Pagal parengtą programą ilgalaikio embrionų saugojimo kaštai pereitų valstybei
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tro Au­re­li­jaus Ve­ry­gos su­da­ry­ta dar­bo gru­pės par­en­gė Emb­rio­no do­no­rys­tės prog­ra­mos pro­jek­tą, kad pa­gal­bi­nį ap­vai­si­ni­mą pa­si­rin­ku­sioms po­roms at­si­ras­tų ga­li­my­bė iš­veng­ti iš­lai­dų, su­si­ju­sių su ne­ter­mi­nuo­tu emb­rio­nų sau­go­ji­mu.

Prie projekto rengimo prisidėjusio Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė BNS aiškino, kad projektas numato, jog už donuotų embrionų saugojimą mokėtų valstybė.

„Jeigu žmogus nebenori pats saugoti, mokėti už embriono saugojimą, atsisako ir sutinka dovanoti, tada jam nereikėtų mokėti, embrionas būtų pervežamas į universitetinį banką ir visus banko kaštus jau atlygintų valstybė“, – aiškino ji.

Jos teigimu, vieno tokio banko išlaikymas valstybei atsieitų apie 40 tūkst. eurų per metus.

„Su metais jo išlaikymo kaštais neturėtų didėti, nes įranga būtų iš pradžių nuperkama ir jos užtektų ilgam, embrionų tiek nepadaugės kiekvienais metais, kad reikėtų kasmet už tiek įrangos pirkti“, – sakė A. Būziuvienė.

Parengta programa dar derinama su Konkurencijos taryba, nes kol kas pagal įstatymą teisę vykdyti Embriono donorystės programą ir gauti atitinkamas investicijas turėtų tik Santaros klinikos – mat programa gali būti įgyvendinama tik universiteto ligoninėse ir tik viena iš jų kol kas yra gavusi licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

„Konkurencijos taryba kritikuoja, kad yra išskirtinumas, bet šiuo atveju mes nieko negalime padaryti, nes pirma reikėtų keisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, leidžiant donorystės programą įgyvendinti visiems“, – aiškino A. Būziuvienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad „turėtų atsirasti ir antras universitetinis bankas, nes Kauno klinikos jau yra pateikusios visus dokumentus, dabar jie yra vertinami, tai automatiškai būtų apmokama ir kitam bankui“.

Pagal dabar galiojantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, bet numatytas įpareigojimas juos saugoti neribotą terminą.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo pateikusi pataisas, siūlančias atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų amžino saugojimo, tačiau Seimas po pateikimo projektui nepritarė.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragino ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžė porų interesus susilaukti vaikų.

Galiausiai priimtas ir įsigaliojęs įstatymas atvėrė galimybę pagalbinį apvaisinimą finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Šios paslaugos jau finansuojamos daugiau kaip metus, per šį laiką po valstybės finansuotų procedūrų gimė daugiau kaip 50 kūdikių.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugas šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, nemokamai teikia ir valstybinės, ir privačios Lietuvos gydymo įstaigos.