Pabėgėliai lietuvių akyse – teroristai ir nusikaltėliai
Di­džiau­sia prob­le­ma in­teg­ruo­tis Lie­tu­vo­je pa­bė­gė­liai įvar­di­ja su­nku­mus ieš­kant būs­to ir dar­bo, o lie­tu­viai la­biau­siai bai­mi­na­si per di­de­lių iš­lai­dų jų in­teg­ra­vi­mui, te­ro­riz­mo ir nu­si­kals­ta­mu­mo grės­mių.

Tai par­odė Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro bei ty­ri­mų kom­pa­ni­jos „Spin­ter ty­ri­mai“ at­lik­ta apk­lau­sa. Jo­je dėl mig­ra­ci­jos prob­le­mų apk­laus­ta ke­lio­li­ka prie­globs­čio pra­šy­to­jų ir tūks­tan­tis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

„Žmo­nės nė­ra be­raš­čiai, jie tu­ri spe­cia­ly­bes, juos bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti. Bet di­de­lė prob­le­ma, su ku­ria jie su­si­du­ria, yra kal­ba“, – žur­na­lis­tams sa­kė Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro va­do­vė Aud­ra Si­pa­vi­čie­nė.

Ji pa­brė­žė, jog iš­mok­ti kal­bą, mig­ran­tų ver­ti­ni­mu, pa­dė­tų in­ten­sy­ves­ni kur­sai. Taip pat pa­bė­gė­liams su­nku­mų su­ke­lia per­ma­žos iš­mo­kos, už­ker­tan­čios ke­lią su­si­ras­ti būs­tą did­mies­čiuo­se dar iki su­si­ran­dant dar­bą.

Anot A.Si­pa­vi­čie­nės, es­tai pa­bė­gė­lių ap­gy­ven­di­ni­mo klau­si­mus spręs­ti per­lei­do ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­rai. Vil­niu­je pa­bė­gė­liams tal­ki­na Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­tas“, tu­rin­tis vos du bu­tus.

„O iš­mo­kos iš tie­sų yra la­bai sim­bo­li­nės, aš su­nkiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip iš jų ga­lė­čiau iš­gy­ven­ti“, – sa­ko A.Si­pa­vi­čie­nė.

Du de­šimt­me­čius Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tis li­ba­nie­tis Hi­cha­mas Ib­ra­hi­mas, ver­tė­jau­jan­tis Ruk­lo­je įsi­kū­ru­siems pa­bė­gė­liams, sa­ko tą pa­tį: jie jau­čia­si už­ti­krin­ti per adap­ta­ci­nį lai­ko­tar­pį cen­tre, ne­ri­mą ima jaus­ti gal­vo­da­mi apie to­li­mes­nes pers­pek­ty­vas Lie­tu­vo­je, be to, ne­su­lau­kia ir tei­gia­mo vie­ti­nių at­sa­ko.

„Ei­da­mi link par­duo­tu­vės, gat­vė­je, jie sten­gia­si pa­sis­vei­kin­ti su vie­ti­niais žmo­nė­mis. Bet jie sa­ko: de­ja, mums tuo pa­čiu ne­at­sa­ko­ma. Pa­grin­di­nis da­ly­kas – jie jau­čia­si la­bai ra­mūs, už­ti­krin­ti, kol gy­ve­na ten (pa­bė­gė­lių cen­tre – BNS), o ta­da jiems at­si­ran­da bai­mė ir ne­ri­mas dėl ne­ži­no­my­bės“, – pa­aiš­ki­no H.Ib­ra­hi­mas.

Pa­sak jo, ne­ma­ža da­lis Ruk­lo­je gy­ve­nan­čių as­me­nų pla­nuo­ja sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je, ne­tgi no­rė­tų tęs­ti sa­vo pra­dė­tas aukš­to­jo moks­lo stu­di­jas, jei bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė tai da­ry­ti ne­mo­ka­mai. Ta­čiau dau­ge­lis pa­bė­gė­lių su­vo­kia, kad did­mies­čiuo­se ne­įma­no­ma iš­gy­ven­ti iš mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo, ky­la ir prob­le­mų dėl bu­tų pa­ieš­kos.

„At­si­ran­da skel­bi­muo­se daug bu­tų, bet kai jie skam­bi­na (...) ne­la­bai no­ri nuo­mo­ti bu­tų mū­sų sve­čiams“, – sa­kė H.Ib­ra­hi­mas.

Jis sa­ko, kad at­mos­fe­ra pa­bė­gė­lių cen­tre po ke­lių Ruk­lo­je vy­ku­sių in­ci­den­tų yra ga­nė­ti­nai ra­mi, bet kal­bė­da­mi apie san­ty­kius su vie­ti­niais, da­lis pa­bė­gė­lių įvar­di­ja lie­tu­vių šal­tą bū­dą ir ne­tgi ste­bi­si, jog Ruk­los vie­ti­nių vai­kai kar­tais pra­šo iš­mal­dos.

Anot A.Si­pa­vi­čie­nės, ty­ri­me da­ly­va­vo 18 prie­globs­čio pra­šy­to­jų, ku­rių dau­gu­ma – si­rai. Jie bu­vo per­kel­ti po Lie­tu­vos at­sto­vų at­ran­kos, be to, nė vie­nas jų esą ne­ži­no­jo apie Lie­tu­vą, dau­ge­lis – net ša­lies pa­va­di­ni­mo ar geog­ra­fi­nės vie­tos.

„Vie­ni no­rė­jo bet kur, kur sau­gu ir jie re­gis­tra­vo­si į prog­ra­mą – jiems bu­vo pa­skir­ta Lie­tu­va. Ki­ti iš tie­sų vy­ko į Eu­ro­pą, kon­kre­čiai – į Šve­di­ją, Vo­kie­ti­ją, jiems ne­pa­vy­ko, jie bu­vo su­stab­dy­ti ties Grai­ki­ja, Ma­ke­do­ni­ja. Ne­ma­ty­da­mi ga­li­my­bių pa­siek­ti pa­tys, jie re­gis­tra­vo­si į prog­ra­mą“, – aiš­ki­no A.Si­pa­vi­čie­nė.

Anot ty­ri­mo vyk­dy­to­jų, pa­grin­di­nį pa­bė­gė­lių ne­ri­mą dar prieš at­vyks­tant kė­lė ir pa­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių mig­ra­ci­jos mas­tai iš sa­vo ša­lies. „Jie sa­ko: mes ma­to­me, kad lie­tu­viai pa­tys bė­ga iš ša­lies, tai kaip mes ten gy­ven­si­me?“, – tei­gė A.Si­pa­vi­čie­nė.

Anot jos, da­lis ne­pri­tam­pan­čių pa­bė­gė­lių ne­tgi pra­šo bū­ti su­grą­žin­ti į Tur­ki­ją bei Si­ri­ją, nors to pa­da­ry­ti ne­lei­džia tarp­tau­ti­nį tei­sė.

Ti­ki, kad pa­bė­gė­liai sie­kia eko­no­mi­nės naudos

„Spin­ter ty­ri­mų“ va­do­vas Ig­nas Zo­kas tei­gia, kad bu­vo at­lie­ka­ma pa­bė­gė­lių ko­ky­bi­nė apk­lau­sa, ku­ria ne­siek­ta apk­laus­ti kuo dau­giau as­me­nų. Šių me­tų spa­lį vyk­dy­to­je Lie­tu­vos gy­ven­to­jų apk­lau­so­je da­ly­va­vo 1000 res­pon­den­tų. Ji par­odė, kad vis dar ga­jus įsi­ti­ki­ni­mas, jog į ša­lį per­ke­liam mig­ran­tai ne bė­ga nuo ka­ro, o tik sie­kia ge­res­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gų – tik kiek ma­žiau nei treč­da­lis ma­no, kad tai yra ka­ro pa­bė­gė­liai.

Be to, 46 proc. apk­laus­tų as­me­nų nu­ro­dė, kad Lie­tu­va ne­tu­ri pa­kan­ka­mai pi­ni­gų pri­ėmi­mui, 40 proc. nu­ro­do, kad vals­ty­bė nu­ken­tės fi­nan­siš­kai, dar tiek pat – kad pa­dau­gės nu­si­kal­ti­mų, pa­vyz­džiui, va­gys­čių, treč­da­lis res­pon­den­tų įvar­di­ja te­ro­riz­mo ri­zi­ką, ket­vir­ta­da­lis – kad Lie­tu­vos mo­te­rys ne­be­si­jaus sau­giai sa­vo ap­lin­ko­je, kad pa­si­keis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tau­ti­nė su­dė­tis.

Klau­sia­mi, kaip lie­tu­viai rea­guo­ja į pa­bė­gė­lius, treč­da­lis res­pon­den­tų įvar­di­jo, kad ne­utra­liai ir sten­gia­si jų ne­pas­te­bė­ti, ne­rea­guo­ti, ket­vir­ta­da­lis nu­ro­dė, kad į mig­ran­tus žiū­ri­ma su su­si­do­mė­ji­mu, smal­su­mu, kas sep­tin­tas ša­lies pi­lie­tis įvar­di­jo, jog lie­tu­viai pa­bė­gė­lius ver­ti­na že­mi­nan­čiai, pa­šie­pian­čiai.

Ruk­los pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tro di­rek­to­rius Ro­ber­tas Mi­ku­lė­nas sa­ko, kad šiuo me­tu pa­bė­gė­liams pir­mi­nės in­teg­ra­ci­jos me­tu ski­ria­mos 96 va­lan­dos lie­tu­vių kal­bos kur­sams, nu­ma­to­ma va­lan­dų skai­čių pa­dvi­gu­bin­ti. Ta­čiau, jo ma­ny­mu, tai ga­li ir ne­pa­dė­ti, nes kai ku­riems pa­bė­gė­liams trūks­ta mo­ty­va­ci­jos ne­tgi mo­kan­tis kal­bos pa­grin­dų.

„Gal trūks­ta mo­ty­va­ci­jos iš pa­bė­gė­lių pu­sės, ka­dan­gi jie ne­la­bai no­ri tą lie­tu­vių kal­bą mo­ky­tis. Kiek ži­nau, da­lis jų mo­ko­si vo­kie­čių kal­bą gal­būt pla­nuo­da­mi iš­vyk­ti į Vo­kie­ti­ją. Bet lie­tu­viš­kai tuo A1 ly­giu, kur jie mo­ko­si, dis­ku­tuo­ja­me su ne vie­na ins­ti­tu­ci­ja, kad jie iš­moks­ta tik lie­tu­vių kal­bos pa­grin­dus: man skau­da gal­va, man rei­kia kur nors nu­ei­ti“, – pa­sa­ko­jo R.Mi­ku­lė­nas.

Anot jo, da­lis pa­bė­gė­lių yra ne­raš­tin­gi, tad jiems var­gu ar ga­lė­tų pa­dė­ti ir pa­di­din­tas va­lan­dų lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mui­si skai­čius.

„Jie pa­tys kar­tais yra ne­raš­tin­gi. Mo­te­rys, kaip tai­syk­lė, yra ne­raš­tin­gos, da­lis jų yra su 3–4 kla­sių iš­si­la­vi­ni­mo“, – aiš­ki­no jis.

Šiuo me­tu Lie­tu­va pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos prog­ra­mą yra per­kė­lu­si be­veik 200 as­me­nų.