Palestiniečius į Vilnių pakvietęs, apie LR ambasados perkėlimą į Jeruzalę neužsiminė
Pir­mo­sios pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ku­sio vi­zi­to į Iz­rae­lį die­nos me­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis ėmė­si dip­lo­ma­to vaid­mens ir su­si­ti­ki­me su Pa­les­ti­nos va­do­vu Mah­mou­du Ab­ba­su pa­kvie­tė pa­les­ti­nie­čius Lie­tu­vo­je steig­ti at­sto­vy­bę Bal­ti­jos ša­lims. Su­si­ti­ki­muo­se su Iz­rae­lio at­sto­vais Sei­mo pir­mi­nin­kas bu­vo at­sar­ges­nis ir apie Lie­tu­vos at­sto­vy­bės per­kė­li­mą į Je­ru­za­lę ne­už­si­mi­nė. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių dėmokratų (TS-LKD) nariai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas išreiškė susirūpinimą Seimo pirmininko išsakytu pakvietimu palestiniečiams. Esą jis – ankstyvas ir neapgalvotas bei nežinia, ar sutampantis su Lietuvos interesais.

Pastaruoju metu vis daugiau valstybių nusprendžia pasekti Jungtinių Valstijų pėdomis ir savo ambasadas Izraelyje iš Tel Avivo perkelti į Jeruzalę.

Pats Seimo pirmininkas pranešime spaudai pasiaiškino, kad Palestinos atstovybės klausimas keliamas jau nuo 2013 metų.

„Susitikimo metu pakviečiau Palestinos atstovus atvykti ir susipažinti su situacija bei įvertinti atstovybės steigimo galimybes. Informavau, kad Lietuvos institucijos pasirengusios padėti šiuo klausimu. Norėčiau pabrėžti, kad Palestinos atstovybės atidarymas nesudarytų prielaidų Palestinos pripažinimui. Laikomės nuoseklios pozicijos ir pasisakome už Palestinos valstybės įkūrimą pagal dviejų valstybių sprendimą, pasiektą derybų su Izraeliu keliu“, – teigė Seimo pirmininkas.

LŽ pasiteiravus apie tokio Seimo pirmininko sprendimo vertinimą, Užsienio reikalų ministerija patikino, kad iš tiesų atstovybės Vilniuje klausimą Palestina kelia nuo Mahmoudo Abbaso apsilankymo Vilniuje 2013 metais, tačiau „dėl atstovybės steigimo iki šiol nesiėmė jokių praktinių veiksmų. Šiuo metu Lietuvai yra akredituota Palestinos misija Helsinkyje.“

Kita vertus, pastaruoju metu vis daugiau valstybių nusprendžia pasekti Jungtinių Valstijų pėdomis ir savo ambasadas Izraelyje iš Tel Avivo perkelti į Jeruzalę. Neseniai Australija pranešė taip pat svarstanti savo ambasados relokavimo galimybę.

Anksčiau, vos Jungtinėms Valstijoms žengus šį žingsnį, ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę perkelti nusprendė ir Gvatemala bei Paragvajus, o Čekija, Rumunija ir Hondūras tokią galimybę ėmė svarstyti.

Jungtinių Valstijų žydų atstovai birželį kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, prašydami perkelti savo ambasadą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad toks sprendimas ateityje yra visiškai įmanomas, bet dviejų šalių santykių sprendimo kontekste „derybų keliu, kad tai nesukeltų papildomų įtampų“.

Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai LŽ patikino, kad vizito į Izraelį metu Seimo pirmininkas ambasados relokavimo klausimo nekėlė.

Užsienio reikalų ministerijos pozicija taip pat nepasikeitė: „Lietuva gerbia visų partnerių nuomonę ir sprendimus, tačiau visuomet teigė, kad Jeruzalės statuso klausimas yra galutinio šalių susitarimo klausimas ir turėtų būti sprendžiamas, remiantis galiojančiomis Jungtinių Tautų rezoliucijomis, nes vienašališki, ne derybomis pasiekti sprendimai sudaro galimybę jais pasinaudoti jėgoms, siekiančioms išprovokuoti smurto protrūkius.“

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Viktoras Pranckietis teigė, jog klausimas apie Palestinos atstovybės įkurdinimą Lietuvoje, prakalbta prieš 3 metus, o kritikuojantieji siūlymą vykdo atskirą užsienio politiką, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Idėja yra ne nauja ir ne mano. Visur deklaruodami, kad užsienio politikoje esame vieningi, ir tęskime tai daryti, tarppartinių susiginčijimų čia neturėtų būti. Bet kai dviejų asmenų grupė ima kurti atskirąją užsienio politiką ir ją išgarsina, ir išgarsina ne oficialia mūsų kryptimi, susikuria įvaizdis, lyg kažkas yra kitaip“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė V. Pranckietis.

„Iš Lietuvos užsienio politiką formuojančių subjektų mes pastabų neturėjome, priešingai, turėjau pritarimą ir iš prezidentės (Dalios Grybauskaitės – BNS), ir iš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.

Atsakydamas į kritiką V. Pranckietis pažymėjo, kad Lietuva nuo 2013 metų yra įsteigusi biurą Ramaloje, o Lietuvai akredituota Palestinos misija Helsinkyje, klausimas dėl Palestinos atstovybės steigimo Lietuvoje keltas jau per ankstesnius vadovų vizitus.

„2015 metais Palestinoje lankėsi ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, jis teigė, kad Palestinos atstovybės atidarymas Vilniuje būtų išties įsimintinas įvykis, jis taip pat turėjo Užsienio reikalų ministerijos mandatą taip teigti. Šis klausimas buvo iškeltas daugiau nei prieš trejus metus“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Su Seimo pirmininko delegacija į Izraelį vykęs konservatorius Emanuelis Zingeris pažymėjo, kad atstovybės atidarymo nereikėtų tapatinti su Palestinos valstybės pripažinimu.

„Mes ne sykį pareiškėme, kad Palestinos valstybės pripažinimas įmanomas tik po to, kai baigsis Izraelio ir Palestinos taikos derybos Artimųjų rytų taikos proceso kontekste. Palestinos pripažinimo dalykas yra visiškai kitoks“, – sakė E. Zingeris.

„Lietuva, Latvija, Estija laikosi tos pačios pozicijos kaip Vokietija ir Olandija, kad reikėtų sulaukti derybų pabaigos dėl dviejų valstybių steigimo ir tada galėtume pripažinti Palestinos valstybingumą“, – apie situaciją sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas socialdarbietis Juozas Bernatonis.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada, ji turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.