Parlamentarams Konstitucija ne visada suprantama
Val­dan­čių­jų už­mo­jai keis­ti sa­vi­val­dos rin­ki­mų tvar­ką, kad sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se yra per 100 tūkst. gy­ven­to­jų, ta­ry­bų na­riai bū­tų ren­ka­mi ne tik dau­gia­man­da­tė­je, bet ir vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se, šo­ki­ra­vo tei­si­nin­kus.

Jie įsitikinę, kad tokie pasiūlymai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų lygių rinkimų ir rinkėjų lygiateisiškumo principų. Politologai įžvelgia ir kitą problemą – siekį personalizuoti vietos politiką, iš jos išstumiant partijas.

Gerėtų atstovavimas

„Valstiečiai“ Virginijus Sinkevičius ir Tomas Tomilinas pasiūlė keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir numatyti, jog savivaldybių, turinčių daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, tarybų nariai būtų renkami pagal mišrią rinkimų sistemą – daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose.

Seimo nariai aiškino, kad tokias pataisas pateikė siekdami geresnio atstovavimo rinkėjams savivaldybių tarybose. Šiuo metu savivaldybių tarybų nariai yra renkami daugiamandatėse savivaldybių apygardose. Todėl didelėse savivaldybėse esą gali susidaryti situacija, kai tam tikrų mikrorajonų, seniūnijų gyventojai neturi savo atstovo miesto taryboje. „Siūlome stiprinti politinį atstovavimą. Toks miestas kaip Varšuva turi 18 mikrorajonų, kuriuose yra renkamos net atskiros tarybos, bet šiuo atveju siūlomas kelias yra kiek lengvesnis“, – pristatydamas pataisas tvirtino T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas: "Teritorinių vienmandačių apygardų atsiradimas didelėse savivaldybėse priartintų miestų valdžią prie žmonių."BNS nuotrauka

Anot jo, mišri rinkimų sistema palyginti gerai veikia renkant parlamentarus. Todėl manytina, jog teritorinių vienmandačių apygardų atsiradimas didelėse savivaldybėse išspręstų minėtą problemą, priartintų miestų valdžią prie žmonių.

Šiuo metu Lietuvoje yra keturios savivaldybės, kuriose yra daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų.

Konstitucija pamiršta

Tačiau, kaip pažymėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, parlamentarų siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio lygių rinkimų principo bei rinkėjų lygiateisiškumo principo, nes rinkėjai, gyvenantys savivaldybėse, kuriose per 100 tūkst. gyventojų, būtų traktuojami kitaip nei pagal gyventojų skaičių mažesnių savivaldybių rinkėjai.

„Vadinasi, visų savivaldybių rinkėjų turimų balsų traktavimą renkant savivaldybių tarybų narius lemtų savivaldybės gyventojų skaičius ir kiekvienoje savivaldybėje taikomos rinkimų sistemos. Pagal siūlomą reguliavimą vienodą teisinį statusą turinčios tarybos savivaldybėse, turinčiose daugiau nei 100 tūkst. rinkėjų, būtų formuojamos laikantis kitokių principų nei likusiose savivaldybėse“, – tvirtino A. Kabišaitis.

Anot jo, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas, o konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai.

Mato pavojų

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad parlamentarų pasiūlymais bandoma didžiosiose savivaldybėse įvesti panašią į Seimo rinkimų sistemą, neįvertinant to, kad parlamentaro statusas negali būti tapatinimas su savivaldybės tarybos nario statusu. „Tai tėra bandymas įgyti daugiau populiarumo – tokios pataisos siūlomos kaip savotiškas saldainiukas rinkėjams ir kuriama iliuzija, kad balsavimas už asmenybes, o ne už partijas yra kažkokia gėrybė“, – sakė ji.

R. Urbonaitei linkęs pritarti ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Mindaugas Jurkynas. „Lietuvos žinioms“ jis teigė, kad V. Sinkevičiaus ir T. Tomilino politinėje iniciatyvoje įžvelgia bandymus silpninti partijas. Mat vienmandatėse apygardose išrinkti politikai tik vaizduoja dirbantys apygardai, o iš tikrųjų dirba tik sau, siekdami didinti asmeninį politinį kapitalą. „Kuo daugiau vienmandatiškumo bus rinkimuose, tuo daugiau iškraipysime rinkėjų valią bei teisingo atstovavimo principus“, – tvirtino M. Jurkynas. Jis pažymėjo, kad, atsiradus galimybei savivaldybių tarybų narius rinkti ir daugiamandatėje, ir vienmandatėse apygardose, būtų silpninamos partijos – demokratijos pagrindas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras pripažino, kad šią kadenciją siūloma kaip niekada daug įstatymų pataisų, kurios gali prieštarauti Konstitucijai. „Mes tokias iniciatyvas komitete nuolat stabdome. Būna, kad kai kurios pataisos priimamos, bet jas stabdo Konstitucinis Teismas. Taip yra, nes galbūt ne visi parlamentarai supranta, ką rašo teisininkai, ką sako Konstitucinis Teismas“, – svarstė jis.