Palygino Lietuvos ir Latvijos kariuomenes: kuri atrodo geriau?
Iš­lai­dos gy­ny­bai Lat­vi­jo­je di­di­na­mos pa­na­šiu tem­pu kaip ir Lie­tu­vo­je, ta­čiau pri­va­lo­mo­sios ka­ri­nės tar­ny­bos grą­ži­ni­mas šio­je ša­ly­je rim­tai su­silp­nin­tų pro­fe­si­nę ka­riuo­me­nę ir Na­cio­na­li­nę gvar­di­ją, LRT.lt tei­gia Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras Rai­mon­das Berg­ma­nis. Gy­ny­bos ana­li­ti­kas Aud­rius Ba­čiu­lis, sa­vo ruo­žtu, tai va­di­na iš­si­su­ki­nė­ji­mais. „Šiuo po­žiū­riu, ly­gi­nant su Lie­tu­va, Lat­vi­ja at­ro­do la­bai blan­kiai“, – įver­ti­no A. Ba­čiu­lis.

„Sug­rą­žin­ti šauk­ti­nius kai­nuo­tų 104 mln. eurų“

Lat­vi­ja yra vie­nin­te­lė Bal­ti­jos vals­ty­bė, ku­rio­je nė­ra šauk­ti­nių ka­riuo­me­nės. Es­ti­jo­je to­kia tvar­ka vei­kia se­niai, o Lie­tu­va prie ka­ro prie­vo­lės su­grį­žo 2015-ai­siais. Nuo šau­ki­mo į ka­riuo­me­nę grą­ži­ni­mo tar­ny­bą Lie­tu­vo­je jau yra bai­gę kiek dau­giau nei 5,3 tūkst. ka­ro prie­vo­li­nin­kų.

Ma­ža to, pa­sta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je kal­ba­ma ir apie vi­suo­ti­nį šau­ki­mą į ka­riuo­me­nę. Tuo me­tu Lat­vi­ja šauk­ti­nių at­si­sa­kė ir pe­rė­jo prie pro­fe­sio­na­lio­sios ka­riuo­me­nės nuo 2007 me­tų sau­sio.

Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras R. Berg­ma­nis kol kas skep­tiš­kai ver­ti­na šauk­ti­nių grą­ži­ni­mą sa­vo ša­ly­je.

„Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja ne­pa­si­sa­ko prieš šauk­ti­nių grą­ži­ni­mą, bet, no­rint su­grą­žin­ti pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą ir to­li­mes­nį jos funk­cio­na­vi­mą bū­tų rei­ka­lin­gi di­de­li žmo­giš­kie­ji ir fi­nan­si­niai iš­tek­liai. Be to, pri­reik­tų daug lai­ko, kol sis­te­ma tap­tų efek­ty­vi“, – LRT.lt tei­gė mi­nis­tras.

Be to, pa­sak R. Berg­ma­nio, su­grą­ži­nus ka­ro prie­vo­lę, rei­kė­tų or­ga­ni­zuo­ti vi­są per­so­na­lo įdar­bi­ni­mo pro­ce­są ir kur­ti nau­ją inf­ras­truk­tū­rą vi­so­je Lat­vi­jo­je.

„Iš­lai­ky­mo iš­lai­dos bū­tų di­de­lės, net jei bū­tų li­mi­tuo­tas pri­va­lo­mų šauk­ti­nių skai­čius. Pa­vyz­džiui, jei 1 tūkst. ka­rių bū­tų šau­kia­mi dvy­li­kai mė­ne­sių, tai kai­nuo­tų apie 104 mln. eu­rų. Ka­riuo­me­nė tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę grei­tai rea­guo­ti į bet ko­kias grės­mes, o ka­riai – tu­rė­ti rei­kia­mų įgū­džių, kad ga­lė­tų nau­do­tis pa­žan­gio­mis ka­ri­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, ku­rių ne­ga­li­ma įsi­sa­vin­ti per trum­pą lai­ką, to­dėl Lat­vi­ja pa­si­rin­ko pro­fe­si­nę ka­ro tar­ny­bą“, – LRT.lt ko­men­ta­vo Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras R. Berg­ma­nis.

Lat­vi­jos ka­riuo­me­nę su­da­ro re­gu­lia­rio­sios pa­jė­gos, Na­cio­na­li­nė gvar­di­ja (sa­va­no­rių pa­jė­gų ati­tik­mens na­riai) ir re­zer­vas. Na­cio­na­li­nė­se gink­luo­to­sio­se pa­jė­go­se yra apie 16 tūkst. ka­rių. Lat­vi­jo­je tar­nau­ja be­veik 5 tūkst. ka­rių pro­fe­sio­na­lų, 8 tūkst. – Na­cio­na­li­nės gvar­di­jos, 3 tūkst. re­zer­vo ka­rių.

Sa­vo ruo­žtu gy­ny­bos ana­li­ti­kas A. Ba­čiu­lis ste­bi­si lat­vių skai­čia­vi­mais, kad pri­va­lo­mo­ji ka­ri­nė tar­ny­ba kai­nuo­tų taip bran­giai.

„Lat­vių iš­si­su­ki­nė­ji­mai, esą jie ne­ga­li at­kur­ti pri­va­lo­mo­sios ka­ri­nės tar­ny­bos dėl tam rei­ka­lin­gų itin di­de­lių iš­lai­dų, skam­ba dar liūd­niau nei ana­lo­giš­ki bu­vu­sio kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro Juo­zo Ole­ko aiš­ki­ni­mai. 104 mln. eu­rų su­ma, ne­va rei­ka­lin­ga 1 tūkst. šauk­ti­nių pa­šau­ki­mui, – kaž­koks ab­sur­das. Toks įspū­dis, kad kaž­kas Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jo­je su­kly­do ir pri­ra­šė prie su­mos pa­pil­do­mą nu­lį“, – aiš­ki­no A. Ba­čiu­lis.

Gy­ny­bos ana­li­ti­kas pri­me­na, kad, Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tų skai­čia­vi­mu, pil­nas šauk­ti­nio ka­rio iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja kiek ma­žiau nei 1 tūkst. eu­rų per mė­ne­sį. „Vi­sas pri­va­lo­mo­ji šau­ki­mo at­kū­ri­mas, įskai­čiuo­jant ka­ro prie­vo­lės tar­ny­bos at­kū­ri­mą, pa­pil­do­mų me­di­kų sam­dy­mą, ka­rei­vi­nių įren­gi­mą, šauk­ti­nių ka­rių iš­lai­ky­mą ir ren­gi­mą, 2015 m. pra­džios ver­ti­ni­mu, Lie­tu­vai tu­rė­jo kai­nuo­ti apie 20 mln. eu­rų. Rei­kia at­siž­velg­ti, kad tuo­met bu­vo pa­šauk­ta apie 3,5 tūkst. šauk­ti­nių, t.y. tris kar­tus dau­giau, nei reng­da­mi šau­ki­mo at­kū­ri­mo są­ma­tą skai­čia­vo lat­viai“, – LRT.lt dės­tė A. Ba­čiu­lis.

Anot gy­ny­bos ana­li­ti­ko, įdo­mu, iš kur lat­viai ima ir at­ei­ty­je ims par­eng­tą ka­riuo­me­nės re­zer­vą, jei ne­at­kurs pri­va­lo­mo­jo šau­ki­mo. Esą Lie­tu­va tam ir at­kū­rė šau­ki­mą, nes pa­ma­tė, kad re­zer­vo ka­rių nė­ra iš kur pa­im­ti.

No­rin­čių gin­ti ša­lį pa­trio­tų Lat­vi­jo­je ne­stin­ga, o po­li­ti­kų va­lios su­da­ry­ti jiems są­ly­gas gin­ti sa­vo ša­lį stin­ga aki­vaiz­džiai.

„2015 me­tų pa­va­sa­rį at­kū­rę šau­ki­mą, šiuo me­tu jau tu­ri­me ne­ma­žai švie­žiai par­eng­to re­zer­vo ka­rių, o tiks­las – dar po ke­le­rių me­tų tu­rė­ti maž­daug 40 tūkst. ka­rių par­eng­tą­jį re­zer­vą. Šiuo po­žiū­riu, ly­gi­nant su Lie­tu­va, Lat­vi­ja at­ro­do la­bai blan­kiai. Juo la­biau, kaip ma­to­me iš Lat­vi­jos Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­mo, jog nuo Ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Ukrai­ną pra­džios į Lat­vi­jos aiz­sar­gus įsto­jo 3748 sa­va­no­riai, tai – be­veik pu­sė jų da­bar­ti­nio skai­čiaus. No­rin­čių gin­ti ša­lį pa­trio­tų Lat­vi­jo­je ne­stin­ga, o po­li­ti­kų va­lios su­da­ry­ti jiems są­ly­gas gin­ti sa­vo ša­lį stin­ga aki­vaiz­džiai“, – api­bend­ri­no A. Ba­čiu­lis.

Fi­nan­sa­vi­mą gy­ny­bai di­di­na pa­na­šiu tempu

Pa­sak Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tro R. Berg­ma­nio, po Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je 2014-ai­siais, Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja ir na­cio­na­li­nės gink­luo­to­sios pa­jė­gos dau­giau­sia dė­me­sio su­tel­kė į Lat­vi­jos sa­vi­gy­nos pa­jė­gų stip­ri­ni­mą ir bend­ra­dar­bia­vi­mą su NA­TO al­jan­su.

2014-ai­siais Lat­vi­ja pri­ėmė spren­di­mą pa­laips­niui di­din­ti gy­ny­bos biu­dže­tą, siek­da­ma skir­ti 2 proc. BVP 2018-ai­siais. „Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė 2015-ai­sias nu­ta­rė, kad 2016-ai­sias gy­ny­bai bus ski­ria­ma 1,4 proc., 2017-ai­siais – 1,7 proc., o nuo 2018-ųjų Lat­vi­ja gy­ny­bai kas­met skirs 2 proc. BVP“, – skai­čia­vo Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras R. Berg­ma­nis.

Audrius Bačiulis / Asmeninio archyvo nuotrauka

Lie­tu­va gy­ny­bai taip pat ki­tą­met skirs 2 proc. BVP. Šių me­tų pra­džio­je Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­ba pa­siū­lė 2018-ai­siais Kraš­to ap­sau­gai skir­ti 2,06 proc. BVP ar­ba 873 mln. eu­rų – be­veik 150 mln. dau­giau nei šie­met. Da­bar iš­lai­dos kraš­to ap­sau­gai Lie­tu­vo­je sie­kia 1,8 proc. BVP.

Kaip tei­gė Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras, po Ukrai­nos kri­zės plė­to­jant Lat­vi­jos gink­luo­tą­sias pa­jė­gas, bu­vo pri­im­ti ke­li svar­būs spren­di­mai.

„2014-ųjų rug­sė­jį bu­vo pri­im­tas tarp­vy­riau­sy­bi­nis su­si­ta­ri­mas dėl me­cha­ni­za­ci­jos pro­jek­to, ku­ris bus baig­tas 2020-ai­sais, kai 123 ko­vos ma­ši­nos at­ke­liaus į Lat­vi­ją. Lat­vi­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos jau su­lau­kė dau­giau nei 60 iš pla­nuo­ja­mų 123 ko­vi­nių ma­ši­nų iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos“, – sa­kė R. Berg­ma­nis.

Šios ma­ši­nos ap­rū­pin­tos prieš­tan­ki­nė­mis ra­ke­to­mis „Spi­ke“ ir mo­der­nia NA­TO įslap­tin­ta ry­šių ir val­dy­mo sis­te­ma. „Me­cha­ni­za­ci­jos pro­jek­tas yra svar­bus žings­nis ku­riant es­mi­nius na­cio­na­li­nių gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ko­vi­nius pa­jė­gu­mus. Tai taip pat yra il­ga­lai­kė in­ves­ti­ci­ja į Lat­vi­jos, re­gio­no ir NA­TO sau­gu­mą“, – LRT.lt kal­bė­jo Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras.

Be to, sie­kiant pa­di­din­ti ar­ti­le­ri­jos at­sar­gas ir at­nau­jin­ti gy­ny­bi­nius pa­jė­gu­mus, 2017 ba­lan­dį Lat­vi­ja iš Aus­tri­jos nu­ta­rė įsi­gy­ti ne­nau­jų 120 mm mi­nos­vai­džių.

Pri­klau­so­mai nuo mo­di­fi­ka­ci­jos, vie­na ko­vi­nė ma­ši­na kai­nuos 60–140 tūkst. eu­rų, o šio kon­trak­to bend­ra su­ma – 6 mln. eu­rų. Lat­vi­ja per­ka iš vi­so 47 ko­vi­nės tech­ni­kos vie­ne­tus.

Ra­da­rai „Sen­ti­nel“ yra vi­siš­kai nau­jas pus­la­pis stip­ri­nant Lat­vi­jos oro erd­vės gy­ny­bos sau­gu­mą.

„47 hau­bi­cų iš Aus­tri­jos įsi­gi­ji­mas pa­di­dins Lat­vi­jos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ug­nies pa­jė­gu­mus ir leis Lat­viai vi­sa­pu­siš­kai da­ly­vau­ti NA­TO ope­ra­ci­jo­se ir mo­ky­muo­se. Pir­mo­sios hau­bi­cos į Lat­vi­ją tu­rė­tų bū­ti pri­sta­ty­tos šį ru­de­nį“, – LRT.lt tvir­ti­no Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras.

Be to, pa­sak R. Berg­ma­nio, nuo 2016-ųjų pa­bai­gos, sie­kiant ap­sau­go­ti Lat­vi­jos oro erd­vę, nau­do­ja­mi pa­žan­giau­si XXI-ojo am­žiaus ra­da­rai „Sen­ti­nel“.

„Ra­da­rai „Sen­ti­nel“ yra vi­siš­kai nau­jas pus­la­pis stip­ri­nant Lat­vi­jos oro erd­vės gy­ny­bos sau­gu­mą“, – LRT.lt tei­gė R. Berg­ma­nis.

Per­ka pa­se­nu­sią gink­luo­tę?

Vis tik, gy­ny­bos ana­li­ti­ko A. Ba­čiu­lio ver­ti­ni­mu, Lat­vi­jos po­li­ti­kų spren­di­mai gy­ny­bos sri­ty­je la­biau pri­me­na „ak­ty­vios veik­los im­ita­ci­ją nei ti­krą rū­pi­ni­mą­si sa­vą­ja ka­riuo­me­ne“.

„Ge­ra gir­dė­ti, kad Lat­vi­ja pla­nuo­ja jau ki­tais me­tais pa­siek­ti mi­ni­ma­liai rei­ka­lin­gus 2 proc. nuo BVP ša­lies gy­ny­bos iš­lai­doms, ta­čiau šiuos pi­ni­gus dar rei­kia tin­ka­mai pa­nau­do­ti. Pir­mas ky­lan­tis klau­si­mas – jei iš­lai­dos gy­ny­bai Lat­vi­jo­je di­di­na­mos maž­daug to­kiu pat grei­čiu, kaip ir Lie­tu­vo­je, ko­dėl jiems trūks­ta pi­ni­gų vi­suo­ti­nio ka­ri­nio šau­ki­mo at­kū­ri­mui?“ – klau­sia A. Ba­čiu­lis.

Jo tei­gi­mu, lat­vių spren­di­mas ap­gink­luo­ti sa­vo sau­su­mos pa­jė­gas tech­niš­kai ir mo­ra­liš­kai pa­se­nu­siais bri­tų CVR(T) šar­vuo­tų ko­vos ma­ši­nų šei­mos at­sto­vais ge­ro­kai nu­ste­bi­no vi­sus gy­ny­bos apž­val­gi­nin­kus. „Praei­to am­žiaus šeš­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je su­kur­tas leng­vas žval­gy­bos šar­vuo­tis šiuo me­tu ar­ba jau iš­im­tas, ar­ba ne­tru­kus bus iš­im­tas iš vi­sų jį ka­dai­se tu­rė­ju­sių ša­lių gink­luo­tės.

Lat­vių spren­di­mas tas se­nie­nas mo­der­ni­zuo­ti ir ne­tgi ap­gink­luo­ti šiuo­lai­ki­nė­mis prieš­tan­ki­nė­mis ra­ke­to­mis skam­ba kaip ab­sur­das ar­ba ne­tgi są­mo­nin­go sa­bo­ta­žo ak­tas.

Lat­vių spren­di­mas įsi­gy­ti CVR(T) bu­vo ver­ti­na­mas kaip eks­tra prie­mo­nė Ru­si­jos ag­re­si­jos aki­vaiz­do­je, re­mian­tis pri­nci­pu „ge­riau tu­rė­ti bet ką nei ne­tu­rė­ti nie­ko“. Ta­čiau lat­vių spren­di­mas tas se­nie­nas mo­der­ni­zuo­ti ir ne­tgi ap­gink­luo­ti šiuo­lai­ki­nė­mis prieš­tan­ki­nė­mis ra­ke­to­mis skam­ba kaip ab­sur­das ar­ba ne­tgi są­mo­nin­go sa­bo­ta­žo ak­tas“, – LRT.lt ko­men­ta­vo gy­ny­bos ana­li­ti­kas.

Pa­sak A. Ba­čiu­lio, keis­tai at­ro­do ir spren­di­mas įsi­gy­ti ne­sup­ran­ta­mai di­de­lį kie­kį sa­vaei­gių hau­bi­cų, ku­rio teo­riš­kai pa­kak­tų net trims ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­nams. Vei­kiau­siai, iš tų 47 Aus­tri­jo­je per­ka­mų se­nų M109A5 mo­de­lio hau­bi­cų pra­ktiš­kai nau­do­ja­mos bus pu­san­tros-dvi de­šim­tys, o li­ku­sios bus tik kaip at­sar­gi­nių da­lių re­zer­vas“, – skai­čia­vo gy­ny­bos ana­li­ti­kas.

Jo žo­džiais, M109A5 yra ly­giai mo­ra­liai pa­se­nu­si ir sa­vo ko­vi­nė­mis sa­vy­bė­mis šiuo­lai­ki­nio ka­ro lau­ko są­ly­gų ne­ati­tin­kan­ti hau­bi­ca, kaip ir CVR(T) šar­vuo­čiai. „Be to, ne­gir­dė­ti apie ug­nies val­dy­mo ir ap­rū­pi­ni­mo ma­ši­nų įsi­gi­ji­mus, be ku­rių ne­įma­no­mas vi­sa­ver­tis ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­no ko­vi­nis dar­bas. Tiek ge­rai, kad lat­viai tu­rės ga­li­my­bę vi­sa­da gau­ti sa­vo hau­bi­coms at­sar­gi­nių da­lių iš ame­ri­kie­čių“, – kal­bė­jo A. Ba­čiu­lis.

Pa­sak ana­li­ti­ko, Lat­vi­jos po­li­ti­kų spren­di­mai gy­ny­bos sri­ty­je la­biau pri­me­na ak­ty­vios veik­los im­ita­ci­ją, nei ti­krą rū­pi­ni­mą­si sa­vą­ja ka­riuo­me­ne. „De­ja, bet taip vyks­ta jau ket­vir­tį am­žiaus, nuo pat Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mo. Skau­du tai ma­ty­ti, nes lat­vių ka­riai, ku­rių nar­sa ir pro­fe­sio­na­lu­mas ge­rai ži­no­mi, nu­si­pel­no daug di­des­nio sa­vo po­li­ti­kų dė­me­sio“, – pri­dū­rė A. Ba­čiu­lis.