Parlamentinis tyrimas: įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis pažymomis
Šiuo me­tu ga­lio­jan­tys įsta­ty­mai lei­džia ma­ni­pu­liuo­ti slap­to­mis kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­ja grįs­to­mis pa­žy­mo­mis. Pats fak­to apie tu­ri­mą to­kią in­for­ma­ci­ją at­sklei­di­mas lai­ky­ti­nas nu­si­kal­ti­mu – to­kios par­la­men­ti­nio ty­ri­mo iš­va­dos an­tra­die­nį pri­sta­ty­tos Sei­mui.

Už jas po pa­tei­ki­mo bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai, nė vie­nas ne­bu­vo prieš, su­si­lai­kė pen­ki par­la­men­ta­rai. Iš­va­dų pri­ėmi­mas nu­ma­ty­tas ko­vo pa­bai­go­je.

Par­la­men­ti­nį ty­ri­mą, ar tin­ka­mai el­gia­ma­si su kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos me­tu gau­ta in­for­ma­ci­ja, at­li­kęs Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas (TTK) nu­sta­tė, kad „dėl to­kio ne­aiš­kaus tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo ga­li­mas ma­ni­pu­lia­vi­mas slap­to­mis, kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­ja grįs­to­mis, pa­žy­mo­mis“. Anot jo, kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos me­tu gau­na­ma in­for­ma­ci­ja ne­tu­ri bū­ti po­li­ti­kų ar vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir par­ei­gū­nų įran­kis, nau­do­ja­mas įsta­ty­muo­se ne­nus­ta­ty­tais tiks­lais.

„Pikt­nau­džia­vi­mas kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ty­ri­mu ir po to ypač tos in­for­ma­ci­jos mė­ty­mas į kai­rę ir de­ši­nę su­da­ro įspū­dį, kad vals­ty­bė­je se­ka­mas ko­ne kiek­vie­nas pi­lie­tis, nors taip iš ti­krų­jų nė­ra (...) Komp­ro­mi­tuo­ja­ma tiek de­mo­kra­ti­nės vals­ty­bės, tiek tei­si­nės vals­ty­bės pri­nci­pai ir pa­ti vals­ty­bė su­vo­kia­ma vos ne kaip po­li­ci­nė vals­ty­bė ar­ba to­ta­li­ta­ri­nė, ku­rio­je mes anks­čiau jau bu­vo­me“, – pri­sta­ty­da­mas iš­va­das par­la­men­te sa­kė TTK pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas.

TTK iš­va­do­se taip pat par­eikš­ta, kad pats fak­to apie tu­ri­mą kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ar žval­gy­bos me­to­dais gau­tą in­for­ma­ci­ją at­sklei­di­mas lai­ky­ti­nas slap­tos in­for­ma­ci­jos pa­gal Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mą at­sklei­di­mu, tai yra įsta­ty­mo pa­žei­di­mu ar net nu­si­kals­ta­ma vei­ka.

Šias iš­va­das J.Sa­ba­taus­kas pa­va­di­no pa­grin­di­nė­mis.

Sei­mo ko­mi­te­tas taip pat pa­brė­žė, kad at­lie­kant kri­mi­na­li­nę žval­gy­bą su­rink­ta in­for­ma­ci­ja, jei­gu pa­gal ją ne­pra­de­da­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ga­li bū­ti nau­do­ja­ma tik nu­si­kal­ti­mų pre­ven­ci­jai, jos nau­do­ji­mas ne­tu­ri pa­žeis­ti žmo­gaus tei­sių.

TTK iš­va­do­se taip pat ra­šo­ma, kad pra­tę­siant kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos veiks­mų sank­cio­na­vi­mą, tu­rė­tų bū­ti gau­na­ma vi­sa in­for­ma­ci­ja ir pra­šo­ma nu­ro­dy­ti gau­tus re­zul­ta­tus, pa­grin­džian­čius kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos veiks­mų pra­tę­si­mo bū­ti­nu­mą.

„Pro­ku­ro­ras teis­mui tei­kia­ma­me tei­ki­me dėl kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos prie­mo­nių tai­ky­mo pra­tę­si­mo tu­ri nu­ro­dy­ti mo­ty­vus ir pa­grįs­ti, ko­dėl ne­ga­li bū­ti pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, o tu­ri bū­ti pra­tęs­tas kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos prie­mo­nės (prie­mo­nių) tai­ky­mas. Tei­sė­jo spren­di­mas dėl kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos prie­mo­nių tai­ky­mo sank­cio­na­vi­mo pra­tę­si­mo taip pat tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas ir ja­me pa­grįs­ta, ko­dėl ne­pa­kan­ka duo­me­nų iki­teis­mi­niam ty­ri­mui pra­dė­ti“, – tvir­ti­na­ma iš­va­do­se.

TTK įsta­ty­me nu­sta­ty­ti veiks­min­ges­nę kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos nai­ki­ni­mo kon­tro­lę, pa­siū­ly­ta nu­sta­ty­ti, kad apie kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos in­for­ma­ci­jos su­nai­ki­ni­mą bū­ti­na pra­neš­ti ati­tin­ka­mo teis­mo pir­mi­nin­kui. Taip pat Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ra­gi­na­ma nu­sta­ty­ti vie­no­dą kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos me­tu gau­tos in­for­ma­ci­jos nai­ki­ni­mo tvar­ką ir aps­kai­tos for­mą, į ku­rią bū­tų įtrauk­ti ir duo­me­nys, kiek kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos by­lų nu­trauk­ta (kaip pa­grįs­tų), kiek su­rink­tos in­for­ma­ci­jos pa­nau­do­ta at­lie­kant kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos už­da­vi­nius.

„Man su­si­da­ro toks vaiz­das kaip ir gū­džiais so­vie­ti­niais lai­kais, kad vie­na vi­suo­me­nės pu­sę se­ka ki­tą, o ta sa­vo ruo­žtu pir­mą­ją pu­sę. Tar­si vi­si dek­la­ruo­ja, ypač de­ši­nie­ji, kad dėl to jau­čia­mės sau­gūs, mums nė­ra, ko bi­jo­ti, bet ar to­kiu ke­liu ei­da­mi ne­pa­vir­si­me so­vie­ti­ne Ru­si­ja pa­čiais gū­džiau­siais lai­kais, ar gal­būt net Šiau­rės Ko­rė­ja?“ – per ko­mi­te­to iš­va­dų pri­sta­ty­mą nuo­gąs­ta­vo Sei­mo na­rys so­cial­de­mo­kra­tas Ar­tū­ras Skar­džius.

Sei­mas pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jo pa­bai­go­je nu­ta­ri­mu bu­vo pa­ve­dęs TTK at­lik­ti par­la­men­ti­nį ty­ri­mą „dėl kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos me­tu gau­tos in­for­ma­ci­jos pa­nau­do­ji­mo ir sau­go­ji­mo“. Ty­ri­mas ini­ci­juo­tas, kai pre­zi­den­tė, va­do­vau­da­ma­si slap­to­mis pa­žy­mo­mis, par­ei­ka­la­vo iš par­ei­gų at­leis­ti da­lį vi­ce­mi­nis­trų, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tru ne­sky­rė Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko „dar­bie­čio“ Vy­do Ged­vi­lo.

Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas nu­ma­to, kad Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba tu­ri pa­teik­ti va­do­vams in­for­ma­ci­ją apie as­me­nį, sie­kian­tį ei­ti ar­ba ei­nan­tį par­ei­gas vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės įstai­go­je ar įmo­nė­je, sie­kiant įver­tin­ti as­mens pa­ti­ki­mu­mą.