Pailginti mokslo metai: savivaldybės žais mokyklą
Bai­gia­si pa­sku­ti­nės il­gos moks­lei­vių at­os­to­gos – ki­tą­met jos su­trum­pės de­šim­čia die­nų. Ką mo­ki­niai veiks pen­kias pa­il­gin­tų moks­lo me­tų die­nas, spręs ug­dy­mo įstai­gos, o ki­tas pen­kias juos „mo­kys“ sa­vi­val­dy­bės. Da­lis pe­da­go­gų ir me­ri­jų at­sto­vų abe­jo­ja, ar įgy­ven­di­nant nau­jo­vę bus pa­siek­ti tiks­lai, dek­la­ruo­ja­mi švie­ti­mo val­di­nin­kų.

Mū­sų ša­lies moks­lei­vių pa­sie­ki­mai yra pra­stes­ni nei Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos ša­lių vi­dur­kis, o moks­lo me­tai – vie­ni trum­piau­sių. Kai mo­ko­si trum­piau­siai, bū­ti ge­riau­siems su­nku. O į trum­pus moks­lo me­tus įspraus­tos mo­ky­mo prog­ra­mos moks­lei­viams di­di­na krū­vį ir ke­lia stre­są. Rem­da­ma­si to­kiais ar­gu­men­tais, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė nu­spren­dė moks­lo me­tus pra­tęs­ti de­šim­čia die­nų.

„Tei­sė nu­spręs­ti, kaip 5–11 kla­sėms iš­dės­ty­ti pa­pil­do­mas 10 die­nų, su­tei­kia­ma pa­čioms mo­kyk­loms, jų stei­gė­joms sa­vi­val­dy­bėms ir mo­kyk­lų sa­vi­nin­kams. Spren­di­mą dėl ug­dy­mo pro­ce­so per pen­kias pa­pil­do­mas die­nas įgy­ven­di­ni­mo pri­ims sa­vi­val­dy­bės, dėl ki­tų pen­kių – pa­čios mo­kyk­los“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tras Graž­vy­das Ka­za­ke­vi­čius.

Koks bus šių spren­di­mų tu­ri­nys ir juos pri­im­sian­čių ins­ti­tu­ci­jų ar įstai­gų in­dė­lis ge­ri­nant švie­ti­mo re­zul­ta­tus, kol kas ne­la­bai aiš­ku.

Įpras­tų pa­mo­kų neplanuojama

„Spren­di­mą su­trum­pin­ti moks­lei­vių at­os­to­gas ver­tin­čiau tei­gia­mai, jei moks­lo me­tai bū­tų pra­tęs­ti įpras­tai – to­liau dės­to­ma prog­ra­ma, tik dau­giau pa­mo­kų ski­ria­ma at­ski­roms te­moms. Moks­lo me­tų pa­il­gi­ni­mo tiks­las bu­vo pa­ge­rin­ti mo­ki­nių re­zul­ta­tus, nes tarp­tau­ti­niuo­se ty­ri­muo­se jie pra­sti. Bet da­bar apie tuos re­zul­ta­tus nie­kas ne­kal­ba, o tik apie kaž­ko­kius žai­di­mus. Tai, ką da­bar kal­ba mi­nis­te­ri­jo­je, jau tu­rė­jo­me, tuos žai­di­mus jau žai­dė­me. Ką ga­li pa­siū­ly­ti sa­vi­val­dy­bė? Nu­ei­ti į ki­ną? Kiek truks sean­sas?“ – klau­sė Ma­ri­jam­po­lės Ry­giš­kių Jo­no gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Al­do­na Ja­nu­le­vi­čie­nė.

Anot švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tro G. Ka­za­ke­vi­čiaus, ti­ki­ma­si kit­ko – kad mo­ki­niams bus pa­siū­ly­ta įdo­mių so­cia­li­nės-pi­lie­ti­nės veik­los pro­jek­tų, ti­ria­mų­jų dar­bų gam­to­je ir pa­na­šiai. „Ti­ria­muo­sius dar­bus itin ska­ti­na­me, mat mo­ki­nių pa­sie­ki­mų tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai at­sklei­dė mū­sų mo­ki­nių bė­dą – jie ne­mo­ka pri­tai­ky­ti ži­nių pra­kti­ko­je, ne­la­bai ge­ba dirb­ti ko­man­do­je. Ka­dan­gi nuo šie­met ne­be­ri­bo­ja­mas pa­žin­ti­nei veik­lai ski­ria­mų die­nų skai­čius, la­bai ti­ki­mės, kad mo­ki­niai at­liks gam­tos moks­lų ar so­cia­li­nius ti­ria­muo­sius dar­bus už mo­kyk­los ri­bų: par­kuo­se, mu­zie­juo­se, vers­lo įmo­nių la­bo­ra­to­ri­jo­se, kvie­sis aukš­tų­jų mo­kyk­lų moks­li­nin­kų“, – dės­tė vi­ce­mi­nis­tras.

Jis mes­te­lė­jo idė­ją kreip­tis, pa­vyz­džiui, į mo­kyk­lo­se mie­lai be­si­lan­kan­čius Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kus, vyk­dan­čius pro­jek­tą „Jau­na­sis ty­rė­jas“. Be to, dau­gu­ma Lie­tu­vos mu­zie­jų, ap­lin­kos pa­ži­ni­mo cen­trų tu­ri par­en­gę edu­ka­ci­nes prog­ra­mas, spe­cia­lis­tai esą lau­kia mo­ki­nių.

G. Ka­za­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, mo­kyk­los taip pat ska­tins moks­lei­vius įsi­trauk­ti į gam­tos moks­lų klu­bų, bū­re­lių, pa­si­ren­ka­mų­jų da­ly­kų, da­ly­kų mo­du­lių (pa­vyz­džiui, bio­tech­no­lo­gi­jų, mo­de­lia­vi­mo, ap­lin­ko­sau­gos, elek­tro­ni­kos, 3D spaus­di­ni­mo ir kt.) veik­lą, da­ly­vau­ti įvai­riuo­se kon­kur­suo­se, or­ga­ni­zuos po­pa­mo­ki­nę veik­lą, įtrau­kian­čią mo­ki­nius į ty­ri­nė­ji­mus.

Ma­ri­jam­po­lie­tė A. Ja­nu­le­vi­čie­nė „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo, kad ir anks­čiau mo­kyk­la su­ma­ny­da­vo ko­kią nors spor­to šven­tę ar ko­kį nors sa­vo pro­jek­tą mo­ki­niams pri­sta­ty­da­vo ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo or­ga­ni­za­to­riai. Pe­da­go­gė pa­žy­mė­jo, jog mo­kyk­la ga­li pri­gal­vo­ti ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo už­siė­mi­mų, bet rei­kia, kad vai­kai į juos at­ei­tų. Mat prob­le­mų ke­lia net įpras­tų pa­mo­kų lan­ko­mu­mas, o į ren­gi­nius, ir dar va­sa­rą, vai­kus pri­sik­vies­ti ga­li bū­ti dar su­nkiau. Jei ug­dy­mo įstai­ga rengs ko­kias nors iš­vy­kas, joms ir mo­kyk­los, ir mo­ki­nių tė­vai tu­rės skir­ti pi­ni­gų.

A. Ja­nu­le­vi­čie­nė at­krei­pė dė­me­sį į dar vie­ną prob­le­mą: bir­že­lį mo­ky­to­jai vyks­ta vyk­dy­ti eg­za­mi­nų, tai­sy­ti eg­za­mi­nų dar­bų, ir ne pus­die­niui, o vi­sai sa­vai­tei, tad pa­il­gin­tų moks­lo me­tų die­no­mis vi­sa­ver­tis ug­dy­mo pro­ce­sas ne­įma­no­mas. Tie­sa, pe­da­go­gė yra ma­čiu­si eg­za­mi­nų re­for­mos pro­jek­tą, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, kad be­veik vi­si eg­za­mi­nai vyk­tų šeš­ta­die­niais. Bet tai Ma­ri­jam­po­lės Ry­giš­kių Jo­no mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ne­nu­džiu­gi­no, nes jai ki­lo klau­si­mų dėl pa­pil­do­mo mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ar iš­ei­gi­nių die­nų. Juo­lab kad tai­sy­ti dar­bus vis tiek rei­kė­tų dar­bo die­no­mis.

Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos pre­zi­den­tės Ra­min­tos Ma­tu­ly­tės nuo­mo­ne, ti­krai rei­kia, kad mo­kyk­lą bai­gęs jau­nuo­lis tu­rė­tų ne tik da­ly­ki­nių ži­nių, bet ir per pa­pil­do­mą edu­ka­ci­nę veik­lą įgy­tų ge­bė­ji­mų. Tad gal ir ge­rai, jei­gu to­kiai veik­lai skir­tos die­nos per­ke­lia­mos į va­sa­rą, o lig­šio­li­niai moks­lo me­tų de­vy­ni mė­ne­siai bū­tų ski­ria­mi tik mo­ky­mo pro­ce­sui.

Ta­čiau moks­lei­vių at­sto­vė nu­ro­dė ir ki­tą as­pek­tą. „Ne nuo to ga­lo pra­dė­ta. Rei­kė­jo pra­dė­ti nuo mo­ky­mo prog­ra­mų per­žiū­ros, kad bent kiek bū­tų su­ma­žin­tas krū­vis moks­lei­viams“, – pa­žy­mė­jo ji.

Aldona Janulevičienė: "Mokslo metų pailginimo tikslas buvo pagerinti mokinių rezultatus. Bet dabar apie juos niekas nekalba, o tik apie kažkokius žaidimus."/Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos nuotrauka

Ne sa­vi­val­dy­bių funkcija

Ras­ti moks­lei­viams nau­din­gos veik­los – mo­kyk­loms ne nau­ja. Tuo me­tu me­ri­joms pen­kias die­nas tap­ti „mo­ky­to­jais“ ga­li bū­ti iš­šū­kis. „Ma­nau, kad tai – ti­krai ne sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ja. Bai­mi­nuo­si, kad tai ga­li ne­duo­ti daug nau­dos“, – prog­no­za­vo Ma­ri­jam­po­lės Ry­giš­kių Jo­no gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja A. Ja­nu­le­vi­čie­nė.

Mo­ki­nių užim­tu­mas ga­li tap­ti rim­tu gal­vos skaus­mu at­okiau nuo did­mies­čių esan­čioms mo­kyk­loms ir sa­vi­val­dy­bėms.

Kel­mės ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis kol kas ne­ga­lė­jo tiks­liai at­sa­ky­ti, kaip šį sa­vi­val­dy­bė užims moks­lei­vius pen­kias pa­il­gė­ju­sių moks­lo me­tų die­nas. Jis pri­pa­ži­no, kad Kel­mė – ne Vil­nius, kur aps­tu mu­zie­jų, įvai­rių cen­trų, moks­lo įstai­gų ir moks­li­nin­kų. Tad da­bar sa­vi­val­dy­bė svars­to sa­vo ga­li­my­bes or­ga­ni­zuo­ti dau­giau va­sa­ros užim­tu­mo sto­vyk­lų, plės­ti ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo bū­re­lių veik­lą va­sa­rą, gal­būt pa­ve­žio­ti vai­kus po ra­jo­ną, or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su žy­miais žmo­nė­mis, ki­lu­siais iš Kel­mės kraš­to. Ta­čiau at­vež­ti vai­kus į Vil­nių kai­nuo­tų, tad to da­ry­ti ne­pla­nuo­ja.

Tuo me­tu Pa­kruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ma­žu­lie­nė tei­gė, kad dėl vi­sų de­šimt die­nų pa­lik­ta spręs­ti mo­kyk­loms, nes to pa­gei­da­vo jų va­do­vai.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė jau tiks­liai su­pla­na­vo, kaip užims moks­lei­vius per pen­kias die­nas, bet nu­ta­rė, kad jos ne­is iš ei­lės moks­lo me­tų pa­bai­go­je. „Rug­sė­jį vie­na die­na bus ski­ria­ma olim­pi­niam ju­dė­ji­mui, Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui pa­mi­nė­ti sa­vi­val­dy­bė su­burs moks­lei­vius va­sa­rį, vers­lu­mo ir kar­je­ros die­na nu­ma­ty­ta ko­vą, gam­to­sau­gi­nio ug­dy­mo – ba­lan­dį, kul­tū­ros die­na – ge­gu­žę. O ug­dy­mo pro­ce­sas mo­kyk­lo­je įsi­sa­vi­nant mo­ky­mo prog­ra­mą pen­kias die­nas pa­sis­links į va­sa­rą“, – aiš­ki­no uos­ta­mies­čio me­ri­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Pri­žgin­tie­nė.

Ji pri­pa­ži­no, kad pa­pil­do­mų iš­lai­dų dėl moks­lei­vių užė­mi­mo sa­vi­val­dy­bė pa­tirs, nes rei­kės nuo­mo­tis sa­lę ar su­reng­ti kon­cer­tą. Lė­šos tam bus nu­ma­ty­tos ki­tų me­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­te.

Il­giau rei­kia mo­ky­tis, o ne tik stum­ti laiką

Kol kas ne vi­sur ži­no­ma, kaip at­ro­dys pa­sku­ti­nės nau­jų­jų moks­lo me­tų die­nos – vyks įpras­tas ug­dy­mo pro­ce­sas, bus įgy­ja­ma pa­pil­do­mų rei­ka­lin­gų įgū­džių ar te­bus lai­ko stū­mi­mas. Ta­čiau, re­gis, mo­ty­vai, dėl ku­rių il­gi­na­mi moks­lo me­tai (di­de­lis krū­vis, įtam­pa ir dėl to ne pa­tys ge­riau­si re­zul­ta­tai), at­si­dū­rė an­tra­me pla­ne.

Nors kai ku­rių mo­kyk­lų pe­da­go­gai ve­dė sa­vo mo­ki­nius pi­ke­tuo­ti prie Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos, kad moks­lo me­tai ne­bū­tų il­gi­na­mi, pa­da­ry­ti tai ver­tė­jo, nes trum­piau­siai mo­kan­tis pa­sau­lio švie­ti­mo ly­de­rių ne­ga­li­ma pa­si­vy­ti. Ne vel­tui vie­nos ge­riau­sių Lie­tu­vo­je mo­kyk­lų – Vil­niaus li­cė­jaus di­rek­to­rius Sau­lius Jur­ke­vi­čius tri­jų mė­ne­sių at­os­to­gas net yra pa­va­di­nęs nu­si­kals­ta­ma veik­la, truk­dan­čia vai­kams sėk­min­gai mo­ky­tis.

Ras­ti moks­lei­viams nau­din­gos veik­los – mo­kyk­loms nė­ra nau­jie­na. Tuo me­tu me­ri­joms pen­kias die­nas tap­ti „mo­ky­to­jais“ ga­li bū­ti iš­šū­kis.

Eu­ro­po­je iki šiol trum­piau nei Lie­tu­vo­je mo­kė­si tik Kroa­ti­jos moks­lei­viai. „Eu­ry­di­ce“ duo­me­ni­mis, moks­lo me­tų truk­mė Kroa­ti­jo­je 2016 me­tais bu­vo 637 va­lan­dos, Lie­tu­vo­je – 737. Ge­rais švie­ti­mo re­zul­ta­tais gar­sė­jan­tys es­tai mo­ko­si 823, suo­miai – 844, da­nai – net 1048 va­lan­das per me­tus. Lie­tu­vo­je vai­kams ten­ka apie 28 pa­mo­kas per sa­vai­tę, suo­miams ar es­tams – 32.

Moks­lo me­tų il­gi­ni­mo opo­nen­tai ar­gu­men­tuo­ja, kad vai­kai va­sa­rą ne­ga­li mo­ky­tis dėl karš­čių, lyg dar ne­bū­tų kon­di­cio­nie­rių, ku­rių mū­sų švie­ti­mo sis­te­ma gal bū­tų pa­jė­gi įpirk­ti. Bet Lie­tu­va ti­krai nė­ra karš­čiau­sio kli­ma­to ša­lis, o, pa­vyz­džiui, kur kas karš­tes­ne va­sa­ros pra­džia pa­si­žy­min­čios Pra­ncū­zi­jos moks­lei­viai moks­lus bai­gia lie­pos 8 die­ną ir at­os­to­gau­ja vos aš­tuo­nias su pu­se sa­vai­tės, tiek pat trun­ka ir če­kų at­os­to­gos. O vo­kie­čiai il­si­si apie še­šias sa­vai­tes – nuo lie­pos 22 die­nos iki rug­sė­jo 11 die­nos.

Be­je, ir Lie­tu­vo­je iki 2008 me­tų, kai bu­vo at­nau­jin­tos ug­dy­mo prog­ra­mos, moks­lo me­tai tru­ko 39 sa­vai­tes, o iki 2015-ųjų jie su­trum­pė­jo mė­ne­siu ir sa­vai­te, nors prog­ra­mos li­ko tos pa­čios, tad krū­viai vai­kams pa­di­dė­jo. Pa­siū­ly­mai pa­il­gin­ti moks­lo me­tus svars­ty­ti ir prieš po­rą me­tų, bet tuo­met pri­ta­ri­mo ne­su­lau­kė.

Da­bar­ti­nę švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trę J. Pe­traus­kie­nę bū­tų ver­ta pa­gir­ti už ryž­tin­gą spren­di­mą. Ta­čiau tam, kad jis duo­tų sie­kia­mų re­zul­ta­tų, rei­kia ne tik ge­ros idė­jos, bet ir vi­sa­ver­čio jos tu­ri­nio. Di­de­lis klau­si­mas, ar pa­vyks mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus pa­ge­rin­ti sa­vi­val­dy­bių or­ga­ni­zuo­ja­mo­mis spor­to šven­tė­mis ar eks­kur­si­jo­mis.