Pabėgėliai bėga iš Lietuvos
Nors iki me­tų pa­bai­gos mū­sų ša­lis yra įsi­pa­rei­go­ju­si pri­im­ti 1105 pa­bė­gė­lius iš konf­lik­tų kre­čia­mų Ar­ti­mų­jų Ry­tų ir Af­ri­kos ša­lių, per pu­san­trų me­tų į Lie­tu­vą per­kel­ta tik kiek dau­giau nei 300 prie­globs­čio pra­šy­to­jų. Be to, di­džio­ji jų dau­gu­ma ne­pa­no­ro in­teg­ruo­tis ir iš­vy­ko į ki­tur.

Pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) prog­ra­mą į Lie­tu­vą nuo 2015 me­tų pa­bai­gos iki šiol bu­vo per­kel­ti 309 prie­blobs­čio pra­šy­to­jai iš Si­ri­jos, Ira­ko, Eri­trė­jos. Iš jų 230 prie­globs­čio pra­šy­to­jų pa­li­ko mū­sų ša­lį ir iš­va­žia­vo gy­ven­ti į ki­tas vals­ty­bes.

No­rint įgy­ven­din­ti su­si­ta­ri­mą, iki sau­sio į mū­sų ša­lį tu­rė­tų at­vyk­ti 796 as­me­nys, lai­ki­nai ap­gy­ven­din­ti Ita­li­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Tur­ki­jo­je. Nors Briu­se­lis siun­čia sig­na­lus dėl sank­ci­jų, ku­rios ga­li grės­ti ne­įvyk­džius įsi­pa­rei­go­ji­mo, ti­ki­ma­si, kad prieš Lie­tu­vą ne­bus pra­dė­tos pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ros.

At­ro­do­me ga­na gerai

Ki­tą sa­vai­tę vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro Ei­mu­čio Mi­siū­no va­do­vau­ja­ma de­le­ga­ci­ja vyks į Ita­li­ją ir su šios ša­lies par­ei­gū­nais kal­bė­sis apie ten lai­ki­nai ap­gy­ven­din­tų prie­globs­čio pra­šy­to­jų grei­tes­nį per­kė­li­mą į Lie­tu­vą.

Iki šiol į mū­sų ša­lį iš Ita­li­jos at­vy­ko 17 pa­bė­gė­lių, o, pa­vyz­džiui, iš Grai­ki­jos – 267 as­me­nys.

E. Mi­siū­no tei­gi­mu, Lie­tu­va steng­sis įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tą 1105 pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo kvo­tą.

Skai­čiuo­ja­ma, kad iš Grai­ki­jos į mū­sų ša­lį at­vyks tiek prie­globs­čio pra­šy­to­jų, kiek pla­nuo­ta. „Dėl Ita­li­jos kvo­tos, ma­nau, pa­aiš­kės po ki­tos sa­vai­tės su­si­ti­ki­mų re­zul­ta­tų.

Ta­čiau dė­si­me pa­stan­gas, nes yra įsi­pa­rei­go­ji­mas. Ro­dy­da­mi so­li­da­ru­mą su ES ša­li­mis, ypač to­mis, ku­rios su­si­du­ria su pa­bė­gė­lių ban­ga, ti­krai ban­dy­si­me įgy­ven­din­ti sa­vo kvo­tą.

Eg­zis­tuo­ja ti­ki­my­bė, kad gal ir ne­sus­pė­si­me. Ta­čiau Lie­tu­va, ly­gi­nant vi­sas ES ša­lis pa­gal pa­bė­gė­lių per­kė­li­mą, yra ge­ro­je po­zi­ci­jo­je“, – sa­kė mi­nis­tras.

Pa­gal pa­bė­gė­lių per­kė­li­mą iš Grai­ki­jos esa­me tre­ti, o aps­kri­tai ES – penk­ti.

Jei ne­pa­vyk­tų pri­im­ti tiek prie­globs­čio pra­šy­to­jų, kiek esa­me įsi­pa­rei­go­ję, for­ma­liai Lie­tu­vai ga­lė­tų grės­ti sank­ci­jos.

Ta­čiau E. Mi­siū­nas ak­cen­ta­vo, kad pa­bė­gė­lių per­kė­li­mas pri­klau­so ne tik nuo pri­iman­čio­sios vals­ty­bės.

„Kaip ir vi­sos ES ša­lys, ti­ki­mės, kad pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rų ne­bus pra­dė­ta. Ta­čiau ES ins­ti­tu­ci­jo­se bu­vo už­si­min­ta, kad pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ros ga­li bū­ti pra­dė­tos.

Jos dar nie­kam ne­pra­dė­tos, šiuo klau­si­mu nė­ra aiš­kios po­zi­ci­jos. Kaip ir ki­tos ES ša­lys, ti­ki­mės, kad tai bus pers­vars­ty­ta, gal­būt pra­tęs­ti ter­mi­nai. Svar­bu, kad ša­lys de­mons­truo­tų no­rą, ro­dy­tų sa­vo so­li­da­ru­mą ir ne­pa­lik­tų Grai­ki­jos, Ita­li­jos vie­nų spręs­ti šių prob­le­mų“, – pa­žy­mė­jo mi­nis­tras.

Svars­to, kas lau­kia toliau

Alinos Ožič nuotrauka

E. Mi­siū­nas sa­kė, kad į Lie­tu­vą dau­giau­sia per­ke­lia­ma pa­bė­gė­lių šei­mų su vai­kais.

Dau­gu­ma at­vyks­tan­čių prie­globs­čio pra­šy­to­jų tu­ri vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, o vie­nas iš šei­mos na­rių, daž­niau­siai – vy­ras, yra įgi­jęs pro­fe­si­ją (par­da­vė­jo, bat­siu­vio, barz­das­ku­čio, kir­pė­jo ir pan.).

„Taip, kad do­mi­nuo­tų tu­rin­tys aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, ti­krai nė­ra. Yra to­kių, ku­rie bai­gė 5–6 kla­ses ir mo­ka tik sa­vo gim­tą­ją kal­bą. To­kius as­me­nis su­nku in­teg­ruo­ti, su jais bend­rau­ti“, – pa­sa­ko­jo mi­nis­tras.

Ei­mu­tis Mi­siū­nas: „A­pie 80 proc. per­kel­tų pa­bė­gė­lių iš­vy­ko iš Lie­tu­vos. Rei­kė­tų spręs­ti klau­si­mą, kaip pa­di­din­ti im­ig­ran­tų in­teg­ra­ci­ją Lie­tu­vo­je.“

Lie­tu­vo­je in­teg­ruo­jant pa­bė­gė­lius ky­la ne­ma­žai su­nku­mų. Lie­tu­vių kal­bos iš­mok­ti su­nku, iš­mo­kos ar at­ly­gi­ni­mai ne­mo­ty­vuo­ja prie­globs­čio pra­šy­to­jų lik­ti čia gy­ven­ti. „A­pie 80 proc. per­kel­tų pa­bė­gė­lių iš­vy­ko iš ša­lies. An­tri­nis ju­dė­ji­mas ir­gi yra ES, ypač tur­tin­gų ša­lių, prob­le­ma. Rei­kė­tų spręs­ti klau­si­mą, kaip pa­di­din­ti im­ig­ran­tų in­teg­ra­ci­ją Lie­tu­vo­je, su­ras­ti bū­dų juos mo­ty­vuo­ti“, – aiš­ki­no E. Mi­siū­nas. Šiuo me­tu sie­kia­ma, kad į Lie­tu­vą at­vy­kę pa­bė­gė­liai kuo trum­piau už­si­bū­tų Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo cen­tre ir grei­čiau bū­tų per­kel­ti į sa­vi­val­dy­bes.

Anot vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tro, ES svars­to­mos prie­mo­nės, ku­rių rei­kė­tų im­tis sie­kiant su­val­dy­ti pa­bė­gė­lių kri­zę po 2017 me­tų (iki to lai­ko nu­ma­ty­ta mi­nė­ta kvo­tų sis­te­ma). No­ri­ma spar­tin­ti eko­no­mi­nių mig­ran­tų grą­ži­ni­mą į jų kil­mės ša­lis, dis­ku­tuo­ja­ma apie tai, ko­kios tre­čio­sios ša­lys yra sau­gios prie­globs­čio pra­šy­to­jams.

Taip pat svars­to­mas pri­nci­pas, pa­gal ku­rį su ES bend­ra­dar­biau­jan­čioms tre­čio­sioms ša­lims bū­tų leng­vi­na­mas vi­zų re­ži­mas, ge­ri­na­mos vers­lo są­ly­gos ir pan., o ne­bend­ra­dar­biau­jan­čioms ne­mo­ka­mos iš­mo­kos, per­žiū­ri­mas vi­zų re­ži­mas ir pa­na­šiai. Nors dėl pa­bė­gė­lių kvo­tų ES ša­lims nu­sta­ty­mo yra įvai­rių nuo­mo­nių, ga­li bū­ti, kad toks pri­nci­pas bus tai­ko­mas ir po 2017-ųjų.

Tu­ri­me ne­at­suk­ti nugaros

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las ti­ki­si, kad iki me­tų pa­bai­gos pa­vyks įgy­ven­din­ti kvo­tą ir pri­im­ti 1105 pa­bė­gė­lius. Jis pa­brė­žė, kad jų per­kė­li­mas strin­ga ne dėl mū­sų ša­lies kal­tės. Pie­tų Eu­ro­pos ša­lys, į ku­rias pir­miau­sia at­vy­ko prie­globs­čio pra­šy­to­jai, ne­spė­ja lai­ku su­tvar­ky­ti rei­kia­mų do­ku­men­tų.

G. Kir­ki­las ne­ma­no, kad ne­įvyk­džius įsi­pa­rei­go­ji­mo Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pra­dė­tų pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ras prieš mū­sų ša­lį. Jis pri­mi­nė, kad pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo klau­si­mu ES ša­lys yra la­bai su­sis­kal­džiu­sios, kai ku­rios vals­ty­bės, pa­vyz­džiui, Len­ki­ja, Veng­ri­ja aps­kri­tai at­si­sa­ko vyk­dy­ti joms nu­ma­ty­tas kvo­tas.

Kal­bė­da­mas apie prie­žas­tis, ko­dėl pa­bė­gė­liai pa­lie­ka Lie­tu­vą, G. Kir­ki­las sa­kė, kad pir­miau­sia tai le­mia aukš­tes­nis pra­gy­ve­ni­mo ly­gis Va­ka­ruo­se ar Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se.

Po­li­ti­kas įsi­ti­ki­nęs, kad so­li­da­ri­zuo­da­mie­si su di­džiau­sią prie­globs­čio pra­šy­to­jų antp­lū­dį pa­ti­rian­čio­mis ES vals­ty­bė­mis ir po 2017 me­tų tu­rė­tu­me pri­im­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jus.

„Pa­tys esa­me par­amos ga­vė­jai, tu­ri­me la­bai daug in­te­re­sų EK ir dėl Ig­na­li­nos at­omi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo, ir dėl dau­ge­lio ki­tų klau­si­mų. Juo la­biau kad „Bre­xit“ pa­blo­gi­na mū­sų fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. To­dėl po­li­tiš­kai bū­tų pro­tin­ga pa­lai­ky­ti to­kią nuo­sai­kią po­li­ti­ką“, – aiš­ki­no jis.