Paliko postą, nereikės ir leidimo
Par­la­men­ta­ras so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das Sy­sas griež­tai at­me­ta įta­ri­mus, kad jo no­ras trauk­tis iš So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to (SRDK) pir­mi­nin­ko pos­to su­si­jęs su bū­si­ma Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sa, nu­ma­tan­čia, jog lei­di­mą dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja pri­va­lės tu­rė­ti ir ko­mi­te­tų va­do­vai.

Parlamente pasklido kalbos, kad Seimo senbuvis A. Sysas iš SRDK pirmininko posto traukiasi toli gražu ne dėl ištikimybės partijai. Anksčiau politikas nereagavo į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio potvarkį, kad leidimus dirbti su slapta informacija privalo turėti ir komitetų pirmininkai. Tačiau įtvirtinus tokią nuostatą Statute, A. Sysas esą negalės išsisukti.

Teigiama, kad kaip tik dabar, kai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija dėl požiūrio į draugystę su „valstiečiais“ skilo į dvi dalis, A. Sysui atsirado galimybė gražiai palikti SRDK vadovo kėdę. Šis parlamentaras drauge su dar penkiais frakcijos kolegomis laikosi prieš savaitę LSDP tarybos priimto sprendimo nutraukti koalicijos sutartį su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), taip pat palikti visus turimus postus. Be A. Syso, atsistatydinimo prašymus yra pateikusi Europos reikalų komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas.

Algirdas Sysas: „Ar turėčiau prašyti, kad saugumas sektų mane ir mano šeimos narius?“

Neprašė ir neprašys

„Mano pasitraukimo iš komiteto nereikia sieti su jokiais leidimais dirbti su slapta informacija. Mano motyvas buvo vienas – vykdyti partijos sprendimą. Todėl miltai – atskirai, pelai – atskirai. Dabar, suprantu, kalbame būtent apie pelus“, – aiškino A. Sysas.

Jis sakė per du darbo parlamente dešimtmečius niekada neprašęs leidimo dirbti su slapta informacija, to daryti neketina ir ateityje. „Ar turėčiau prašyti, kad saugumas sektų mane ir mano šeimos narius? Daviau priesaiką ir atsakau prieš tautą, prieš įstatymą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė socialdemokratas.

Jis prisiminė buvus vienintelį atvejį, kai, neturėdamas leidimo dirbti su slapta informacija, turėjo palaukti „už durų“. „Tai nutiko su Seimo delegacija lankant mūsų karius Afganistane. Tų, kurie neturėjo tokio leidimo, buvo paprašyta neiti į bepiločių lėktuvų valdymo punktą. Bet aš pagal specialybę esu radistas, todėl ir taip puikiai žinau, kaip tie procesai vyksta“, – kalbėjo A. Sysas. Jis juokavo visus slaptus dalykus anksčiau nei iš slaptųjų tarnybų sužinantis iš žiniasklaidos. „Užsižaidėme su tomis pažymomis ir slaptumu. Visi nori būti labai susireikšminę“, – dėstė socialdemokratas. Jis užsiminė, kad jei minėta Statuto pataisa bus priimta, gali būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT).

Vienam davė, kitam – ne

Kalbama, kad minėtos Statuto pataisos atsiradimą lėmė nuolatiniai konservatorių raginimai leidimą dirbti su slapta informacija gauti LVŽS lyderiui bei frakcijos Seime seniūnui Ramūnui Karbauskiui. Vienas pataisos iniciatorių – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas. Kaip žinoma, į Valstybės saugumo departamentą (VSD) Kultūros komitetui vadovaujantis R. Karbauskis kreipėsi ne iškart po rinkimų, o tik 2017-ųjų kovą. Apie teigiamą VSD atsakymą paskelbta birželį. Pats R. Karbauskis yra sakęs, jog leidimo dirbti su visiškai slapta informacija siekiantis dėl noro, kad politiniai oponentai nemanipuliuotų teiginiais, esą jis tokio leidimo gauti negali.

Liūdnai baigėsi socialdemokrato Mindaugo Basčio siekis gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Dėl įtartinų ryšių su Kremliui ir nusikalstamam pasauliui artimais asmenimis VSD nesutikus išduoti leidimo M. Basčiui, jis neteko Seimo vicepirmininko pareigų. Dabar M. Basčiui gresia apkalta. Seimas kreipėsi į KT išvados, ar savo veiksmais politikas nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos.

Pataisa svarstoma

Birželį Seimas po pateikimo pritarė Statuto pataisoms, numatančioms, kad parlamento pirmininko pavaduotojais, komitetų ir komisijų vadovais gali būti tik Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija. Tokie leidimai taip pat būtų privalomi ne tik visiems NSGK nariams, bet ir juos pavaduojantiems politikams, taip pat – Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje dirbantiems parlamentarams. Teigiama, jog taip siekiama užtikrinti, kad Seimo nariams, kurie priima arba dalyvauja priimant sprendimus valstybei itin svarbiais klausimais, būtų prieinama visapusiška, taip pat ir įslaptinta informacija.

Pagal Seimo statutą šiuo metu leidimą dirbti su slapta informacija privalo turėti tik NSGK nariai. Kitos pareigos, kai toks leidimas būtinas, numatytos Seimo pirmininko potvarkyje. Vasarį V. Pranckietis papildė sąrašą ir į jį, be NSGK narių, kitų politikų, įtraukė visų Seimo komitetų pirmininkus, jų pavaduotojus, komisijų pirmininkus.