Parlamentarų nuomonės dėl GPM lengvatos už mokslą išplėtimo išsiskyrė
Gy­ven­to­jai, no­rin­tys kel­ti jau įgy­tos spe­cia­ly­bės kva­li­fi­ka­ci­ją ar­ba mo­ky­tis to­liau, ga­li ti­kė­tis mo­kes­ti­nių leng­va­tų – su­sig­rą­žin­tų da­lį vals­ty­bei su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) ir taip kom­pen­suo­tų da­lį in­ves­ti­ci­jų į iš­si­la­vi­ni­mą.

To­kia ga­li­my­bė at­si­ras jei­gu Sei­mas pri­tars kon­ser­va­to­rės Gin­ta­rės Skais­tės par­eng­tai pa­tai­sai, ku­ria GPM leng­va­tą siū­lo­ma tai­ky­ti ir ta­da, kai įgy­ja­mas ne tik pir­ma­sis aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas.

Pa­sak par­la­men­ta­rės, rei­kia iš­plės­ti leng­va­tos tai­ky­mo tvar­ką, nes ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas ska­ti­na in­ves­tuo­ti į sa­vo kom­pe­ten­ci­jų di­di­ni­mą tik sie­kiant pir­mo­jo iš­si­la­vi­ni­mo.

Da­bar pir­mo­jo aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo sie­kian­tys ir už moks­lą mo­kan­tys gy­ven­to­jai ga­li su­sig­rą­žin­ti iki 15 proc. me­ti­nių įmo­kų, leng­va­ta ga­li nau­do­tis ir už be­si­mo­kan­čių­jų moks­lą mo­kan­tys tė­vams bei su­tuok­ti­niai.

G.Skais­tės tei­gi­mu, ša­lies fi­nan­si­nės ga­li­my­bės lei­džia iš­plės­ti leng­va­tos tai­ky­mą. Ji ska­tin­tų gy­ven­to­jus in­ves­tuo­ti į sa­vo kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mą, pri­si­tai­kant prie be­si­kei­čian­čių dar­bo rin­kos po­rei­kių.

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­riai dėl leng­va­tos iš­plė­ti­mo nesutaria

Par­la­men­ti­nio Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­riai ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na G.Skais­tės siū­lo­mą pa­tai­są. Kon­ser­va­to­rius My­ko­las Ma­jaus­kas siū­lo ieš­ko­ti bet ko­kių ga­li­my­bių pa­dė­ti žmo­nėms su­ras­ti lė­šų iš­si­la­vi­ni­mui, tuo me­tu „vals­tie­tis“ Vik­to­ras Rin­ke­vi­čius pa­tai­sai ne­pri­ta­ria.

„Mo­ky­tis yra ge­rai, jei­gu yra no­ras ir ga­li­my­bė mo­ky­tis, mes, kaip vals­ty­bė, tai tu­ri­me ska­tin­ti. No­rint gau­ti ko­ky­biš­ką iš­si­la­vi­ni­mą už jį rei­kia ne­ma­žai su­si­mo­kė­ti. Pa­sau­ly­je kal­ba­ma, kad tu­rė­tu­me mo­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą, tą ma­to­me ir Lie­tu­vo­je – vis daž­niau vy­res­nio am­žiaus žmo­nės grįž­ta į moks­lus, to­bu­li­na­si, per­sik­va­li­fi­kuo­ja ir tam rei­ka­lin­gos in­ves­ti­ci­jos“, – BNS sa­kė M.Ma­jaus­kas.

Tuo me­tu V.Rin­ke­vi­čius tvir­ti­no, kad GPM leng­va­tos iš­plė­ti­mas vals­ty­bei bū­tų per di­de­lė pra­ban­ga.

„Sie­kiant pir­mo­jo iš­si­la­vi­ni­mo, ku­ris gy­ven­to­jui at­vers ke­lius į gy­ve­ni­mą, leng­va­tą ga­li­ma tai­ky­ti. Kar­tais žmo­nės no­ri vi­są gy­ve­ni­mą mo­ky­tis, bet ne­ma­nau, kad tai tu­ri vals­ty­bė kom­pen­suo­ti“, – BNS tei­gė V.Rin­ke­vi­čius.

Taip pat „vals­tie­čiams“ pri­klau­san­tis Va­lius Ąžuo­las sa­kė tei­gia­mai ver­ti­nan­tis G.Skais­tės pa­tai­są, ta­čiau siū­lė įver­tin­ti, ar leng­va­tos iš­plė­ti­mas ne­ska­tins ja pikt­nau­džiau­ti.

„I­dė­ja ne­blo­ga – žmo­gų taip ska­tin­tu­me mo­ky­tis. Nes 15 proc. stu­den­tui – ir­gi pi­ni­gas. Bet yra ir pikt­nau­džia­vi­mo sche­ma. Kai aš mo­kiau­si, už ma­no moks­lą mo­kė­jo ma­ma ir pa­si­nau­do­jo leng­va­ta. Su­pran­tu, kai stu­den­tas pi­ni­gų ne­tu­ri, pir­mus me­tus mo­ko­si, jam už moks­lą kaž­kas, daž­niau­siai tė­vai, su­mo­ka. Bet dėl an­tro­jo iš­si­la­vi­ni­mo rei­kė­tų įdė­ti sau­gik­lių“ – BNS tvir­ti­no V.Ąžuo­las.

Anot jo, GPM leng­va­ta už to­les­nį iš­si­la­vi­ni­mą rei­kė­tų leis­ti nau­do­tis tik tuo­met, kai be­si­mo­kan­tis žmo­gus už moks­lą mo­kė­tų iš sa­vo pa­ja­mų.

„Jei­gu pats dir­bi, mo­ki mo­kes­čius, GPM, ta­da leng­va­tą ir gau­ni. Čia jo­kių pikt­nau­džia­vi­mų ne­be­ga­li­ma leis­ti“, – pa­brė­žė V.Ąžuo­las.

Kiek leng­va­tos iš­plė­ti­mas kai­nuo­tų biu­dže­tui nežinoma

Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­san­ti Auš­ra Mal­dei­kie­nė pri­pa­žįs­ta, kad siū­lo­mi pa­kei­ti­mai yra ra­cio­na­lūs, nes leis­tų ma­žin­ti at­otrū­kį tarp esa­mo ir rin­kai rei­ka­lin­go iš­si­la­vi­ni­mo, ta­čiau ne­aiš­ku, kiek žmo­nių ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti iš­plės­ta leng­va­ta ir kiek tai kai­nuo­tų vals­ty­bės biu­dže­tui.

„Ne­ži­no­me, kiek yra po­ten­cia­liai tų, ku­rie įsi­gy­tų an­trą­jį aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ar mo­ky­sis dok­to­ran­tū­ros stu­di­jo­se, kiek leng­va­ta kai­nuo­tų biu­dže­tui“, – BNS tvir­ti­no A.Mal­dei­kie­nė.

Ji taip pat tei­gė, kad iš­plės­ta leng­va­ta tu­rė­tų nau­do­tis tik iš as­me­ni­nių lė­šų už to­les­nį sa­vo iš­si­la­vi­ni­mą mo­kan­tys gy­ven­to­jai.

„Tė­ve­liai vai­kų ne­tu­rė­tų iš­lai­ky­ti iki pen­si­jos, ne­bent iki 26 me­tų, kol vai­kai įgy­ja pir­mą iš­si­la­vi­ni­mą. Tu in­ves­ta­vai, tai tau ir lei­džia­ma su­si­ma­žin­ti ap­mo­kes­ti­na­mas pa­ja­mas (....) Rei­kia prie pa­tai­sos dar pa­dir­bė­ti ži­nant lie­tu­vių su­ge­bė­ji­mą ras­ti lan­dų.“, – sa­kė A.Mal­dei­kie­nė.

Li­be­ra­las Kęs­tu­tis Gla­vec­kas abe­jo­ja, kad to­kiai leng­va­tai vals­ty­bė tu­ri pi­ni­gų.

„Nė­ra šal­ti­nių (lė­šų – BNS). Čia eis biu­dže­to pi­ni­gai, ku­rių rei­kia svar­bes­niems da­ly­kams“, – BNS tei­gė K.Gla­vec­kas.

Anot jo, jau da­bar ši leng­va­ta vals­ty­bės biu­dže­tui kai­nuo­ja­ma pa­kan­ka­mai daug.

„Ir tai už pir­mą iš­si­la­vi­ni­mą, o jei­gu rem­si­me dar ki­tus? Dar pri­si­dės po ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų kas­met. To­kias leng­va­tas ga­li sau leis­ti tik la­bai tur­tin­gos vals­ty­bės“, – tvir­ti­no K.Gla­vec­kas.

Pa­pil­do­ma leng­va­ta leis­tų leng­viau per­sik­va­li­fi­kuo­ti vy­res­nio am­žiaus žmonėms

Pa­sak A.Mal­dei­kie­nės, iš­plės­ta mo­kes­ti­ne leng­va­ta ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­rie kar­tais yra ne­la­bai pa­gei­dau­ja­mi dar­bo rin­ko­je dėl am­žiaus ar ki­tų as­pek­tų.

„Gal čia už gre­tu­ti­nės spe­cia­ly­bės įsi­gi­ji­mą ga­lė­tų veik­ti ta leng­va­ta ar­ba kai įgy­ja­ma ta pro­fe­si­ja, ku­rios spe­cia­lis­tų rin­ko­je di­de­lis trū­ku­mas“, – kal­bė­jo A.Mal­dei­kie­nė.

Ji taip pat pa­brė­žė, kad leng­va­tos iš­plė­ti­mas ga­lė­tų bū­ti nau­din­gas sta­tu­ti­niams par­ei­gū­nams.

„Da­bar jie ati­dir­ba 25-erius me­tus ir iš­ei­na į pen­si­ją, nors dar­bo rin­ko­je jiems dar ga­lė­tų bū­ti apie 20 me­tų. Da­bar jų iš­si­la­vi­ni­mas, tar­ki­me po­li­ci­nin­kų, ne­su­tei­kia ga­li­my­bės įsit­vir­tin­ti dar­bo rin­ko­je“, – sa­kė A.Mal­dei­kie­nė.

So­cial­de­mo­kra­tas And­rius Pa­lio­nis skep­tiš­kai ver­ti­no tei­gi­nius, kad iš­plės­ta leng­va­ta ska­tin­tų su­nkiai dar­bo rin­ko­je įsit­vir­ti­nan­čius žmo­nes siek­ti ki­to iš­si­la­vi­ni­mo.

„Jei­gu ne­ten­ka­te dar­bo, krei­pia­tės į Dar­bo bir­žą, ten yra prog­ra­mos kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti, per­sik­va­li­fi­ka­vi­mui, moks­las fi­nan­suo­ja­mas. Yra me­cha­niz­mas vals­ty­bė­je, kaip pa­si­keis­ti kva­li­fi­ka­ci­ją“, – BNS tvir­ti­no A.Pa­lio­nis.

„Jei­gu iš ma­lo­nu­mo ar iš smal­su­mo no­ri­ma stu­di­juo­ti, GPM leng­va­ta ne­tu­rė­tų ta­da bū­ti tai­ko­ma, pats žmo­gus tu­rė­tų su­si­mo­kė­ti“, – pri­dū­rė jis.

GPM leng­va­ta švie­ti­mui per­nai biu­dže­tui kai­na­vo 6,4 mln. eurų

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jų, ku­rie dek­la­ruo­da­mi pa­ja­mas sie­kė iš biu­dže­to su­sig­rą­žin­ti da­lį GPM ir taip kom­pen­suo­ti iš­lai­das moks­lui, ma­žė­ja. 2010 me­tais jų bu­vo be­veik 100 tūkst., tuo me­tu 2015-ai­siais – jau tik 45 tūks­tan­čiai. Šie as­me­nys, per­nai dek­la­ra­vę 2015 me­tų pa­ja­mas, iš vals­ty­bės su­sig­rą­ži­no 6,377 mln. eu­rų.

2003 me­tais, kai leng­va­ta įsi­ga­lio­jo, ja pa­si­nau­do­jo be­veik 69 tūkst. gy­ven­to­jų, 2005–2009-ai­siais – nuo 108 iki 138 tūkst. žmo­nių.

VMI in­for­ma­ci­ja taip pat ro­do, kad pa­sta­rai­siais me­tais dau­gė­jo gy­ven­to­jų, ku­rie moks­lui ėmė pa­sko­las iš ban­kų.