Pabėgėliai darbo rinkoje išskėstomis rankomis nelaukiami
Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) su­si­dū­rus su di­de­lio mas­to pa­bė­gė­lių kri­ze, Lie­tu­vos vers­lo ir dar­buo­to­jų at­sto­vai su­tin­ka, kad bū­ti­na pa­dė­ti nuo ka­ro bei per­se­kio­ji­mų bė­gan­tiems žmo­nėms. Ta­čiau nuo­sta­ta dėl ga­li­mo prie­globs­čio pra­šy­to­jų in­dė­lio į mū­sų ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mą, įsi­lie­ji­mo į dar­bo rin­ką ski­ria­si.

Lie­tu­vai ren­gian­tis pri­im­ti pa­bė­gė­lius iš ka­ro ir ne­ra­mu­mų kre­čia­mų Ar­ti­mų­jų Ry­tų ir Af­ri­kos vals­ty­bių, svars­to­ma, koks bus at­vy­kė­lių vaid­muo mū­sų dar­bo rin­ko­je, ku­rio­je jau­čia­mas tam ti­krų sri­čių dar­buo­to­jų trū­ku­mas.

Ga­li di­din­ti vals­ty­bės gerovę

Vers­lo darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­diu­mo na­riui Da­nui Ar­laus­kui ne­ky­la abe­jo­nių, kad Lie­tu­va tu­rė­tų pri­im­ti pa­bė­gė­lius. Jam ne­da­ro įspū­džio „a­po­ka­lip­ti­niai būgš­ta­vi­mai“, esą mu­sul­mo­nai užt­vin­dys mū­sų ša­lį, pra­dės sta­ty­ti me­če­tes ir pan. „Ne­tu­ri­me prieš­in­tis pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mui, nes at­si­tiks taip, kad mo­ra­lės pra­sme, no­rė­da­mi už­ti­krin­ti sa­vo ge­ro­vę ir bū­ti kom­for­to zo­no­je, at­stum­si­me žmo­nes, ku­rie tu­ri prob­le­mų dėl sa­vo fi­zi­nio sau­gu­mo“, - pa­žy­mė­jo jis.

D. Ar­laus­ko nuo­mo­ne, pa­bė­gė­liai ga­li pa­si­tar­nau­ti mū­sų ša­lies ge­ro­vei di­din­ti. Jis pri­mi­nė, kad ke­li šim­tai tūks­tan­čių emig­ran­tų iš Lie­tu­vos – tiek iš­si­la­vi­nu­sių, tiek ne­tu­rin­čių iš­si­la­vi­ni­mo ir kva­li­fi­ka­ci­jos – ra­do sa­vo vie­tą Ai­ri­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je. Darb­da­vių at­sto­vas ap­gai­les­ta­vo, kad iš Si­ri­jos ar ki­tų ne­ra­mių vals­ty­bių bė­gan­čių žmo­nių įvaiz­dis ne­re­tai pra­si­len­kia su ti­kro­ve. „Kar­tais įsi­vaiz­duo­ja­me, kad žmo­nės iš tų ša­lių yra ne­sip­rau­sę, ne­iš­si­moks­li­nę. Ka­dai­se vy­kau į ang­lų kal­bos kur­sus Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir ten su­ti­kau si­rų. Tai bu­vo iš­si­la­vi­nę žmo­nės, kul­tū­ri­ne pra­sme jie man pa­li­ko la­bai ge­rą įspū­dį. Kal­bant apie Si­ri­ją, tai iš­si­vys­čiu­si, pa­sau­lie­tiš­ka ša­lis. Da­bar per daug po­li­ti­za­vo­me val­dan­tį re­ži­mą, bet at­skir­ki­me pre­zi­den­tą Bas­ha­rą al-As­sa­dą ir žmo­nes, ku­rie ten gy­ve­na“, - sa­kė jis.

Gediminas Rainys: "Bent jau kelerius metus po pabėgėlių atvykimo jų išlaikymas turėtų būti valstybės biudžeto išlaidų eilutėje."/LŽ archyvo nuotrauka

Pa­bė­gė­lius bū­ti­na „filtruoti“

D. Ar­laus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pa­bė­gė­lių įsi­lei­di­mas duos dau­giau nau­dos nei ga­li­mos ža­los. Taip pat jis pa­brė­žė, kad Lie­tu­va tu­rė­tų įsi­leis­ti „ne bet ką“, nes tarp prie­globs­čio pra­šy­to­jų ga­li bū­ti ir nu­si­kal­tė­lių. „Fil­tra­vi­mas tu­ri bū­ti, kad ne­at­si­tik­tų taip, jog vi­si iš­si­moks­li­nę, ge­rų dar­bo įgū­džių tu­rin­tys pa­bė­gė­liai vyk­tų į Vo­kie­ti­ją, o jau kas liks – tai mums“, - samp­ro­ta­vo darb­da­vių at­sto­vas.

Pa­bė­gė­liai mū­sų ša­ly­je esą pir­miau­sia ga­lė­tų įsi­dar­bin­ti ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je, sta­ty­bo­se. To­kio ly­gio jų in­teg­ra­ci­ja į vi­suo­me­nę, kai šie at­vy­kė­liai pra­dės dirb­ti gy­dy­to­jais, vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jais, - ne ar­ti­miau­sio lai­ko­tar­pio pers­pek­ty­va. „Ar vi­rė­jas lie­tu­viš­kai kal­bės, ar si­riš­kai, ar ang­liš­kai, koks gi skir­tu­mas? Net tarp lie­tu­vių emig­ran­tų yra to­kių, ku­rie ne­la­bai mo­ka ša­lies, ku­rio­je gy­ve­na, kal­bą, bet ten dir­ba“, - kal­bė­jo D. Ar­laus­kas.

Adap­ta­ci­ja užtruks

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) vi­cep­re­zi­den­tas Ge­di­mi­nas Rai­nys ne­ma­no, kad mū­sų ša­ly­je ap­si­gy­ven­sian­tys pa­bė­gė­liai ar­ti­miau­siais me­tais įneš­tų di­des­nį in­dė­lį į eko­no­mi­nę plė­trą. Jis svars­tė, kad at­vy­kė­liai pir­miau­sia ga­lė­tų dirb­ti ne­kva­li­fi­kuo­tus dar­bus, pa­vyz­džiui, va­ly­to­jų, pa­da­vė­jų ir pan. Esą su­nku ti­kė­tis, kad daug iš ka­ro kre­čia­mų ša­lių bė­gan­čių žmo­nių tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, rei­kia­mą aukš­tą kva­li­fi­ka­ci­ją. O jei­gu jie tai ir tu­ri, pri­reiks ne­ma­žai lai­ko, kol adap­tuo­sis nau­jo­je ša­ly­je, pra­moks kal­bą, įro­dys sa­vo ba­zi­nes pro­fe­si­nes ži­nias, įgū­džius ir pan. „Bent jau ke­le­rius me­tus po at­vy­ki­mo jų iš­lai­ky­mas bū­tų vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­dų ei­lu­tė­je“, - spė­jo G. Rai­nys.

Tam ti­kros dar­bo jė­gos trū­ku­mas mū­sų ša­ly­je tam­pa rim­ta prob­le­ma. G. Rai­nys pri­mi­nė, kad LPK yra svars­čiu­si re­gu­liuo­ja­mą, pir­miau­sia kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, jau­ni­mo, trūks­ta­mų pro­fe­si­jų at­sto­vų, im­ig­ra­ci­ją iš kai­my­nių vals­ty­bių: Bal­ta­ru­si­jos, Ukrai­nos, Ru­si­jos. Šios ša­lys, pa­sak pra­mo­ni­nin­kų at­sto­vo, yra ar­ti­mes­nės is­to­riš­kai, kul­tū­riš­kai, re­li­gi­niu po­žiū­riu. „Pa­bė­gė­liams ar at­vy­kė­liams iš to­li­mų kraš­tų adap­ta­ci­nis pe­rio­das dėl kal­bos, tam ti­kros kul­tū­ros, dar­bo el­ge­sio ti­krai tu­rė­tų bū­ti il­ges­nis, pa­ly­gin­ti su mū­sų ar­ti­miau­siais kai­my­nais“, - ak­cen­ta­vo jis.

Būgš­tau­ja dėl atlyginimų

Tam ti­krų būgš­ta­vi­mų dėl pa­bė­gė­lių, plūs­tan­čių į Eu­ro­pą, tu­ri dar­buo­to­jams at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Čer­niaus­kas aiš­ki­no, kad mū­sų ša­liai rei­kia spe­cia­lis­tų, ku­rian­čių di­de­lę pri­dė­ti­nę ver­tę ir ga­lin­čių pri­si­dė­ti prie spar­tes­nio eko­no­mi­kos au­gi­mo, bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to di­dė­ji­mo. „Ma­žai kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos Lie­tu­vo­je tu­ri­me pa­kan­ka­mai. To­kių mig­ran­tų at­vy­ki­mas ga­li pa­di­din­ti ne­dar­bo ly­gį“, - svars­tė jis ir pri­dū­rė, kad at­vy­kė­liai taip pat ga­li dem­pin­guo­ti dar­bo už­mo­kes­tį. Be to, prof­są­jun­gų ly­de­ris at­krei­pė dė­me­sį, kad į ES dar­bo rin­ką įsi­lie­sian­tys že­mos kva­li­fi­ka­ci­jos pa­bė­gė­liai, kaip pi­ges­nė dar­bo jė­ga, ga­li ap­sun­kin­ti įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes mū­sų emig­ran­tams, už­sie­ny­je taip pat daž­niau­siai dir­ban­tiems ne­kva­li­fi­kuo­tus dar­bus.

A. Čer­niaus­ko tei­gi­mu, pa­bė­gė­liai ne­išsp­ręs dar­bo jė­gos trū­ku­mo tam ti­kro­se sri­ty­se prob­le­mos, nes ES nu­sta­čius kvo­tas ir pa­bė­gė­lius skirs­tant tik pa­gal šį pri­nci­pą ne­tu­rė­si­me ga­li­my­bių pa­si­rink­ti, ko­kios sri­ties spe­cia­lis­tus ar dar­buo­to­jus pri­im­ti.