Pabėgėliams integruotis Lietuvoje padės jaunimo organizacijos
Tiek su jau­ni­mu dir­ban­tys spe­cia­lis­tai, tiek ir pa­tys jau­ni žmo­nės ma­no, kad jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri pui­kias pers­pek­ty­vas pa­dė­ti pa­bė­gė­liams so­cia­li­zuo­tis Lie­tu­vo­je. 

Tai iš­siaiš­ki­no ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Po­li­ti­kos ty­ri­mų ir ana­li­zės ins­ti­tu­tas“, po lie­pos-spa­lio mė­ne­siais Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je at­lik­to ty­ri­mo „Pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­ja per dar­bą su jau­ni­mu“.

2015 me­tais 1 015 078 mig­ran­tų ir pa­bė­gė­lių at­vy­ko į Eu­ro­pą, net 67 proc. iš jų bu­vo 14–34 me­tų. Tad jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų vaid­muo pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­jos pro­ce­suo­se yra vie­nas svar­biau­sių – jos pui­kiai ži­no kaip kal­bė­tis su jau­ni­mui, su­kur­ti ar­ti­mą san­ty­kį ir sau­gią ap­lin­ką, įgau­ti jau­ni­mo pa­si­ti­kė­ji­mą, su­do­min­ti įvai­rio­mis veik­lo­mis ir pa­dė­ti so­cia­li­zuo­tis.

Ty­ri­me bu­vo apk­laus­tos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, dar­buo­to­jai, jau­ni pa­bė­gė­liai, jau­ni­mo cen­trus lan­kan­tys žmo­nės bei vals­ty­bi­nės ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, dir­ban­čios su pa­bė­gė­liais.

Ty­ri­mas Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ir cen­trų at­sto­vams ne­at­si­tik­ti­nai bu­vo pri­sta­ty­tas at­vi­ra­me Vil­niaus jau­ni­mo cen­tre „Mes“. At­ei­ty­je šio ir ki­tų sa­vi­val­dy­bių jau­ni­mo cen­trų bei jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų vyk­do­mos veik­los bus vie­na svar­biau­sių prie­mo­nių, pa­dė­sian­čių pa­bė­gė­liams in­teg­ruo­tis mū­sų ša­ly­je. Ta­čiau bū­si­miems po­ky­čiams rei­kia ruo­štis jau da­bar.

„Jei­gu į Lie­tu­vą dar at­vyks­ta ne­daug pa­bė­gė­lių, tai ne­reiš­kia, kad tam ne­rei­kia ruo­štis. Vi­suo­me­nę rei­kia švies­ti. Jau­ni­mo cen­trai tu­rė­tų or­ga­ni­zuo­ti veik­las, su­si­ti­ki­mus, se­mi­na­rus jau­ni­mui apie tai, kad mū­sų vi­suo­me­nės lau­kia po­ky­čiai, taip pat par­ody­ti, kaip jie ga­li pa­dė­ti pa­bė­gė­liams pri­tap­ti mū­sų ša­ly­je. Tai ypač svar­bu ma­žuo­se mies­te­liuo­se ir kai­muo­se“, – kal­bė­jo ins­ti­tu­to at­sto­vė Jus­ti­na Gar­baus­kai­tė Ja­ki­movs­ka.

Pa­sak jos, mū­sų vi­suo­me­nė­je vy­rau­ja daug ne­igia­mų ste­reo­ti­pų apie pa­bė­gė­lius, ypač tarp vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, o kai­mo vie­to­vė­se žmo­nės esą kar­tais net ne­ži­no, kas yra pa­bė­gė­liai, kad jie at­ke­liau­ja į Lie­tu­vą. To­dėl jau­ni­mą su­pa­žin­di­nus ir tin­ka­mai nu­švie­tus pa­bė­gė­lių si­tua­ci­ją, jie šias ži­nias iš jau­ni­mo cen­trų ga­lė­tų „par­si­neš­ti“ į na­mus ir pa­si­da­lin­ti su sa­vo tė­vais ar se­ne­liais. Tai pa­dė­tų iš­mok­ti mums bū­ti to­le­ran­tiš­kiems kul­tū­rų įvai­ro­vei ir ne­bek­li­juo­ti eti­ke­čių pa­bė­gė­liams.

Už­megz­ti so­cia­li­niai san­ty­kiai – mo­ty­va­ci­ja pasilikti

Or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios su pa­bė­gė­liais pra­dė­jo dirb­ti ne tik pra­si­dė­jus pa­bė­gė­lių kri­zei, bet jau se­niau, tei­gia, kad mo­ty­va­ci­ja lik­ti ša­ly­je pa­bė­gė­liui at­si­ran­da tuo­met, kai jis už­mez­ga tvir­tus so­cia­li­nius ry­šius. Ta­da pa­bė­gė­lis ne­bi­jo įsi­kur­ti vie­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je, jam leng­viau pa­ten­kin­ti ki­tus sa­vo po­rei­kius, pa­vyz­džiui, su­si­ras­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir dar­bą.

„Vis­kas pra­si­de­da nuo so­cia­li­nių san­ty­kių. Ar­ti­mai su­sid­rau­ga­vę su vie­tos bend­ruo­me­ne, su­si­ra­dę drau­gų, pa­bė­gė­liai pa­jau­čia so­cia­li­nį sau­gu­mą, ku­ris jiems la­bai svar­bus. Ta­da žmo­gui leng­viau su­si­ras­ti dar­bą, jo vai­kams lan­ky­ti mo­kyk­lą. Ta­da pa­bė­gė­liai ne­bi­jo bū­ti ir vie­šu­mo­je, da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nia­me ša­lies gy­ve­ni­me. Jau­niems pa­bė­gė­liams ge­riau se­ka­si in­teg­ruo­tis, kai jiems tai da­ry­ti pa­de­da jau­ni žmo­nės“, – pa­sa­ko­jo ki­ta ins­ti­tu­to at­sto­vė Lau­ra Ba­čins­kie­nė.

Ji pri­dū­rė, kad ne vi­sos vals­ty­bi­nės ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, dir­ban­čios su pa­bė­gė­liais, ga­li už­ti­krin­ti ko­ky­biš­ką so­cia­li­nę pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­ją, to­dėl la­bai svar­bus šių or­ga­ni­za­ci­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas su jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

„Or­ga­ni­za­ci­jos, dir­ban­čios su pa­bė­gė­liais, tu­ri at­lik­ti daug biu­ro­kra­ti­nių, tei­si­nių dar­bų, to­dėl so­cia­li­nei in­teg­ra­ci­jai daž­nai lie­ka ma­žai lai­ko, tam trūks­ta ir fi­nan­si­nių bei žmo­giš­kų­jų re­sur­sų. Tad jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos tam ga­li pui­kiai pa­si­tar­nau­ti“, – tei­gė L. Ba­čins­kie­nė.

Vie­nu svar­biau­sių iš­šū­kių, su ku­riais su­si­du­ria tiek mū­sų vi­suo­me­nė, tiek jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, ji nu­ro­do vie­šo­je erd­vė­je for­muo­ja­mas ne­igia­mas nuo­sta­tas. Dėl jų pa­bė­gė­liai daž­nai bi­jo ro­dy­tis vie­šu­mo­je, to­dėl jau­ni­mo cen­trams ga­li bū­ti su­nku pa­bė­gė­lius pri­sik­vies­ti pas sa­ve ir įtrauk­ti į sa­vo veik­las. L. Ba­čins­kie­nė pri­du­ria, kad Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta tei­gia­mų pa­vyz­džių tiek apie Lie­tu­vo­je, tiek apie už­sie­ny­je sėk­min­gai įsi­kū­ru­sius pa­bė­gė­lius, ku­rie pui­kiai pri­si­tai­kė prie vi­suo­me­nės ir ta­po jos da­li­mi.

Ta­čiau tarp jau­ni­mo po­pu­lia­riuo­se so­cia­li­niuo­se tink­luo­se su pa­bė­gė­liais dir­ban­čios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ir cen­trai ga­li da­lin­tis sa­vo ge­rą­ją pa­tir­ti­mi, o pa­tys pa­bė­gė­liai – sa­vo is­to­ri­jo­mis. Tai tar­si at­sva­ra ne­igia­moms nuo­sta­toms.

Jau­ni­mas no­ri padėti

„Kai ty­ri­mo me­tu kal­bė­jo­mės su jau­ni­mo cen­trų dar­buo­to­jais, jie bu­vo la­bai po­zi­ty­viai ir op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­jos at­žvil­giu. Mus tai la­bai nu­džiu­gi­no“, – sa­kė J. Gar­baus­kai­tė Ja­ki­movs­ka. Dar­buo­to­jai tvir­ti­no, kad jau­ni­mo cen­trų, bend­ruo­me­nės ir pa­bė­gė­lių tar­pu­sa­vio są­vei­ka ga­li bū­ti abiems ša­lims nau­din­ga.

Taip op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs ir Lie­tu­vos bei Lat­vi­jos jau­ni­mas. Ty­ri­mo me­tu apk­laus­ti jau­nuo­liai tei­gė, kad jų pa­gal­ba so­cia­li­zuo­tis pa­bė­gė­liams bū­tų ver­tin­ga ir pa­tiems lie­tu­viams – taip ug­do­ma to­le­ran­ci­ja ki­tos tau­ty­bės žmo­nėms, su­tei­kia­ma ga­li­my­bė ge­riau pa­žin­ti skir­tin­gas kul­tū­ras, iš­mok­ti kal­bų. Ir, be abe­jo­nės, tai su­teik­tų ga­li­my­bę už­megz­ti nau­jas pa­žin­tis, pra­plės­ti sa­vo drau­gų ra­tą, kas la­bai ak­tua­lu jau­ni­mui.

Pa­tiems pa­bė­gė­liams svar­bu, kad jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos juos kvies­tų pri­si­dė­ti prie jų veik­los, pa­dė­tų in­teg­ruo­tis vi­suo­me­nė­je, mo­ky­tis na­cio­na­li­nės kal­bos, pa­žin­ti vie­tos kul­tū­rą, o svar­biau­sia – su­si­ras­ti drau­gų, ar­ti­mų žmo­nių, ku­riais jie ga­lė­tų pa­si­ti­kė­ti. Pa­bė­gė­liai ga­li bū­ti įtrauk­ti į vyk­do­mas jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų veik­las kaip pra­ne­šė­jai, sve­čiai, ku­rie da­lin­tų­si sa­vo pa­tir­ti­mi ir bū­tų gy­vas tei­gia­mas pa­vyz­dys vi­suo­me­nei. O il­gai­niui ta­pę bend­ruo­me­nės da­li­mi jie ga­lė­tų tap­ti ir jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų dar­buo­to­jais, pa­de­dan­čiais ki­tiems pa­bė­gė­liams so­cia­li­zuo­tis nau­jo­je ap­lin­ko­je.