Partijoms vadovauja iš EP: ką tai liudija
Dau­gu­mai frak­ci­jas Sei­me tu­rin­čių par­la­men­ti­nių par­ti­jų šian­dien va­do­vau­ja eu­ro­par­la­men­ta­rai. Nors šis reiš­ki­nys ver­ti­na­mas prieš­ta­rin­gai, vie­šų­jų ry­šių ir po­li­ti­kos eks­per­tai prob­le­mos ne­ma­to, mat di­džia­jai da­liai vi­suo­me­nės tai esą pri­im­ti­na.

Šie­met tarp Lie­tu­vos par­la­men­ti­nių par­ti­jų at­si­ra­do re­kor­di­nis skai­čius pir­mi­nin­kų, dir­ban­čių Eu­ro­pos Par­la­men­te. Par­ti­jai „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ iš EP va­do­vau­ja Ro­lan­das Pa­ksas, Dar­bo par­ti­jai – Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, Tė­vy­nės są­jun­gai-Lie­tu­vos krikš­čio­nims de­mo­kra­tams (TS-LKD) – Gab­rie­lius Lands­ber­gis, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jai (LLRA) – Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis.

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas Vir­gi­ni­jus Sa­vu­ky­nas por­ta­lui LRT.lt tei­gia, kad R. Pa­ksas vi­suo­met bu­vo „tvar­kie­čių“ va­do­vas ir ne­abe­jo­ti­nas ly­de­ris, ta­čiau Lie­tu­vo­je jam su­nku da­ry­ti po­li­ti­nę kar­je­rą, to­dėl dir­ba EP. Tuo me­tu G. Lands­ber­gis esą pir­miau­sia bu­vo iš­rink­tas į EP, ir nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad jo žvaigž­dė taip su­ži­bės. „Po to gi­mė pla­nas, kad jis gal­būt ga­li bū­ti ir par­ti­jos va­du. Pa­na­šiai nu­ti­ko ir V. Ma­zu­ro­niui“, – pri­du­ria V. Sa­vu­ky­nas.

Anot po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­ko, iš­ky­la klau­si­mas – kiek, bū­da­mas Briu­se­ly­je ir Stras­bū­re, par­ti­jos va­do­vas yra įsi­gi­li­nęs į par­ti­jos vi­daus rei­ka­lus, ta­čiau šiais lai­kais esą ne­sun­ku nu­skris­ti iki Briu­se­lio ir su­grįž­ti. „Be to, yra in­ter­ne­tas, mo­der­nio­sios tech­no­lo­gi­jos, to­dėl nė­ra di­de­lio at­otrū­kio“ , – aiš­ki­na po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas.

„A­ki­vaiz­du, kad, jei par­ti­jų ly­de­riai vi­są lai­ką gy­ven­tų Briu­se­ly­je, kaip da­rė kai ku­rie eu­ro­par­la­men­ta­rai, jie ti­krai ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti vi­sa­ver­čia­me vi­daus po­li­ti­nia­me ir par­ti­jos gy­ve­ni­me. Na­tū­ra­lu, kad jie tą lai­ką skirs­to. [...] Taip, jie ne­ga­li bū­ti vi­są lai­ką Lie­tu­vo­je, bet tuo me­tu rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją ga­li gau­ti per in­ter­ne­tą, te­le­fo­nu ir pan.“ – LRT.lt ko­men­ta­vo V. Sa­vu­ky­nas.

Po­li­to­lo­gas, ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas Vin­cen­tas Vo­bo­le­vi­čius ma­no, kad par­ti­jų ly­de­rių spren­di­mas va­do­vau­ti iš EP yra ga­na ra­cio­na­lus.

„Jei žiū­rė­tu­me į ly­de­rių veik­lą, ypač tais me­tais, kai ne­vyks­ta rin­ki­mai, tai tas funk­ci­jas, ku­rias ly­de­ris tu­ri at­lik­ti – su­si­tik­ti su par­ti­jų na­riais, va­ži­nė­ti po sky­rius, sa­ky­ti kal­bas – ga­li­ma ir dir­bant EP, nes eu­ro­par­la­men­ta­rai daž­nai grįž­ta į Lie­tu­vą. Jie taip pat ga­li reikš­tis so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, to­dėl ne­ati­trūks­ta nuo vie­tos po­li­ti­kos“, – dės­tė V. Vo­bo­le­vi­čius.

R. Paskas / Ritos Stakevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jo tei­gi­mu, bu­vi­mo EP nau­da – aki­vaiz­di: jau­niems ly­de­riams, ku­riems rei­kia įro­dy­ti sa­vo po­li­ti­nį bran­du­mą, pa­vyz­džiui, G. Lands­ber­giui, tai ga­li­my­bė ką nors kri­ti­kuo­ti, siū­ly­ti, o vė­liau par­ti­ja tą nuo­pel­ną ga­li la­bai iš­rek­la­muo­ti; kai ku­rių par­ti­jų ly­de­riams bu­vi­mas EP su­tei­kia le­gi­ti­mu­mo; be to, bu­vi­mas EP po­li­ti­kui su­tei­kia ne­blo­gą at­ly­gi­ni­mą. „Ži­no­ma, šiais lai­kais ne­ma­din­ga, kaip anks­čiau, iš sa­vo al­gos per­ves­ti 10 proc. į par­ti­jos fon­dą, bet vis tiek, ma­nau, to­kį at­ly­gi­ni­mą gau­nan­čio par­ti­jos na­rio par­ti­ja ne­be­tu­ri rem­ti ir iš­lai­ky­ti“, – tei­gė V. Vo­bo­le­vi­čius.

Be to, pa­sak po­li­to­lo­go, bend­rau­jant su po­li­ti­kais iš ki­tų vals­ty­bių, mez­ga­si pa­žin­čių tink­lai, o ma­žiau pa­ty­rę po­li­ti­kai įgy­ja eu­ro­pi­nės po­li­ti­kos pa­tir­ties.

Rin­kė­jai su­pran­ta skirtingai

Kaip LRT.lt tei­gė ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tas Liu­tau­ras Ule­vi­čius, dau­gu­mai Lie­tu­vos rin­kė­jų na­rys­tė EP yra kaip „tam ti­kras me­da­lis ar mis­ti­nis ap­do­va­no­ji­mas, nie­kuo ne­si­sie­jan­tis su ob­jek­ty­via rea­ly­be, kad ten rei­kia dirb­ti, do­mė­tis bei gi­lin­tis“.

„Ki­ta da­lis rin­kė­jų su­vo­kia, kas tai yra ir kad ten klau­si­mų ra­tas yra kur kas pla­tes­nis nei Lie­tu­vos dar­bot­var­kė­je. Jie ma­to, jog tie po­li­ti­kai ati­trūks­ta nuo Lie­tu­vos ak­tua­li­jų ar­ba tuo­met ne­rim­tai dir­ba sa­vo veik­los ba­re EP. Bet pa­sta­rų­jų rin­kė­jų yra ti­krai ne­di­de­lė da­lis. Dau­giau tai ver­ti­na kaip pri­va­lu­mą. Tai­gi po­li­ti­nei par­ti­jai tai gal­būt taip pat tik pri­va­lu­mas, kad joms va­do­vau­ja po­li­ti­kai, dirb­da­mi EP“, – por­ta­lui LRT.lt kal­bė­jo L. Ule­vi­čius.

Siū­lo pa­lik­ti be ma­nev­ro laisvės

Kaip ne­se­niai ra­šė dien­raš­tis „Lie­tu­vos ry­tas“, tei­sin­gu­mo mi­nis­tro so­cial­de­mo­kra­to Juo­zo Ber­na­to­nio siū­lo­ma įsta­ty­mo pa­tai­sa ga­li su­jauk­ti rin­ki­mams į Sei­mą ka­riau­nas jau be­ri­kiuo­jan­čių par­ti­jų pla­nus.

G. Landsbergis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP) per­nai iš­rink­tus Lie­tu­vos po­li­ti­kus J.Ber­na­to­nis pa­siū­lė pa­lik­ti be ma­nev­ro lais­vės – jei jie ki­tą­met da­ly­vau­tų Sei­mo rin­ki­muo­se ir bū­tų iš­rink­ti, au­to­ma­tiš­kai ne­tek­tų eu­ro­par­la­men­ta­ro man­da­to.

J. Ber­na­to­nio tei­gi­mu, taip bū­tų už­pil­dy­tos iki šiol tei­sės ak­tuo­se pa­lik­tos spra­gos, ku­rios po­li­ti­kams lei­do klai­din­ti rin­kė­jus.

„Pa­vyz­džiui, 2012 me­tais per rin­ki­mus į Sei­mą ver­žė­si ir bu­vo iš­rink­ti net ke­tu­ri tuo­me­čiai eu­ro­par­la­men­ta­rai, ta­čiau dau­gu­ma jų pa­si­li­ko anks­tes­nes par­ei­gas“, –ra­šė dien­raš­tis „Lie­tu­vos ry­tas“.

Po­li­to­lo­gas V. Vo­bo­le­vi­čius ma­no, kad toks pa­siū­ly­mas yra lo­giš­kas, nes esą vie­na yra bū­ti par­ti­jos ly­de­riu, ki­ta – Sei­mo na­riu. „Ma­nau, Sei­mo na­rio vaid­mens ti­krai ne­rei­kė­tų de­rin­ti su EP na­rio vaid­me­niu“, – LRT.lt ko­men­ta­vo V. Vo­bo­le­vi­čius.

Sa­vo ruo­žtu po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas V. Sa­vu­ky­nas įsi­ti­ki­nęs, kad spren­di­mą rei­kė­tų pa­lik­ti rin­kė­jams: „Čia rin­kė­jų pa­si­rin­ki­mas, jei jie iš­ren­ka. O to­liau vis­kas pri­klau­so nuo po­li­ti­nės kul­tū­ros ir po­li­ti­kų, kiek jie yra įsi­pa­rei­go­ję ir kiek no­ri ap­gau­di­nė­ti rin­kė­jus.“