Pabėgėliai Lietuvoje neužsibūna
Iki šių me­tų pa­bai­gos Lie­tu­va bu­vo įsi­pa­rei­go­ju­si pri­im­ti kiek dau­giau nei tūks­tan­tį prie­globs­čio pra­šy­to­jų iš konf­lik­tų kre­čia­mų Ar­ti­mų­jų Ry­tų ir Af­ri­kos ša­lių, bet iš nu­ma­ty­tos kvo­tos per ke­le­rius me­tus jų į mū­sų ša­lį per­kel­ta tik dau­giau nei treč­da­lis. Vė­liau 80 proc. per­kel­tų­jų iš­vy­ko gy­ven­ti ki­tur.

Palyginti su ankstesniais metais, Europoje mąžta pabėgėlių srautai. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro informacija, praėjusiais metais 28 Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje ir Šveicarijoje buvo užregistruoti 1 236 325 nauji prašymai suteikti prieglobstį. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais pateikti 535 609 nauji prašymai.

Eimutis Misiūnas: „Perkeltieji stengiasi išvykti ir pas kitose šalyse įsitvirtinusius giminaičius. Manyčiau, kad viena pagrindinių priežasčių yra kitur susiformavusios bendruomenės, draugai, giminės.“

Kaip informavo Vidaus reikalų ministerija, nuo 2015 metų pabaigos, kai pradėjo veikti prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmas, į Lietuvą buvo perkelta 416 prieglobsčio prašytojų – Sirijos, Eritrėjos ir Irako gyventojų. Pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, lapkričio pabaigoje 326 perkelti asmenys buvo išvykę iš mūsų šalies.

Pirmenybė – šeimoms

Aiškinama, kad nėra vieno atsakymo, kodėl dauguma prieglobsčio prašytojų palieka mūsų šalį. Viena pagrindinių priežasčių – Lietuva niekada nebuvo jų kelionės tikslas. Tačiau, kaip teigia VRM atstovai, tokia padėtis nėra išskirtinė, tokia pati situacija susiklostė ir kitose ES valstybėse. „Įtakos turi ir socialiniai klausimai, t. y. mokamos išmokos, integracijos galimybės. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina šeiminiai ryšiai kitose šalyse – t. y. perkeltieji stengiasi išvykti pas kitose šalyse įsitvirtinusius giminaičius. Ir būčiau linkęs manyti, kad viena pagrindinių priežasčių yra būtent susiformavusios bendruomenės, draugai, giminės. Tai – savotiškas saugumo jausmas“, – aiškino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

VRM atstovų teigimu, šiuo metu Graikijoje ir Italijoje beveik nebeliko prieglobsčio prašytojų, atitinkančių dalyvavimui perkėlimo schemoje keliamus reikalavimus, todėl perkeliamų prašytojų visoje Europoje gerokai sumažėjo. Nepaisydama to, mūsų šalis kas mėnesį informuoja kolegas Graikijoje ir Italijoje apie pasiryžimą priimti prašančiuosius prieglobsčio.

Vykdant perkėlimus iš kitų ES valstybių, pradinėje stadijoje Lietuva kaip ir kitos šalys susidūrė su tam tikrais sunkumais, nes nebuvo bendrų taisyklių, reglamentuojančių bendradarbiavimą šioje srityje su kitomis valstybėmis. „Lietuva iš pat pradžių ėmė megzti kontaktus su Italijos ir Graikijos institucijomis bei siekė sutarti dėl tarpusavio bendradarbiavimo. Mums svarbiausias proceso elementas iš karto buvo mūsų ekspertų įsitraukimas į atliekamas saugumo patikras. B e to, siekdami geresnių perkeliamų asmenų integravimo tikslų, įvardijome, kad į Lietuvą norėtume pirmiausia perkelti šeimas. Šiuo metu mechanizmas veikia, mūsų ekspertai įsitraukę į perkėlimo procedūras, visi procedūriniai dalykai yra išgryninti ir sudėlioti“, – sakė E. Misiūnas.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasisako prieš privalomas kvotas

Lapkričio viduryje Europos Parlamentas suteikė mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl prieglobsčio sistemos reformos. Pasak VRM atstovų, svarstomas teisės aktų paketas – šeši reglamentai ir viena direktyva. Viename iš pasiūlytų reglamentų projektų yra numatytas tolygus prieglobsčio prašytojų naštos paskirstymo mechanizmas. „Valstybių narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir nepavyksta sutarti, dėl to derybos dėl taisomojo paskirstymo mechanizmo, kurį buvo pasiūliusi Europos Komisija, šiuo metu yra sustabdytos, vyksta kitų pasiūlymo elementų svarstymas. Lietuva nuosekliai pasisako prieš privalomąjį, automatinį paskirstymo mechanizmą bei nuolat pabrėžia savanoriškumo svarbą“, – tvirtino E. Misiūnas.

Anot vidaus reikalų ministro, absoliuti dauguma ES valstybių supranta solidarumo svarbą ir tai, kad reikia teikti pagalbą migracijos naštą patiriančioms šalims, bei aktyviai dalyvauja įvairiose solidarumo priemonėse. „Kaip žinoma, yra kelios valstybės narės, kurios prieštarauja ir nevykdo perkėlimų, pavyzdžiui, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, ir tai yra šių valstybių politinis apsisprendimas“, – teigė ministras.