Partijos tepasi rinkimų pudrą
Kon­ser­va­to­riai at­si­nau­ji­na, jau­nė­ja ir ly­de­rių pa­nteo­ne ban­do įtvir­tin­ti nau­jus vei­dus, o se­nuo­sius – pa­slėp­ti. „Dar­bie­čiai“ ei­na pra­min­tu ke­liu ir jau ku­rį lai­ką kal­ba apie mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos kė­li­mą bei nau­ją ved­lį. Li­be­ra­lai tra­di­ciš­kai pra­dė­jo tu­rą po Lie­tu­vą au­to­bu­siu­ku. O so­cial­de­mo­kra­tai kol kas del­sia skelb­ti šū­kius.

Eks­po­nuo­ti nau­ją­jį sa­vo įvaiz­dį, mies­tuo­se iš­ka­bi­nę pla­ka­tus, pir­mie­ji pra­dė­jo „dar­bie­čiai“. Jiems vie­nu me­tu ten­ka vyk­dy­ti dvi ak­ci­jas: par­ody­ti, kad par­ti­ja tu­ri nau­ją ly­de­rį Va­len­ti­ną Ma­zu­ro­nį, ir pri­sta­ty­ti rin­ki­mų pa­ža­dus. Įkan­din „dar­bie­čių“ į rek­la­mi­nių vaiz­do kli­pų kū­ri­mą įsi­trau­kė kon­ser­va­to­riai, ban­dan­tys įti­kin­ti, kad jų par­ti­ja pa­si­kei­tė. Ta­čiau pa­si­ro­dę pir­mie­ji po­li­ti­nių jė­gų šū­kiai ir vi­lio­nės liu­di­ja, kad rin­kė­jai „au­ga“ spar­čiau nei par­ti­jų įvaiz­džio stra­te­gai.

Ta­pa­ty­bės problemos

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai (TS-LKD) ne­se­niai pri­sta­tė nau­ją kli­pą ir pa­skel­bė šū­kį „Nau­ja Tė­vy­nės są­jun­ga – nau­jų ga­li­my­bių Lie­tu­vai“, o vie­šo­sio­se erd­vė­se eks­po­nuo­ja­mi „nau­jie­ji vei­dai“. Tai TS-LKD ly­de­ris Gab­rie­lius Lands­ber­gis, Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė, Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis, Ta­das Lan­gai­tis. Tie­sa, kon­ser­va­to­riai vi­lio­ja ir Vy­tau­to Lands­ber­gio fi­gū­ra. Jau­ni­mui so­cia­li­niuo­se tink­luo­se siū­lo­ma „pri­si­dė­ti prie kaž­ko di­de­lio“ – tu­rė­ti as­me­nu­kę su pro­fe­so­riu­mi. Čia pat pri­du­ria­ma, kad tai „dau­giau nei bet ku­ris ta­vo selfis„.

"Darbiečiai" aktyviai eksponuoja savo naująjį lyderį Valentiną Mazuronį /LŽ archyvo nuotrauka

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­to Li­no Kon­tri­mo ti­ki­ni­mu, iš to, kaip sa­ve vaiz­duo­ja TS-LKD, aki­vaiz­du, kad par­ti­ja te­besp­ren­džia iden­ti­te­to kri­zę, ku­rią iš­gy­ve­na nuo pat jos įkū­ri­mo. Ilius­tra­ty­vu tai, kad ak­cen­tuo­ja­ma tik Tė­vy­nės są­jun­ga, o krikš­čio­nys de­mo­kra­tai – ne.

„Tai, kad da­bar ne­links­ta­ma ak­cen­tuo­ti krikš­čio­nių de­mo­kra­tų, yra simp­to­miš­ka, ta­čiau nie­ko nau­ja. Ir jie pa­tys sa­ve ne­ofi­cia­liai va­di­na kon­ser­va­to­riais, nors to žo­džio pa­va­di­ni­me se­niai nė­ra. Bū­tų lo­giš­ka, jei jie įsik­lau­sy­tų į rin­kė­jų nuo­mo­nę ir pa­si­va­din­tų Lie­tu­vos kon­ser­va­to­rių par­ti­ja“, – LŽ sa­kė L. Kon­tri­mas.

TS-LKD agi­ta­ci­jo­je kol kas ne­ma­ty­ti se­nų­jų par­ti­jos vei­dų. Pir­miau­sia, Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus. „Dėl tam ti­krų sa­vy­bių jis yra už­siau­gi­nęs ne­men­ką ne­ga­ty­vią ko­mu­ni­ka­ci­nę kup­rą. Pa­si­trau­ki­mas į an­trą­jį pla­ną pa­lan­kus ir jam, ir pa­čiai par­ti­jai. Ma­to­me, kad ši par­ti­ja spren­džia ne tik iden­ti­te­to, bet ir kar­tų kai­tos prob­le­mas. Šis pro­ce­sas ne vi­sa­da sklan­dus“, – kal­bė­jo L. Kon­tri­mas.

Po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis svars­tė, jog kon­ser­va­to­rių šū­kiai, kad vis­kas bus nau­ja, ilius­truo­ja, kas vyks­ta par­ti­jo­je. „Kal­ba­ma ne apie nau­ją pro­jek­tą Lie­tu­vai, o apie nau­ją pro­jek­tą par­ti­jai. Nau­jos par­ti­jos, nau­jos struk­tū­ros su­kū­ri­mą. Tai or­ga­ni­za­ci­nių pa­si­kei­ti­mų par­ti­jo­je at­spin­dys: nau­jas ly­de­ris ir nau­ji jo ap­lin­kos žmo­nės“, – var­di­jo jis.

Vie­ni­ja al­ko­ho­liz­mo problema

Apie at­si­nau­ji­ni­mą kal­ban­ti par­ti­ja pa­brė­žia ne vien sau­gu­mo, nau­jų ga­li­my­bių te­mas. Ar­tė­jant rin­ki­mams ak­cen­tuo­ja­ma ko­va su al­ko­ho­liz­mu. Į ją jau įsi­trau­kė Ra­mū­no Kar­baus­kio va­do­vau­ja­ma Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga. Jos at­sto­vai jau ku­rį lai­ką da­li­ja spe­cia­lius lip­du­kus vai­ruo­to­jams ir skel­bia so­cia­li­nes ak­ci­jas. Iš pa­skos „vals­tie­čiams“ į ko­vą su al­ko­ho­liz­mu yra su­sku­bę ir kon­ser­va­to­riai.

„Ne pir­mas kar­tas, kai pri­bren­du­sios te­mos pa­si­tel­kia­mos per kam­pa­ni­jas. Pa­vyz­džiui, prieš 2012 me­tus rin­ki­mus kel­ti al­gų di­di­ni­mo šū­kiai, o ir da­bar tai nie­kur ne­din­go. Bus ir dau­giau to­kių bend­rų te­mų – Lie­tu­vos sau­gu­mo ir pa­na­šiai“, – dės­tė L. Kon­tri­mas.

Po­li­to­lo­gas L. Bie­li­nis pa­žy­mė­jo, kad pa­skelb­ti „abs­trak­ci­ją“ – ko­vą su al­ko­ho­liz­mu – la­bai pra­var­tu. Ta­čiau to ne­pa­kan­ka – rei­kė­tų aiš­kes­nio tak­ti­nių veiks­mų pla­no.

Kla­si­ki­nė taktika

Li­be­ra­lų są­jū­dis ren­ka­si kla­si­ki­nį bend­ra­vi­mo su rin­kė­jais bū­dą – par­ti­jos ly­de­riai su Eli­gi­ju­mi Ma­siu­liu prieš­aky­je pra­dė­jo tra­di­ci­nį tu­rą po Lie­tu­vą. Kol kas par­ti­ja tuo ir ap­si­ri­bo­ja.

L. Kon­tri­mas lai­ko­si nuo­mo­nės, kad to­kia li­be­ra­lų stra­te­gi­ja – iš­min­tin­ga: par­ti­ja ne­si­gi­ria, kad nu­vei­kė ką nors stul­bi­na­mo, tie­siog nau­do­ja­si opo­nen­tų klai­do­mis. „Tai li­be­ra­lams at­ve­ria ga­li­my­bių lau­ką, ne­rei­kia kal­bė­ti apie tai, ką jie pa­da­rė. Li­be­ra­lai ren­ka­si sau­gų ir aiš­kų ko­mu­ni­ka­vi­mą su rin­kė­jais. Tai­gi kla­si­ka nie­ka­da ne­mirš­ta ir ne­mirs“, – kal­bė­jo jis.

Val­dan­čių­jų lai­ky­se­na – skirtinga

Anks­čiau­siai rek­la­muo­tis pra­dė­ję „dar­bie­čiai“ pir­miau­sia ėmė tvir­tin­ti nau­jo­jo par­ti­jos ly­de­rio V. Ma­zu­ro­nio įvaiz­dį. Po­li­ti­ko at­vaiz­das, par­ti­jos sim­bo­li­ka mir­ga bent jau sos­ti­nės vie­ša­ja­me trans­por­te, sto­te­lių pa­vil­jo­nuo­se ir pan. Kar­tu „dar­bie­čiai“, kaip ir per anks­tes­nius rin­ki­mus, kal­ba apie mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mą.

TS-LKD jau vykdo aktyvią kampaniją socialiniuose tinkluose, kai kitos partijos - pasyvesnės.

L. Kon­tri­mas pa­žy­mė­jo, kad Dar­bo par­ti­ja vie­nu me­tu vyk­do ke­lias ak­ci­jas, ir tai nė­ra ne­ti­kė­ta. „Jų kam­pa­ni­jos mo­de­lis nė­ra nau­jas – gal kei­sis struk­tū­ra, bet sche­ma pa­na­ši. V. Ma­zu­ro­nis į Eu­ro­par­la­men­tą iš­rink­tas kaip „tvar­kie­tis“, dir­bo Vy­riau­sy­bė­je kaip jų mi­nis­tras. Tai­gi esa­ma su­jauk­tų da­ly­kų, ku­rie pa­pras­tiems žmo­nėms ke­lia tam ti­krų klau­si­mų“, – mi­nė­jo jis. Il­gą lai­ką „dar­bie­čiai“ bu­vo sie­ja­mi vien su Vik­to­ru Us­pas­ki­chu, ta­čiau da­bar jis iš par­ti­jos bent jau for­ma­liai pa­si­trau­kė.

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­ko To­mo Čy­vo nuo­mo­ne, kon­ser­va­to­riai ir „dar­bie­čiai“ ta­pa­ty­bės prob­le­mas spren­džia ieš­ko­da­mi nau­jų vei­dų. „Kon­ser­va­to­riai – dėl sens­tan­čio elek­to­ra­to, o „dar­bie­čiai“ to­dėl, kad ži­no, jog tiek bal­sų, kiek anks­čiau, ma­tyt, ne­be­gaus. Plas­ti­nių ope­ra­ci­jų lai­kais tai ga­na ko­miš­ka. Ar „a­nū­ko par­ti­ja“, ar „į­sū­ny­to Fio­do­ro­vo par­ti­ja“ – be­veik tas pats. Ma­ty­ti, kad rin­kė­jai jau „au­ga“ grei­čiau nei par­ti­jų įvaiz­džių stra­te­gai“, – ko­men­ta­vo jis.

Ro­lan­do Pa­kso va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ jau ku­rį lai­ką „gra­vi­tuo­ja“ tau­ti­nin­kiš­kos pa­sau­lė­žiū­ros link, ta­čiau ak­ty­vios kam­pa­ni­jos ji dar ne­pra­dė­jo. Ma­tyt, „tvar­kie­čiai“ eksp­loa­tuos šū­kį „Tau­ta. Vals­ty­bė. Tė­vy­nė“.

„Jie sa­ve sie­ja su tei­sin­gu­mo pa­ieš­ka. Tai par­ti­jos ly­de­rio „prob­le­mos“ at­spin­dys. R. Pa­ksui la­bai svar­bu, kad tei­sin­gu­mas bū­tų įgy­ven­di­na­mas taip, kaip jis jį su­pran­ta. Tai, jog jie kal­ba apie tau­ti­nin­kiš­ku­mą, ro­do, kad jiems svar­bu at­nau­jin­ti par­ti­ją. Ieš­ko­ma ma­žes­nių jė­gų, ku­rios tu­ri įta­kos re­gio­nuo­se“, – svars­tė L. Bie­li­nis.

Tuo me­tu T. Čy­vas ma­no, kad „tvar­kie­čių“ ry­šys su tau­ti­nin­kais ar jų šū­kiais yra dės­nin­gas. „O mei­lė fa­ke­lams ir ere­liams – tie­siog šiaip sma­gus da­ly­kas“, – sa­kė jis.

Dvi val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je esan­čios par­ti­jos – „dar­bie­čiai“ ir „tvar­kie­čiai“ – jau el­gia­si tar­si bū­da­mos opo­zi­ci­jo­je.

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mi so­cial­de­mo­kra­tai rek­la­mi­nio ak­ty­vu­mo kol kas ne­ro­do. Tė­ra aiš­ku, kad jie, kaip ir anks­čiau, nau­dos tra­di­ci­nį sa­vo šū­kį: „Svar­biau­sia – žmo­gus.“

„Jie kol kas ne­si­rek­la­muo­ja to­dėl, kad ši par­ti­ja šian­dien tem­pia vi­są koa­li­ci­jos ve­ži­mą. Ir ge­rai da­ro. Iš pri­nci­po li­ko vie­nin­te­lė par­ti­ja, ku­ri sta­bi­liai ir aiš­kiai orien­tuo­ta į dar­bus iki spa­lio rin­ki­mų. So­cial­de­mo­kra­tai tu­ri šne­kė­ti apie tai, ką ir ko­dėl da­ro, o ne mes­ti pi­ni­gus į rek­la­mą. Tai bū­tų sa­vo­tiš­kai ža­lin­ga – rin­kė­jai juos da­bar ste­bi pro di­di­na­mą­jį stik­lą“, – aiš­ki­no L. Kon­tri­mas.