Partizano A. Ramanausko-Vanago budeliui – nuosprendis
So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tu sie­lą par­da­vęs tar­ny­bai KGB Sta­sys Šim­kus, da­ly­va­vęs su­lai­kant le­gen­di­nį Lie­tu­vos po­ka­rio par­ti­za­ną Adol­fą Ra­ma­naus­ką-Va­na­gą, ga­liau­siai pri­pa­žin­tas kal­tu ir nu­teis­tas ka­lė­ti še­še­rius me­tus.

De­ja, po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo S. Šim­kus pa­bė­go į Bal­ta­ru­si­ją. O tiks­li jo gy­ve­na­mo­ji vie­ta ne­nus­ta­ty­ta. Ži­no­ma, kad jis iš­si­tuo­kęs, ne­teis­tas, yra pen­si­nin­kas, tu­ri Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ty­bę. Siek­da­mas iš­veng­ti bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui, jis iki šiol slaps­to­si šio­je ša­ly­je. Bau­džia­mo­ji by­la bu­vo iš­nag­ri­nė­ta ne­da­ly­vau­jant kal­ti­na­ma­jam. Tai pir­mo­ji ge­no­ci­do by­la, ku­rio­je as­muo nu­teis­tas už akių.

„Lie­tu­vos ži­nių“ por­ta­lui lzi­nios.lt at­siųs­to­je Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­ty­je skel­bia­ma, kad šių me­tų bir­že­lio 17 die­ną šis teis­mas nu­spren­dė S. Š. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Bau­džia­mo­jo Ko­dek­so 99 straips­nį ir jį nu­baus­ti še­še­riems me­tams lais­vės at­ėmi­mo baus­me, ją at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­se. Baus­mės pra­džią S. Š. skai­čiuo­ti nuo jo fak­ti­nio su­lai­ky­mo die­nos. Nuo­spren­dis ne­įsi­tei­sė­jęs, dar ga­li bū­ti skun­džia­mas Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.

Nė­rė­si iš kailio

Kaip ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ko­va tru­ko be­veik tiek pat, kiek gy­va­vo vi­sas gink­luo­tas an­ti­so­vie­ti­nis pog­rin­dis – nuo anks­ty­vo 1945-ųjų pa­va­sa­rio iki vė­ly­vo 1956-ųjų ru­dens. Su­pras­da­mi, kad su­nai­ki­nus šį le­gen­di­nį ko­vo­to­ją iš es­mės bus su­nai­kin­tas ir vi­sas gink­luo­ta­sis pog­rin­dis, so­vie­tų sau­gu­mie­čiai nė­rė­si iš kai­lio, kad jį su­ras­tų ir su­im­tų.

Tai pa­da­ry­ti bu­vo ne­leng­va, nes nuo 1952 me­tų pa­bai­gos, par­ti­za­nų va­das jau ne­be­tu­rė­jo ry­šių su pa­sip­rie­ši­ni­mo va­do­vy­be ir slaps­tė­si drau­ge su sa­vo šei­ma. Par­ti­za­no me­džiok­lė tru­ko net ket­ve­rius me­tus. Pa­sku­ti­niai­siais me­tais prieš su­ėmi­mą A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ieš­ko­jo ir bent pu­sė šim­to KGB agen­tų.

Bu­vo iš­duo­ti ir kankinami

A. Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ir jo žmo­na B. Ma­žei­kai­tė 1956 me­tais bu­vo su­im­ti Kau­ne, vos iš­ėję iš KGB už­ver­buo­to iš­da­vi­ko bu­to. Be­veik me­tus A.Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ir B. Ma­žei­kai­tė bu­vo žvė­riš­kai kan­ki­na­mi Vil­niaus KGB ka­lė­ji­me. Jie­du su­si­ti­ko tik vie­ną kar­tą – per akis­ta­tą, ku­rio­je par­ti­za­nų va­das tvir­ti­no, jog vei­kė vie­nas ir žmo­na apie jo veik­lą nie­ko ne­ži­no­jo. KGB ka­me­ro­je įvy­ko ir pa­sku­ti­nis A. Ra­ma­naus­ko pa­si­ma­ty­mas su aš­tuon­me­te du­kra Auk­su­te. At­omaz­ga jau bu­vo čia pat.

1957 me­tų rug­sė­jo 24–25 die­ną so­vie­ti­nis teis­mas A. Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui sky­rė mir­ties baus­mę. Lap­kri­čio 29 die­ną pa­sku­ti­ny­sis par­ti­za­nų va­das bu­vo su­šau­dy­tas, o jo žmo­na tą pa­tį mė­ne­sį nu­teis­ta 8 me­tams la­ge­rių, pri­me­na ge­no­cid.lt.

Kur il­si­si Lie­tu­vos di­džia­vy­rio pa­lai­kai, ži­no­ma tik jo bu­de­liams. A. Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas pri­si­mi­ni­muo­se ra­šė: „…La­biau­siai man įstri­go žo­džiai: „…tik į dar­bą grei­čiau, tik my­lė­kim karš­čiau, tik, vy­rai, pa­ju­din­kim že­mę…“ Par­ašas – Lie­tu­vos par­ti­za­nai“.

Da­ly­va­vo ir S. Šimkus

S. Šim­kus 1956 me­tais da­ly­va­vo ope­ra­ci­jo­je Kau­ne, per ku­rią bu­vo su­lai­ky­ti A. Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ir B. Ma­žei­kai­tė. Tuo me­tu jis dir­bo vie­nos KGB struk­tū­ros ope­ra­ty­vi­niu įga­lio­ti­niu.

Jis bu­vo oku­pa­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos rep­re­si­nės struk­tū­ros par­ei­gū­nas, ži­no­da­mas ir su­vok­da­mas rep­re­si­nės struk­tū­ros vie­ną iš es­mi­nių tiks­lų – fi­ziš­kai su­nai­kin­ti or­ga­ni­zuo­to lie­tu­vių na­cio­na­li­nio pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niam so­vie­tų re­ži­mui ju­dė­ji­mo na­rius – Lie­tu­vos par­ti­za­nus, jų ry­ši­nin­kus ir rė­mė­jus. KGB jis dir­bo iki 1988 me­tų.

By­la S. Šim­kui bu­vo iš­kel­ta dar 1992 me­tais. Po il­gų ty­ri­mų ir stab­dy­mų ir ty­ri­mų tę­si­mo ga­liau­siai by­la pa­sie­kė teis­mą, o šis pri­pa­ži­no įvyk­džius nu­si­kal­ti­mą ir pri­ėmė spren­di­mą. Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­gi­mu, kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­tvir­ti­na by­lo­je esan­tys duo­me­nys. S. Šim­kus su­pra­to ir ži­no­jo, kad lie­tu­vių gink­luo­to pa­sip­rie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­jai na­riai bus su­lai­ky­ti, įka­lin­ti, kan­kin­ti, su­ža­lo­ti. „Dirb­da­mas LSSR sau­gu­mo struk­tū­ro­se, iš es­mės jis pa­dė­jo įgy­ven­din­ti oku­pa­ci­nės val­džios vyk­do­mą po­li­ti­ką prieš Lie­tu­vos gy­ven­to­jus“, – ra­šo­ma nu­tar­ty­je.

Rep­re­si­jos ne­bu­vo atsitiktinės

Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ra­šy­ti­niai įro­dy­mai – ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai pa­tvir­ti­na, kad nu­si­kal­ti­mai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų at­žvil­giu bu­vo tiks­lin­gos sis­te­mi­nės to­ta­li­ta­ri­nės SSRS po­li­ti­kos da­lis: rep­re­si­jos prieš Lie­tu­vos gy­ven­to­jus ne­bu­vo at­si­tik­ti­nės ir chao­tiš­kos, jo­mis siek­ta su­nai­kin­ti Lie­tu­vos pi­lie­ti­nės tau­tos pa­grin­dą, pa­tvir­ti­no Kau­no apy­gar­dos teis­mas.

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mas iš­aiš­ki­ni­mą, so­vie­tų vyk­dy­tus trė­mi­mus ir rep­re­si­jas vyks­tant par­ti­za­ni­niam ka­rui ga­li­ma pri­ly­gin­ti ge­no­ci­dui, įro­džius, kad šiais nu­si­kal­ti­mais siek­ta su­nai­kin­ti reikš­min­gą lie­tu­vių tau­tos da­lį.

So­vie­tams oku­pa­vus Lie­tu­vą, po­ka­riu dėl ša­lies lais­vės ko­vo­jo apie 50 tūkst. par­ti­za­nų, dau­giau kaip 21 tūkst. pa­sip­rie­ši­ni­mo re­zis­ten­tų, jų šei­mų na­rių ir rė­mė­jų žu­vo.