Parengtas planas: ką daryti, jei įvyktų branduolinis incidentas Astravo AE
Di­de­lės ava­ri­jos As­tra­vo elek­tri­nė­je at­ve­ju bū­tų eva­kuo­ja­ma 6 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, esan­čių 30 ki­lo­me­trų zo­no­je nuo šio bran­duo­li­nio ob­jek­to.

Tai numatyta Vidaus reikalų ministerijos atnaujintame Gyventojų apsaugos plane, įvykus incidentui Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pačiomis nepalankiausiomis Lietuvai aplinkybėmis.

„Esame suplanavę evakuoti apie 6 tūkst. gyventojų“, – spaudos konferencijoje sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Edgaras Geda.

Jis pabrėžė, kad gyventojai būtų evakuojami iš pavojingiausios 30 kilometrų zonos tik pačiu nepalankiausiu atveju, įvykus didelei avarijai, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – vėjui iš rytų į vakarus.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas akcentavo, kad gyventojų perkėlimas būtų „savaitei, dviems savaitėms, gali būti ir trumpiau“.

„Planas parengtas nepalankiausiu Lietuvoje scenarijumi, kuris būna Lietuvoje per metus apie 16 dienų. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Toks scenarijus vyksta Lietuvoje, kaip buvome informuoti, maksimaliai 16 dienų, bet mes turime tai įvertinti“, – sakė E. Misiūnas.

Jis pabrėžė, kad planas skirtas pasirengti laiku informuoti gyventojus incidento Astravo atominėje elektrinėje metu, jų apsaugai nuo incidentų.

Anot jo, plane numatyta 30 kilometrų pavojingiausia zona Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose, iš kurios kritiniu atveju būtų evakuojami gyventojai, bei 100 kilometrų „išplėstinio planavimo zona“, kurioje būtų imamasi kitų atsargumo priemonių.

E. Misiūnas ragino nesivadovauti „įvairiomis fobijomis, baimėmis“, nes „panika kartais sukelia didesnes pasekmes, nei kažkuris įvykis“.

Ministras sako, kad paskaičiuota, jog esant blogiausiam scenarijui, civilinės saugos priemonėms, gyventojų evakuacijai ir laikinam apgyvendinimui kitose teritorijose reikėtų apie 20 mln. eurų: apie 900 tūkst. iš jų numatyta jodo preparatams įsigyti, 9,5 mln. – perspėjimo sirenoms modernizuoti.

Jis taip pat pabrėžia, kad plane nėra numatyta į pavojingiausią zoną nepatenkančio Vilniaus evakuacija.

„Tai ta teritorija, kur yra rekomendacija slėptis, galbūt mažiau vaikščioti parkelyje, šuniukų nevedžioti. Yra labai aiškiai numatytos rekomendacijos gyventojams, ką daryti, ko nedaryti, bet apie Vilniaus evakuaciją niekas niekada nekalba ir negali būti kalbų“, – teigė E. Misiūnas.

E. Geda sako, kad kitą trečiadienį, spalio dieną pirmą kartą bus testuojama speciali perspėjimo sistema, kai LRT radijo ir dviejų LRT kanalų eteryje bus tiesiogiai transliuojama PAGD perspėjimo žinutė. Artimiausiu metu, patvirtinus planą, žadama intensyviau rengtis pratyboms, planuotis išlaidas. Didžiausios institucijų ir savivaldybių pratybos, skirtos šiam planui, numatytos 2019-aisiais.

PAGD atstovas taip pat konstatavo, kad tik apie 40 proc. gyventojų atlikę reikiamus nustatymus mobiliuosiuose telefonuose, kad galėtų gauti perspėjimo žinutes bei paragino tai padaryti ir likusiuosius.

Planą dar turės patvirtinti Vyriausybė, tuomet E. Misiūnas žada vykti į savivaldybes.

Savo ruožtu E. Misiūnas sako, kad rengiant planą aptartas ir galimų melagingų naujienų pavojus, tad gyventojai raginami pasikliauti tik oficialiais žiniasklaidos kanalais, valstybiniuose interneto tinklalapiuose platinama informacija.

Vidaus reikalų ministras taip pat sako, kad svarstoma galimybė prašyti Baltarusijos leidimo įsirengti radiacinės spinduliuotės stebėjimo sistemą pačioje Astravo elektrinėje.

„Mes, kaip Lietuva, prašysime, kad leistų elektrinės teritorijoje įdiegti stebėsenos sistemas. Tokių iniciatyvų Lietuva turi“, – patikino ministras.

Specialistai didelės grėsmės nenumato

Radiacinės saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė sako, kad pavojingiausia, avarinė jonizuojanti spinduliuotė įvyksta dėl didelių avarių branduolinėse objektuose, kaip tai, pavyzdžiui, buvo nutikę Černobylio, Fukušimos branduolinėse jėgainėse.

Ji tikina, kad didelių dozių apšvita galima tik esant labai arti įvykio vietos, pavyzdžiui, jėgainės aikštelėje ir 3–5 kilometrų atstumu ir Astravo elektrinės avarijos atveju Lietuvos gyventojams negrėstų.

Specialistė pabrėžė, jog toliau nuo įvykio vietos kyla mažesnė ūmaus radiacinio sindromo („spindulinės ligos“), organų, audinių pažeidimų rizika.

„Mūsų teritorija patenka į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, ši zona, nuo 20–30 kilometrų, patenka dviejų savivaldybių teritorijos, kuriose gyvena apie 23 tūkst. gyventojų. Tai tokia zona, kurioje mažai tikėtina, kad gali atsirasti tie didelių dozių nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės efektai“, – sakė ji.

D. Šidiškienė sako, kad mokslininkai anksčiau yra įvertinę rizikas, jog esant „labai didelei Neries upės taršai“, ji po kiek mažiau galėtų patekti ir gruntinius vandenis bei į gretimas vandenvietes – tokiu atveju šios vandenvietės būtų laikinai uždarytos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 43 radiacinio stebėjimo stotys, nemaža jų dalis – pasienyje su Baltarusija. Jose analizuojami ir vandens užterštumo rodikliai. E. Misiūnas užsimena, kad numatyta, jog radiacinis fonas galėtų būti matuojamas ir iš sraigtasparnių, dalyje teritorijų svarstoma įdiegti stacionarius radiacijos matuoklius.

D. Šidiškienė tvirtina, kad avarijos atveju nesiėmus veiksmų plano, po kurio laiko minėtų vietovių gyventojams kiltų didesnė onkologinių susirgimų rizika, vėlesnėse palikuonių kartose – genetinės ligos. Ji akcentavo, kad evakuacija, jodo preparatų dalijimas galėtų būti taikomas tik kritiniais atvejais, nes dėl nepagrįstos gyventojų panikos gali kilti didesnė grėsmė.