Paminėtas nenugalėto laisvės kovotojo gimimas Dangui
Šeš­ta­die­nį, bir­že­lio 18-ąją, Uk­mer­gės ra­jo­ne pa­mi­nė­tos pir­mo­sios mon­sin­jo­ro Al­fon­so Sva­rins­ko mir­ties me­ti­nės. Tą­dien bu­vo pa­šven­tin­ti du šiam gar­biam ku­ni­gui pa­sta­ty­ti kry­žiai: vie­nas – jo pa­lai­do­ji­mo vie­to­je Duks­ty­nos ka­pi­nė­se, o an­tra­sis – mon­sin­jo­ro įkur­ta­me Di­džio­sios ko­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų par­ke.  

Pa­gerb­ti prieš me­tus į Am­ži­ny­bę iš­ėju­sio Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jo ku­ni­go Al­fon­so Sva­rins­ko su­si­rin­kę žmo­nės sa­kė, jog prie jo ka­po at­vy­ko pa­si­sem­ti jė­gų, Die­vo ir Tė­vy­nės mei­lės. Bu­vo pa­brėž­ta, kad šis tie­sia­kal­bis ku­ni­gas, ku­ris nie­ka­da nė­jo į komp­ro­mi­sus su są­ži­ne, ne vie­nam ga­lė­jo pa­si­ro­dy­ti per­ne­lyg griež­tas ir per daug kie­tas. Ta­čiau gy­ve­ni­miš­ko­ji pa­tir­tis by­lo­ja, kad ti­kra mei­lė ne vi­suo­met glos­to. O kad ku­ni­gas Al­fon­sas (taip per mir­ties me­ti­nes jį va­di­no bro­liai ku­ni­gai) ti­krai my­lė­jo žmo­nes, pa­liu­di­jo itin gau­sūs su­si­rin­ku­sie­ji pa­mi­nė­ti jo gi­mi­mo Dan­gui.

Didžiosios kovos apygardos partizanų parke.

Ku­ni­go pa­vyz­džio įkėpti

Prie ku­ni­go Al­fon­so ka­po Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio pir­mi­nin­kas, il­ga­me­tis po­li­ti­nis ka­li­nys Jo­nas Če­po­nis tei­gė, jog iš dau­gy­bės su­si­rin­ku­sių­jų ma­ty­ti, kad Lie­tu­vo­je dar yra ne­ma­žai Lie­tu­vos. „At­vy­ko­me čia pa­si­sem­ti ener­gi­jos, jė­gų, o drau­ge ir su­pra­ti­mo kaip rei­kia my­lė­ti Lie­tu­vą ir kaip už ją ko­vo­ti. To mus mo­ko ku­ni­go A. Sva­rins­ko pa­vyz­dys“, - sa­kė J. Če­po­nis. Drau­ge jis kvie­tė pa­mąs­ty­ti, ką vi­si mes pa­da­rė­me ir te­be­da­ro­me ge­ro Lie­tu­vai, kaip mo­ka­me at­sis­pir­ti blo­gio pro­pa­gan­dai, ku­ri sie­kia su­men­kin­ti mū­sų ša­lį, o drau­ge ir mus pa­čius. Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio pir­mi­nin­kas ap­gai­les­ta­vo, kad Lu­kiš­kių aikš­tė­je ne­sta­to­mas pa­mink­las žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę, kad vis dar nė­ra šiems ko­vo­to­jams pa­mink­lo Kryž­kal­ny­je. J. Če­po­nis pri­mi­nė, kad pa­sta­ty­ti Kryž­kal­ny­je to­kį pa­mink­lą kaip tik ir bu­vo ku­ni­go A. Sva­rins­ko sie­kis.

Ku­ni­go A. Sva­rins­ko duk­te­rė­čia Ma­ri­jo­na Rud­nic­kie­nė pa­pa­sa­ko­jo, kad jos pa­žin­tis su dė­de ku­ni­gu pra­si­dė­jo tuo­met, kai šis sa­vo ma­mai siun­tė laiš­kus iš trem­ties, o jos mo­čiu­tė pra­šy­da­vo šiuos laiš­kus pa­skai­ty­ti. „Skai­ty­da­vau dė­dės laiš­kus vi­sai šei­mai tol, kol mo­čiu­tė juos iš­mok­da­vo at­min­ti­nai“, - sa­kė M. Rud­nic­kie­nė. Ji tei­gė pri­si­me­nan­ti ir tą die­ną, kai dė­dė ku­ni­gas Al­fon­sas grį­žo iš ka­lė­ji­mo ir ją iš­gąs­di­no, koks iš­se­kęs ta­da jis bu­vo, ro­dės, jog ma­to oda ap­temp­tus dė­dės kau­lus. „Pri­si­me­nu ir dė­dės kal­bas apie tai, kad Lie­tu­va pri­va­lo bū­ti lais­va, o jo­je tu­ri gy­ven­ti lais­vi, Die­vą my­lin­tys žmo­nės“, - pa­sa­ko­jo ku­ni­go duk­te­rė­čia. Ji pa­brė­žė, kad ku­ni­gui A. Sva­rins­kui nie­ka­da ne­bu­vo svar­bu ką val­gys, kuo ap­si­rengs, kur gy­vens, bet ypač svar­bu, kad ga­lė­tų gy­ven­ti lais­vo­je Tė­vy­nė­je.

Prie monsinjorui skirto kryžiaus Partizanų parke.

Lie­tu­vos Mozė

Di­džio­sios ko­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų par­kas, ku­ria­me gre­ta ki­tų kry­žių ir at­mi­ni­mo ženk­lų pa­sta­ty­tas bei ką tik pa­šven­tin­tas mon­sin­jo­rui A. Sva­rins­kui skir­tas kry­žius, yra įsi­kū­ręs ne­to­li nuo Duks­ty­nos ka­pi­nių, prie ke­lio, ve­dan­čio iš Uk­mer­gės Ute­nos link. Kur­ti šį par­ką pa­ska­ti­no pats ku­ni­gas A. Sva­rins­kas. Pa­šven­ti­nus A. Sva­rins­kui skir­tą kry­žių, bu­vo pers­kai­ty­ti ki­ta­dos šio dva­si­nin­ko iš­tar­ti žo­džiai: „Vi­sus 22 me­tus, pra­leis­tus la­ge­riuo­se, ypač kar­ce­riuo­se, daug mąs­čiau, kaip reik­tų įam­žin­ti žu­vu­sių drau­gų ir vien­min­čių at­mi­ni­mą. Taip iš­si­kris­ta­li­za­vo par­ti­za­nų par­ko prie Mū­šios, ša­lia tė­viš­kės, idė­ja“. Šia­me par­ke už ku­ni­gą Al­fon­są bei ki­tus lais­vės ko­vo­to­jus bu­vo au­ko­ja­mos šv. Mi­šios. Jas au­ko­jo dvi­de­šimt iš įvai­rių ša­lies vie­tų su­va­žia­vu­sių ku­ni­gų, iš ku­rių – sep­ty­ni vys­ku­pai.

Mi­šių pa­moks­lą sa­kęs ar­ki­vys­ku­pas eme­ri­tas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius ku­ni­gą A. Sva­rins­ką su­gre­ti­no su iz­rae­li­tų va­du Mo­ze, ku­ris šią tau­tą iš­ve­dė iš Egip­to ver­gi­jos. Dva­si­nin­kas pa­brė­žė, jog ve­da­mas į lais­vę ne vie­nas tė­vy­nai­nis Mo­zei prie­kaiš­ta­vo, kad ne­be­tu­ri ga­li­my­bės val­gy­ti svo­gū­nų, ku­rių par­ūpin­da­vę verg­val­džiai. Pats vi­su sa­vo gy­ve­ni­mu Lie­tu­vos lais­vę nuo pa­ver­gė­jų gy­nęs ir to­dėl šių nuo­lat ka­lin­tas S. Tam­ke­vi­čius ne­slė­pė la­ge­riuo­se su­ti­kęs ne vie­ną žmo­gų, ku­rie rin­ko­si „svo­gū­nus“ – t.y. ko­la­bo­ra­vi­mą ar ki­tus komp­ro­mi­sus. Ta­čiau vi­sai ki­toks bu­vo ku­ni­gas Al­fon­sas, ku­ris, net ir su­ra­kin­tas prie­spau­dos gran­di­nė­mis, ne tik skel­bė lais­vę, tie­są bet ir vi­sais įma­no­mais bū­dais ko­vo­jo už tai.

Įrašas prie monsinjorui Alfonsui Svarinskui skirto kryžiaus Partizanų parke.

Pagerbti monsinjoro atminimo atvyko septyni Lietuvos vyskupai.

Aukojamos šventosios Mišios.

Kunigo A. Svarinsko mirties metinių dalyviai.

Prisimenamas kunigas A. Svarinskas.

.