Partijų planuose – pinigų aruodai
Prog­ra­mas Sei­mo rin­ki­mams pri­sta­čiu­sios po­li­ti­nės par­ti­jos kal­ba jo­se apie vals­ty­bi­nius ban­kus ir spe­cia­lius fon­dus, iš ku­rių bū­tų da­li­ja­mos leng­va­ti­nės pa­sko­los no­rin­tie­siems įsi­gy­ti būs­tą ar­ba įsi­kur­ti kai­me. Apie to­kių da­ri­nių stei­gi­mą už­si­me­na ne vien po­pu­lis­ti­nė­mis lai­ko­mos, bet ir di­džio­sios par­ti­jos.

Min­tis Lie­tu­vo­je įsteig­ti vals­ty­bi­nį ko­mer­ci­nį ban­ką vis šmėkš­te­li po­li­ti­nė­je dar­bot­var­kė­je. Nors fi­nan­sų ana­li­ti­kai ir pra­kti­kai šia te­ma ir­gi ret­kar­čiais pa­dis­ku­tuo­ja, jie tai va­di­na vei­kiau pro­to mankš­ta nei pa­siū­ly­mu, ku­rį Lie­tu­vo­je pa­vyk­tų įgy­ven­din­ti.

Rin­kė­jų pa­lai­ky­mo ar­tė­jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se sie­kian­čios par­ti­jos į sa­vo po­li­ti­nes dar­bot­var­kes pri­ra­šė įvai­riau­sių pa­siū­ly­mų. Iš pir­mo žvilgs­nio jie at­ro­do vi­lio­jan­tys, ta­čiau eks­per­tams ke­lia šyp­se­ną. Bent dvi par­la­men­ti­nės par­ti­jos kal­ba apie nau­jus ban­kus, ki­tos – apie fon­dus, skirs­ty­sian­čius pi­ni­gus.

Tau­tos ban­kas „Vytis“

Apie nau­jus ban­kus už­si­me­na­ma Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) pa­skelb­to­se prog­ra­mo­se. LVŽS nu­ro­do, kad jei lai­mė­tų rin­ki­mus, Lie­tu­vos pa­što pa­grin­du įsteig­tų Re­gio­nų plė­tros ban­ką. Nau­ją kre­di­to įstai­gą taip pat ža­da „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­ja (TT), įra­šiu­si į prog­ra­mą ei­lu­tę, kad kur­tų vals­ty­bės val­do­mą ar­ba miš­raus ka­pi­ta­lo tau­tos ban­ką „Vy­tis“. Į jį esą bū­tų ga­li­ma per­kel­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių sąs­kai­tas.

Val­dan­čio­ji Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (LSDP) rin­ki­mų prog­ra­mos pro­jek­te aiš­ki­na steig­sian­ti „vals­ty­bi­nį leng­va­ti­nių pa­sko­lų fon­dą, ku­ris už­ti­krins jau­niems žmo­nėms pa­lan­kio­mis ir prie­ina­mo­mis są­ly­go­mis įsi­gy­ti pir­mą­jį būs­tą“. Apie kai ką pa­na­šaus už­si­me­na ir Dar­bo par­ti­ja (DP): „Su­kur­si­me būs­to jau­niems spe­cia­lis­tams ir jų šei­moms kai­miš­ko­se vie­to­vė­se įsi­gi­ji­mo kom­pen­sa­vi­mo tvar­ką.“

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai (TS-LKD) į prog­ra­mą įra­šė už­mo­jį įsteig­ti Lie­tu­vos stra­te­gi­nių in­ves­ti­ci­jų fon­dą. TS-LKD dės­to, kad toks da­ri­nys ga­lė­tų at­si­ras­ti įtrau­kiant į šį fon­dą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nes lė­šas ad­mi­nis­truo­jan­čias ir in­ves­tuo­jan­čias agen­tū­ras: UAB „In­ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ti­jos“ (IN­VE­GA), Vie­šų­jų in­ves­ti­ci­jų plė­tros agen­tū­rą (VI­PA), Moks­lo, ino­va­ci­jų ir tech­no­lo­gi­jų agen­tū­rą (MI­TA). Skai­čiuo­ja­ma, kad to­kio fon­do biu­dže­tą su­da­ry­tų 1,266 mlrd. eu­rų.

Li­be­ra­lų są­jū­džio (LS) rin­ki­mų prog­ra­mo­je ir­gi kal­ba­ma apie nau­ją pi­ni­gų aruo­dą, pa­va­din­tą Pie­try­čių Lie­tu­vos fon­du. Esą šis „fon­das bus įsteig­tas ir fi­nan­suo­ja­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės, ir skir­tas grei­tes­niam bei vi­sa api­man­čiam Pie­try­čių Lie­tu­vos vie­ti­nių bend­ruo­me­nių įtrau­ki­mui į Lie­tu­vos vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą“.

Ge­riau jau lengvatos

Eko­no­mis­tams to­kios po­li­ti­kų idė­jos at­ro­do ma­žų ma­žiau­siai keis­tos. Jų tei­gi­mu, taip tar­si ku­ria­ma iliu­zi­ja apie bū­si­mą „pi­gių pi­ni­gų“ lie­tų. Kol kas vie­nin­te­lės TS-LKD pa­siū­ly­mas pa­aiš­kin­tas pla­čiau, ki­tos par­ti­jos ne­nu­ro­do, nei kiek tai kai­nuos, nei kaip vi­sa tai bus da­ro­ma.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) pro­fe­so­rius eko­no­mis­tas Jo­nas Či­čins­kas sa­ko, kad par­ti­jos, skel­bian­čios apie ke­ti­ni­mus kur­ti ban­kus, to­kius pa­siū­ly­mus trau­kia iš pra­ei­ties, ir pri­me­na, jog, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos pa­štas anks­čiau vyk­dė tau­po­mų­jų ka­sų ir ban­kų funk­ci­jas. Ta­čiau vi­sa tai – pra­ei­tis.

Jonas Čičinskas: "Kol kas tai tėra spekuliavimas idėjomis, apie kurių įgyvendinimą, atrodo, nemąstoma." /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Bū­tų ge­riau, jei­gu jos kal­bė­tų apie ati­tin­ka­mas leng­va­tas, fis­ka­li­nę po­li­ti­ką. Su­nku ko­men­tuo­ti, kai nė­ra nie­ko, iš­sky­rus idė­ją. Ko­ją ki­ša po­li­ti­kų ne­pro­fe­sio­na­lu­mas. Kol kas tai tik spe­ku­lia­vi­mas idė­jo­mis, apie ku­rių įgy­ven­di­ni­mą, at­ro­do, ne­mąs­to­ma. Šne­kė­ti vien apie tai, kaip sem­si­me pi­ni­gus ar tu­rė­si­me fon­dą, ne­rim­ta“, – svars­tė eko­no­mis­tas.

Ga­liau­siai, pa­sak J. Či­čins­ko, spe­cia­lūs fon­dai nė­ra ge­riau­sia iš­ei­tis – jei­gu jie pri­klau­sy­tų vals­ty­bei, grei­čiau­siai bū­tų ap­kai­šio­ti įvai­riau­sio­mis biu­ro­kra­ti­nė­mis pro­ce­dū­ro­mis, ne­tu­rė­tų aiš­kaus in­te­re­so. „Tą pa­tį bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti per mo­kes­čius, per ma­kroe­ko­no­mi­nę po­li­ti­ką, pa­vyz­džiui, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­tą im­ant pa­sko­lą pir­mam būs­tui įsi­gy­ti, ir taip to­liau. Fon­dams steig­ti rei­kia pi­ni­gų, o iš kur jų pa­im­ti, po­li­ti­kai ne­nu­ro­do“, – kri­ti­ka­vo eko­no­mis­tas.

Įky­ri min­tis, ir tiek

Iki 1999 me­tų ša­ly­je vei­kęs Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis ko­mer­ci­nis ban­kas il­gai­niui ta­po pri­va­tus ir pa­te­ko į kau­nie­čių fi­nan­si­nės gru­puo­tės EBSW ran­kas. Jo veik­la bu­vo to­kia „įs­pū­din­ga“, kad už­te­ko ne vie­nai teis­mo by­lai. Be to, kaip ro­do pa­tir­tis, be­veik vi­sos Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos ar­ba ban­kru­tuo­ja, ar­ba tu­ri fi­nan­si­nių bė­dų. To­dėl bet ko­kias kal­bas apie nau­jus ban­kus eks­per­tai ver­ti­na itin griež­tai.

Rimanto Rudzkio nuomone, žeriantieji pasiūlymus apie bankus sunkiai suvokia, kaip jie veikia. /Alinos Ožič nuotrauka

VU pro­fe­so­rius Ri­man­tas Rudz­kis ma­no, kad vals­ty­bi­nio ban­ko kū­ri­mas yra idee fixe. „Pa­sau­li­nė­je fi­nan­sų sis­te­mo­je esant rei­tin­gams vals­ty­bi­niam ban­kui ti­krai ne­ma­tau vie­tos. Eu­ro zo­no­je pa­lū­ka­nos ma­žos, o Lie­tu­vo­je vei­kia aukš­tus rei­tin­gus tu­rin­tys ban­kai, ku­rie leng­vai ga­li la­bai pi­giai per­sis­ko­lin­ti, – aiš­ki­no jis. – To­dėl ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, kaip ga­lė­tu­me įkur­ti vals­ty­bi­nį ban­ką, ku­ris tu­rė­tų aukš­tą rei­tin­gą ir Lie­tu­vai daug ne­kai­nuo­tų, ne­bū­tų ri­zi­kin­gas.“

Moks­li­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad že­rian­tie­ji pa­siū­ly­mus apie ban­kus su­nkiai su­vo­kia, kaip jie vei­kia. Kas ki­ta, kai kal­ba­ma apie šį tą pa­na­šus į vals­ty­bi­nį at­sis­kai­ty­mų cen­trą. „Lie­tu­vos pa­štas be­veik ir at­lie­ka tas funk­ci­jas. Ta­čiau tai nie­kaip ne­su­si­ję su pa­sko­lų tei­ki­mu. Ne­ma­nau, kad pa­štas (kaip siū­lo LVŽS) tu­rė­tų iš­duo­ti kre­di­tus. Var­gu ar tai su­teiks pra­na­šu­mų prieš ko­mer­ci­nius ban­kus, ku­rių kre­di­to rei­tin­gai ti­krai aukš­ti“, – pa­kar­to­jo jis ir pri­dū­rė, kad ES ban­kams ke­lia­mi la­bai di­de­li rei­ka­la­vi­mai.

Gal­vo­ja tik apie sa­ve

Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius po­li­to­lo­gas Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas pa­brė­žia, kad apie ban­kus ir fon­dus kal­ban­čios par­ti­jos dek­la­ruo­ja tai da­ran­čios tar­si dėl vie­šo­jo in­te­re­so, bet iš tie­sų gal­vo­ja vien apie sa­ve. „Ir anks­čiau bū­ta to­kių ban­dy­mų. Vi­sos tos idė­jos ro­do no­rą ką nors pa­keis­ti. Ta­čiau ne­aiš­ku, ar tas „kas nors“ bū­tų ge­riau už da­bar­ti­nę pa­dė­tį. Pa­pras­tai ne­si­var­gi­na­ma at­lik­ti iš­sa­mes­nės ana­li­zės, są­ži­nin­gai įvar­dy­ti to­kių spren­di­mų pra­na­šu­mų ir trū­ku­mų“, – po­li­ti­kų no­rus kur­ti ban­kus ir fon­dus ko­men­ta­vo jis.

Po­li­to­lo­go nuo­mo­ne, trūks­ta ar­gu­men­tų, ko­dėl rei­kia keis­ti da­bar­ti­nę pa­dė­tį. An­tai TS-LKD siū­lo to­bu­lin­ti ES par­amos skirs­ty­mo struk­tū­rą, LSDP šne­ka apie leng­va­ti­nes pa­sko­las, bet ana­li­zės, kaip tai pa­da­ry­ti, kol kas nė­ra. „Su­si­da­ro įspū­dis, kad pa­pras­čiau­siai no­ri­ma at­kreip­ti dė­me­sį pa­siū­lant ką nors ki­ta, nei yra da­bar. Ir ti­ki­ma­si, jog žmo­nėms tai pa­tiks“, – sa­kė po­li­to­lo­gas.

Be­je, apie nau­jus da­ri­nius kal­ba ne vien opo­zi­ci­nės, o vi­sos trys val­dan­čią­ja koa­li­ci­ją su­da­ran­čios par­ti­jos – LSDP, DP ir „tvar­kie­čiai“. Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) pro­fe­so­rius po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius ma­no, kad jų ga­li­ma vi­siš­kai tei­sė­tai klaus­ti: „O ką vei­kė­te pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus?“ „E­ko­no­mi­nės kri­zės jų val­dy­mo me­tais ne­bu­vo, da­bar ka­den­ci­ja bai­gia­si. Per vė­lu siū­ly­ti net ir ge­rus da­ly­kus, to­kius kaip, tar­ki­me, leng­va­tas jau­noms šei­moms įsi­gy­jant būs­tą“, – tvir­ti­no jis.

Lie­tu­vos biu­dže­tas jau il­gą lai­ką de­fi­ci­ti­nis – dau­giau iš­lei­džia­ma, nei į jį su­ren­ka­ma, ir kol kas ne­atro­do, kad bent per ke­le­rius ar­ti­miau­sius me­tus pa­dė­tis pa­si­keis­tų. Kol po­li­ti­kai ne­paaiš­ki­no, iš kur į ža­da­mus kur­ti fon­dus su­neš­tų pi­ni­gų, dis­ku­tuo­ti apie tai su­nku, juo­lab kai vals­ty­bės sko­la sie­kia be­veik 17 mlrd. eu­rų.