Partijos rikiuoja porinkimines kariaunas
Ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams da­lis di­džių­jų par­ti­jų su­sku­bo dė­lio­ti ir vie­šai skelb­ti kan­di­da­tus į bū­si­mą­ją Vy­riau­sy­bę. Ta­čiau, ką re­gi aukš­čiau­siuo­se pos­tuo­se, at­skleis ne vi­sos po­li­ti­nės jė­gos – esą pir­ma rei­kia lai­mė­ti rin­ki­mus, o tik ta­da da­ly­tis pos­tus.

Va­kar kan­di­da­tus į bū­si­mą­ją Vy­riau­sy­bę pri­sta­tė Dar­bo par­ti­ja. Prieš me­tus še­šė­li­nio mi­nis­trų ka­bi­ne­to su­dė­tį pa­skel­bė Li­be­ra­lų są­jū­dis. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga iki šiol pa­vie­ši­no ke­lių po­ten­cia­lių mi­nis­trų pa­var­des.

Ki­tos di­džio­sios po­li­ti­nės jė­gos, pa­vyz­džiui, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai (TS-LKD) sa­vo kan­di­da­tus į nau­ją­jį mi­nis­trų ka­bi­ne­tą ža­da skelb­ti ar­ti­miau­siu lai­ku. Tuo me­tu So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (LSDP) bei „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ kol kas ne­pla­nuo­ja vie­šin­ti, ką siū­ly­tų į vie­ną ar ki­tą pos­tą ki­tos ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bė­je.

Rin­kė­jai ži­nos, ko tikėtis

Dar­bo par­ti­ja va­kar pa­skel­bė kan­di­da­tus va­do­vau­ti de­vy­nioms mi­nis­te­ri­joms ir po­ten­cia­lų prem­je­rą. Vi­si kan­di­da­tai – „dar­bie­čiai“: par­ti­jos va­do­vai, Sei­mo na­riai, vi­ce­mi­nis­trai. „Į pen­kias ki­tas po­zi­ci­jas – kul­tū­ros, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo, švie­ti­mo ir moks­lo, ener­ge­ti­kos bei že­mės ūkio – jau esa­me de­le­ga­vę sa­vo mi­nis­trus. Kan­di­da­tus į šias po­zi­ci­jas svars­ty­si­me tik šiems mi­nis­trams bai­gus sa­vo ka­den­ci­ją. Taip pat ne­skel­bė­me kan­di­da­to į už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro par­ei­gas, nes, pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją, dėl šios po­zi­ci­jos tu­rė­si­me kar­tu ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą su Vy­riau­sy­be ir pre­zi­den­te“, – aiš­ki­no Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas ir kan­di­da­tas į prem­je­rus Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis.

Po mė­ne­sio sa­vo kan­di­da­tus į nau­ją­ją Vy­riau­sy­bę ke­ti­na pri­sta­ty­ti kon­ser­va­to­riai. TS-LKD pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Lands­ber­gis ti­ki­no, kad pa­vy­ko su­bur­ti kom­pe­ten­tin­gų, sa­vo sri­tis iš­ma­nan­čių, vi­suo­me­nė­je ger­bia­mų pro­fe­sio­na­lų bei nau­jos kar­tos ir pa­ty­ru­sių po­li­ti­kų ko­man­dą. Anot jo, po­ten­cia­lius mi­nis­trus prieš rin­ki­mus no­ri­ma pa­vie­šin­ti, nes par­ti­ja nu­si­vy­lė da­bar­ti­ne Vy­riau­sy­be, ku­rio­je dau­gu­ma mi­nis­trų esą at­ro­do kaip at­si­tik­ti­nai pa­te­kę į aukš­tus pos­tus, pro­fe­sio­na­liai ne­pa­si­ruo­šę te­ku­siai at­sa­ko­my­bei. „E­su pa­si­ruo­šęs pa­siū­ly­ti ge­res­nę al­ter­na­ty­vą – į kiek­vie­ną po­zi­ci­ją tu­ri­me po ke­le­tą so­li­džių ir ge­res­nių nei da­bar­ti­niai mi­nis­trai kan­di­da­tų. Dar iki rin­ki­mų žmo­nės ži­no­tų, ką jie ren­ka­si bei ko ti­kė­tis iš bū­si­mos Vy­riau­sy­bės“, – aiš­ki­no G. Lands­ber­gis.

Iš­vengs par­ti­nio stumdymosi

Sa­vo kan­di­da­tus į bū­si­mą­ją Vy­riau­sy­bę per­nai spa­lį įvar­di­ju­sio Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las sa­ko, jog pa­vie­šin­ti po­ten­cia­lius mi­nis­trų ka­bi­ne­to na­rius svar­bu tam, kad bū­tų ma­žiau at­si­tik­ti­nu­mų. „Ir per šią, ir per anks­tes­nę ka­den­ci­ją esa­me ma­tę si­tua­ci­jų, kai par­ti­jų vi­du­je pra­si­de­da stum­dy­ma­sis ir de­ba­tai, kas bus mū­sų vie­nas ar ki­tas kan­di­da­tas. Kai ku­rio­se par­ti­jo­se už­ver­da vi­siš­ka vel­nia­va. Ypač šią ka­den­ci­ją ma­tė­me, kad iš es­mės ne­be par­ti­jos įvar­di­ja sa­vo kan­di­da­tus, o pre­zi­den­tė su prem­je­ru ski­ria. Taip at­si­ra­do Sau­liaus Skver­ne­lio, To­mo Ži­lins­ko, Ro­ko Ma­siu­lio kan­di­da­tū­ros. Kad taip ne­bū­tų, mes vis­ką pa­sa­ko­me iš anks­to. Ki­tas rei­ka­las, kad kaž­kas tu­ri at­lik­ti dar­bą: or­ga­ni­zuo­ti par­ti­jos rin­ki­mų prog­ra­mos ren­gi­mą ir pan. Mū­sų kan­di­da­tai į mi­nis­trus ir at­li­ko tą juo­dą ne­ma­to­mą dar­bą“, – aiš­ki­no jis.

E. Gent­vi­las su­tin­ka, kad po rin­ki­mų, de­ran­tis su koa­li­ci­jos par­tne­riais, at­siž­vel­giant į pre­zi­den­to nuo­mo­nę, as­me­nys iš še­šė­li­nės vy­riau­sy­bės są­ra­šo ne­bū­ti­nai tam­pa mi­nis­trais. Esą to bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti tik tuo at­ve­ju, jei vie­na par­ti­ja lai­mė­tų dau­gu­mą Sei­me ir ne­rei­kė­tų su­da­ri­nė­ti koa­li­ci­jos. Ta­čiau nors da­lis kan­di­da­tų į mi­nis­trus ti­krais Vy­riau­sy­bės na­riais ir ne­taps, jie ga­li bū­ti ski­ria­mi vi­ce­mi­nis­trais, dirb­ti ati­tin­ka­muo­se Sei­mo ko­mi­te­tuo­se bei ruo­štis dar­bams ati­tin­ka­mo­je sri­ty­je. Be to, kaip ak­cen­ta­vo E. Gent­vi­las, iš­anks­ti­nis kan­di­da­tų į Vy­riau­sy­bę pa­skel­bi­mas nau­din­gas rin­kė­jams.

Pir­ma meš­ka, ta­da – kai­lis

So­cial­de­mo­kra­tai kol kas ne­svars­tė ga­li­my­bės prieš Sei­mo rin­ki­mus pri­sta­ty­ti po­ten­cia­lius kan­di­da­tus į mi­nis­trus. „Va­do­vau­ja­mės pri­nci­pu, kad pir­ma rei­kia nu­dob­ti meš­ką, o ta­da da­ly­ti kai­lį. Jei tai taps ma­dos klau­si­mu ir rin­kė­jai tie­siog ne­ga­lės ki­taip nu­spręs­ti, gal mes ir­gi pa­skelb­si­me“, – svars­tė LSDP vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gir­das Sy­sas.

Anot jo, skelb­ti as­me­nis, ku­riuos par­ti­jos siū­lo į Vy­riau­sy­bę, bū­tų nau­din­ga, jei Lie­tu­vo­je ga­lio­tų dvi­par­ti­nė sis­te­ma. Kaip pa­vyz­dį jis pa­tei­kė Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, kur še­šė­li­nis mi­nis­trų ka­bi­ne­tas ak­ty­viai dir­ba vi­są ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­pį: tu­ri sa­vo prog­ra­mą, kri­ti­kuo­ja, pa­si­sa­ko, tei­kia pa­siū­ly­mus ir pan. Ta­čiau Lie­tu­vo­je Vy­riau­sy­bės yra koa­li­ci­nės, sa­vo žo­dį dėl ga­li­mų mi­nis­trų ta­ria pre­zi­den­tas, taip pat spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, tad ga­liau­siai di­de­lė da­lis iš anks­to skelb­tų kan­di­da­tų Vy­riau­sy­bės na­riais taip ir ne­tam­pa. Dėl to, A. Sy­so nuo­mo­ne, tik nu­vi­lia­mi rin­kė­jai. „Ži­no­ma, man, kaip rin­kė­jui, kur kas ge­riau ma­ty­ti ka­ti­ną nei mai­šą, ku­ria­me yra ka­ti­nas. Ta­čiau vi­sas kon­teks­tas yra ne­pa­lan­kus si­tua­ci­jai ir, ma­nau, kad nu­si­vy­li­mo ga­li bū­ti dar dau­giau, nes vė­liau rei­kia aiš­kin­ti, ko­dėl į ko­kį nors pos­tą siū­ly­tas A. Sy­sas jo taip ir ne­tu­ri“, – kal­bė­jo po­li­ti­kas.

Ga­li­mų mi­nis­trų są­ra­šo ne­vie­šins ir „tvar­kie­čiai“. „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ rin­ki­mų šta­bo va­do­vas Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis aiš­ki­no, kad par­ti­jos vi­du­je pre­li­mi­na­riai pa­tvir­tin­ta, kas ga­lė­tų ei­ti vie­nas ar ki­tas par­ei­gas. „Ta­čiau vie­šin­ti ti­krai nė­ra čia ko. Pir­ma rei­kia rin­ki­muo­se gau­ti žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, o ta­da ga­li „va­žiuo­ti“, – įsi­ti­ki­nęs jis.

Skir­tin­gi motyvai

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio nuo­mo­ne, par­ti­joms nau­din­ga pa­teik­ti są­ra­šą as­me­nų, ku­riuos ma­to kaip bū­si­mus mi­nis­trus. Vi­suo­me­nė ga­li įver­tin­ti kan­di­da­tus, prie jų pri­pras­ti. Jei­gu tarp ga­li­mų mi­nis­trų esa­ma ži­no­mų, po­pu­lia­rių, ger­bia­mų as­me­ny­bių, tai ga­li pa­trauk­ti rin­kė­jus bal­suo­ti už tam ti­krą par­ti­ją.

Vis dėl­to po­li­to­lo­gas mi­nė­jo, kad skel­bia­mi kan­di­da­tai ne­bū­ti­nai tam­pa mi­nis­trais, nes Vy­riau­sy­bės mū­sų ša­ly­je yra koa­li­ci­nės ir nuo par­tne­rių su­si­ta­ri­mų pri­klau­so, ko­kių mi­nis­trų port­fe­liai ati­teks vie­nai ar ki­tai par­ti­jai.

L. Bie­li­nis tei­gė, kad mo­ty­vai, ko­dėl kai ku­rios par­ti­jos ne­skel­bia ga­li­mų mi­nis­trų, ski­ria­si. Esą „tvar­kie­čiams“ pa­pras­čiau­siai su­nku su­ras­ti tin­ka­mų kan­di­da­tų ir dėl to jiems par­an­kiau ne­vie­šin­ti jo­kių pa­var­džių. „So­cial­de­mo­kra­tai el­gia­si taip, kaip par­ti­ja, ku­ri do­mi­nuo­ja po­li­ti­nia­me lau­ke ir ži­no, kad jiems rei­kės for­muo­ti koa­li­ci­ją. To­dėl, ma­nau, jie da­bar gal­vo­ja ne apie mi­nis­trų są­ra­šą – jie tu­ri daug kan­di­da­tų, o apie koa­li­ci­jos ga­li­my­bes ir mi­nis­trų port­fe­lių pa­sis­kirs­ty­mą tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių“, – dės­tė po­li­to­lo­gas.