Pagerbiant nacių aukas ragina nepamiršti romų
Vi­suo­me­ni­nin­kai ap­gai­les­tau­ja, kad ro­mų tau­ti­nė ma­žu­ma li­ko mū­sų is­to­ri­nės at­min­ties par­aš­tė­se. Sei­mo pra­šo­ma įtei­sin­ti spe­cia­lią die­ną, per ku­rią bū­tų pa­ger­bia­mos na­cių vyk­dy­to šios tau­ty­bės at­sto­vų ma­si­nio nai­ki­ni­mo ir ki­tų vi­suo­me­nės gru­pių au­kos mū­sų ša­ly­je.

Sei­mo Pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niams re­ži­mams da­ly­vių ir nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų tei­sių ir rei­ka­lų ko­mi­si­ja (POR­DO­NATRK) šian­dien svars­tys Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jų są­jun­gos (LLKS) siū­ly­mą sau­sio 27-ąją, ku­ri pa­sau­ly­je mi­ni­ma kaip Tarp­tau­ti­nė ho­lo­kaus­to au­kų at­mi­ni­mo die­na, Lie­tu­vo­je pa­skelb­ti Na­cio­nal­so­cia­liz­mo au­kų pa­ger­bi­mo die­na.

Pa­si­gen­da dė­me­sio ro­mų tau­ty­bės aukoms

Kaip ra­šo­ma LLKS val­dy­bos pir­mi­nin­ko Er­nes­to Su­ba­čiaus pa­si­ra­šy­ta­me par­eiš­ki­me, Vo­kie­ti­jo­je nuo 1996 me­tų mi­ni­ma Na­cio­nal­so­cia­liz­mo au­kų at­mi­ni­mo die­na, vyks­ta ren­gi­niai, skir­ti vi­sų re­ži­mo au­kų – žy­dų, ro­mų, krikš­čio­nių, ne­įga­lių­jų, gė­jų, po­li­ti­nių prieš­ų, an­ti­na­ci­nio pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­vių, moks­li­nin­kų, me­ni­nin­kų, žur­na­lis­tų, ka­ro be­lais­vių ir de­zer­ty­rų, iš­vež­tų­jų į pri­vers­ti­nio dar­bo sto­vyk­las – at­mi­ni­mui. „Ei­na 71-i me­tai nuo An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos. Apie Lie­tu­vos ne­tek­tis ir su­grio­vi­mus ru­dų­jų oku­pan­tų me­tais par­ašy­ta gau­sy­bė kny­gų, di­ser­ta­ci­jų. Ta­čiau ne­tu­ri­me na­cio­nal­so­cia­liz­mo au­kų at­mi­ni­mo die­nos. Prie anks­čiau mi­nė­tų gru­pių, at­siž­vel­giant į Lie­tu­vos spe­ci­fi­ką, rei­kė­tų dar pri­skir­ti na­cių nu­žu­dy­tus žy­dų gel­bė­to­jus, taip pat Hen­ri­ko Zi­ma­no ban­di­tų apip­lėš­tus ūki­nin­kus, ku­rie ne­be­ga­lė­jo pri­sta­ty­ti prie­vo­lių ir už tai bu­vo su­šau­dy­ti“, – ra­šo­ma LLKS par­eiš­ki­me.

Do­ku­men­te dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­ma ro­mų ma­si­niam nai­ki­ni­mui An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, kai bu­vo nu­žu­dy­ta pu­sė mi­li­jo­no šios tau­ty­bės žmo­nių. Tei­gia­ma, jog 2012 me­tais Ber­ly­ne, ne­to­li Reichs­ta­go, bu­vo ati­deng­tas pa­mink­las na­cio­nal­so­cia­liz­mo me­tais nu­žu­dy­tiems ro­mams. „Kiek at­mi­ni­mo len­tų pri­me­na Lie­tu­vos ro­mų gy­ve­ni­mo pėd­sa­kus, kiek ak­me­nų įam­ži­no bu­vu­sių ta­bo­rų vie­tas? Ku­riuo­se is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se pa­mi­nė­tas či­go­nų nai­ki­ni­mas Lie­tu­vo­je? Ka­da Lie­tu­vos Sei­me na­cio­nal­so­cia­liz­mo au­kų var­du kal­bės ro­mų bend­ruo­me­nės at­sto­vas? Ga­li­ma bū­tų ir rei­kė­tų kel­ti daug klau­si­mų, iš ati­tin­ka­mų ins­ti­tu­ci­jų rei­ka­lau­ti at­sa­ky­mų, nes ro­mai ne­tu­ri sa­vo vals­ty­bės, į ku­rią ga­lė­tų kreip­tis ir ku­ri gin­tų jų in­te­re­sus“, – tei­gia­ma LLKS raš­te.

Pa­lai­ko iniciatyvą

Lie­tu­vos ro­mų bend­ruo­me­nės at­sto­vas Jo­si­fas Ty­či­na svei­ki­no ini­cia­ty­vą dėl Na­cio­nal­so­cia­liz­mo au­kų pa­ger­bi­mo die­nos, taip pat dėl no­ro at­kreip­ti dė­me­sį į ro­mų tau­ty­bės žmo­nių au­kas. „Per ka­rą bu­vo šau­do­mi ne tik žy­dai, bet ir ro­mai. Daug jų nu­žu­dy­ta ir Lie­tu­vo­je“, – sa­kė jis.

An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro au­kas Lie­tu­vos ro­mų bend­ruo­me­nė pa­ger­bia Pa­ne­rių me­mo­ria­le. Čia per ka­rą bu­vo nu­žu­dy­ta apie 100 tūkst. įvai­rių tau­ty­bių žmo­nių, dau­giau­sia žy­dų. „Sa­vo tau­tie­čių au­kų me­mo­ria­lo ar ko­kios ki­tos spe­cia­lios vie­tos ne­tu­ri­me“, – kal­bė­jo J. Ty­či­na.

Jis pri­mi­nė ro­mų sie­kį, kad 2011 me­tais, ku­riuos Sei­mas bu­vo pa­skel­bęs Ho­lo­kaus­to au­ko­mis ta­pu­sių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų at­mi­ni­mo me­tais, bū­tų iš­skir­tas ro­mų ho­lo­kaus­tas. Ta­čiau po­li­ti­kai į tai ne­at­siž­vel­gė.

Pa­mirš­tas ma­si­nis naikinimas

Pa­sak Sei­mo POR­DO­NATRK pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Sau­lio, par­la­men­ta­rai iš­nag­ri­nės pa­teik­tą me­džia­gą ir spręs, ar tiks­lin­ga ini­ci­juo­ti to­kios at­min­ti­nos die­nos įtei­si­ni­mą, ar rei­kia šiuo klau­si­mu kreip­tis pa­gal­bos į is­to­ri­kus, į Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro spe­cia­lis­tus.

V. Sau­lis su­ti­ko, kad mū­sų ša­ly­je mi­nint ho­lo­kaus­to au­kas apie ro­mų tau­ty­bės žmo­nių ma­si­nį nai­ki­ni­mą be­veik ne­už­si­me­na­ma. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, jog ši tau­ta yra pa­mirš­ta. Ro­mus nai­ki­no, šau­dė ly­giai kar­tu su vi­sais, bet mes tai už­mir­šo­me“, – ap­gai­les­ta­vo par­la­men­ta­ras.

Bu­vo žu­do­mi ir deportuojami

Tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos na­cių ir so­vie­ti­nio oku­pa­ci­nių re­ži­mų nu­si­kal­ti­mams Lie­tu­vo­je įver­tin­ti pa­tvir­tin­to­se iš­va­do­se sa­ko­ma, kad rep­re­si­jos prieš ro­mus na­cis­ti­nei Vo­kie­ti­jai oku­pa­vus Lie­tu­vą pra­si­dė­jo kar­tu su ma­si­niais žy­dų šau­dy­mais. Ro­mus im­ta areš­tuo­ti 1942 me­tų va­sa­rą-ru­de­nį.

De­por­tuo­ja­mi ro­mai bu­vo lai­ki­nai už­da­ro­mi į po­li­ci­jos areš­ti­nes ar­ba ka­lė­ji­mus, o pa­skui iš­siun­čia­mi į pa­skirs­ty­mo punk­tą – Pra­vie­niš­kių dar­bo sto­vyk­lą. Dar vė­liau jie bū­da­vo iš­ve­ža­mi dirb­ti į Štut­ho­fo-Bu­chen­val­do kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­las, į Bran­der­bur­go lėk­tu­vų ga­myk­lą Vo­kie­ti­jo­je, į Pra­ncū­zi­jos Boi­lin­go Fa­rin­go ir Ver­sa­lio sto­vyk­las. Ka­ro pa­bai­go­je da­lis ro­mų at­si­dū­rė na­cių oku­puo­tos Eu­ro­pos ma­si­nio nai­ki­ni­mo sto­vyk­lo­se. Iš Lie­tu­vos į Vo­kie­ti­ją ir oku­puo­tą Pra­ncū­zi­ją bu­vo de­por­tuo­ta maž­daug tūks­tan­tis ro­mų.

Ko­mi­si­jos iš­va­do­se skel­bia­ma, kad Lie­tu­vo­je ro­mai dau­giau­sia bu­vo žu­do­mi Pra­vie­niš­kių sto­vyk­lo­je. Nu­sta­ty­ta, jog per vie­ną ak­ci­ją su­šau­dy­ta apie 50 ro­mų: vai­kų ir se­ne­lių, kaip ne­tin­ka­mų dirb­ti fi­zi­nio dar­bo. Ki­tos ro­mų žu­dy­nių vie­tos bu­vo Šal­či­nin­kų ra­jo­ne, ne­to­li Kir­ti­mų-Po­ru­ban­kos, taip pat Kau­no IX for­te, Pa­ne­riuo­se. Iš vi­so na­cių oku­pa­ci­jos me­tais nu­žu­dy­ta apie 500 Lie­tu­vos ro­mų.