti į kam­pą. „Bet tas prie­mo­nes, su­si­ju­sias su at­lie­kų tvar­ky­mu, ener­gi­jos šal­ti­niais, dieg­si­me ne­pai­sy­da­mi, ar tai že­mės ūkis, ar kas ki­ta“, – ti­ki­no jis.

Nau­ji įsi­pa­rei­go­ji­mai

Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to (AAK) pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas džiau­gė­si Par­yžiu­je pri­im­tu su­si­ta­ri­mu. „Svar­biau­sia, kad pa­siek­tas vi­sam pa­sau­liui svar­bus su­si­ta­ri­mas. Kai ke­tu­rias die­nas te­ko bū­ti Par­yžiu­je, ma­čiau, kaip su­nkiai vyks­ta de­ry­bos, kaip blo­kuo­ja­mi spren­di­mai. Vie­nu me­tu net bu­vau pra­ra­dęs vil­tį, ma­niau, kad vis­kas baig­sis nie­kuo, kaip Ko­pen­ha­gos kon­fe­ren­ci­jo­je“, – įspū­džiais da­li­jo­si par­la­men­ta­ras.

Kaip svar­biau­sius A. Sa­la­ma­ki­nas iš­sky­rė su­si­ta­ri­mus dėl to, kad bus sie­kia­ma, jog vi­du­ti­nė me­ti­nė pa­sau­lio tem­pe­ra­tū­ra ne­bū­tų di­des­nė nei 2 laips­nių Cel­si­jaus, pa­ly­gin­ti su ikip­ra­mo­ni­nės epo­chos tem­pe­ra­tū­ra, bei dėl ang­lies diok­si­do iš­me­ti­mo ma­ži­ni­mo. Be to, per kon­fe­ren­ci­ją bu­vo su­si­tar­ta su­kur­ti me­cha­niz­mą, pa­dė­sian­tį ša­lims, fi­nan­siš­kai nu­ken­tė­ju­sioms nuo kli­ma­to at­ši­li­mo ar pa­ty­ru­sioms pi­ni­gi­nių nuo­sto­lius.

A. Sa­la­ma­ki­no nuo­mo­ne, Lie­tu­va ap­lin­kos ap­sau­gos sri­ty­je at­ro­do la­bai ne­blo­gai. Šilt­na­mio du­jų mū­sų ša­lis iš­me­ta ma­žiau nei ES vi­dur­kis, ne­įvyk­do­me nu­sta­ty­tų tar­šos kvo­tų – da­lį lei­di­mų par­duo­da­me. Pa­sak Sei­mo AAK pir­mi­nin­ko, Lie­tu­vai Par­yžiaus su­si­ta­ri­mas reiš­kia nau­jus įsi­pa­rei­go­ji­mus at­si­nau­ji­nan­čiai ener­ge­ti­kai, pe­rė­ji­mą nuo iš­kas­ti­nio ku­ro prie bio­ku­ro nau­do­ji­mo. Prie pa­sau­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų įgy­ven­di­ni­mo gal­būt rei­kės pri­si­dė­ti ir pi­ni­gi­nė­mis lė­šo­mis.