P. Vaitiekūnas: laisvė nedovanojama ir už ją nedėkojama
Lais­vė ne­do­va­no­ja­ma ir už ją ne­dė­ko­ja­ma, pir­ma­die­nį Vil­niu­je, prie par­la­men­to rū­mų, mi­nint Lais­vės gy­nė­jų die­ną, pir­ma­die­nio va­ka­rą sa­kė bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Pe­tras Vai­tie­kū­nas.

„Ši die­na tu­ri ir pri­mi­ni­mo pra­smę, ne tik pri­si­min­ti, bet ir pri­min­ti, kad lais­vė ne­do­va­no­ja­ma. Lais­vė iš­ko­vo­ja­ma. Ti­kriau­siai už lais­vę ir ne­dė­ko­ja­ma. Mes vi­si už ją ko­vo­jo­me ir tu­ri­me“, - lieps­no­jant lais­vės lau­žams tei­gė dip­lo­ma­tas ir sig­na­ta­ras.

Jis pri­mi­nė, kad šian­dien ki­ta Eu­ro­pos tau­ta - ukrai­nie­čiai - ko­vo­ja už lais­vę.

„U­krai­nie­čių tau­ta šian­dien ko­vo­ja su Ru­si­jos ag­re­si­ja, su Ru­si­jos ka­ro ma­ši­na, ku­ri įsi­ver­žė į Ukrai­ną ir žu­do ukrai­nie­čius, žu­do to­dėl, kad jie no­ri bū­ti lais­vi, no­ri pri­klau­sy­ti Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­jai, kur­ti Eu­ro­pą“, - kal­bė­jo P.Vai­tie­kū­nas.

„Y­ra du svar­būs da­ly­kai, ku­riuos tu­ri­me da­ry­ti kas­dien ir gal­vo­ti, kaip tą pa­da­ry­ti - stab­dy­ti Ru­si­jos ka­rą ma­ši­ną ir pa­dė­ti Ukrai­nai“, - pa­brė­žė jis.

Pir­ma­die­nio va­ka­rą, Lais­vės gy­nė­jų die­nos iš­va­ka­rė­se, prie Sei­mo Vil­niu­je tra­di­ciš­kai už­deg­ti lais­vės lau­žai ir pa­gerb­ti lais­vės gy­nė­jai.

Ke­li šim­tai žmo­nių, ne­pa­bū­gę šlapd­ri­bos ir žvar­bu­mo, šil­dė­si prie lau­žo lieps­nų ir gė­rė karš­tą ar­ba­tą, klau­sė­si dai­nų, da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais.

„Kas­met at­ei­nu. Skam­bi­nau drau­gui, su ku­riuo čia sto­vė­jau, ir sa­kiau: ma­ne šau­kia. Dar ir du­krą at­si­ve­du, jai ta­da (1991 me­tų sau­sio 13 die­ną - BNS) bu­vo 49 die­nos“, - BNS sa­kė Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je su­tik­tas vil­nie­tis Tau­ras Bu­dzys.

Per Sau­sio įvy­kius, jis tei­gia sto­vė­jęs „čia, prie tre­čios ko­lo­nos“. T.Bu­dzys pri­si­mi­nė, kaip juos pa­var­gu­sius nuo sto­vė­ji­mo vie­nas pu­sam­žis vy­ras vai­ši­no na­mi­niu me­du­mi, o vi­suo­me­ni­nis mai­ti­ni­mo su­si­vie­ni­ji­mas „Dzū­ki­ja“ - karš­ta ar­ba­ta ir ban­de­lė­mis.

„O čia, ant gro­tų, ka­bė­jo pla­ka­tas „Mes že­mai­čiai iš Ak­me­nės pa­si­ruo­šę vi­sa­dos at­va­žia­vo­me į Vil­nių gin­ti lais­vę Lie­tu­vos“, - pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si lais­vės gy­nė­jas.

Pa­klaus­tas, ką jam reiš­kia Sau­sio 13-oji, vil­nie­tis tei­gė, kad tai su­tei­kė jo gy­ve­ni­mui pra­smę.

„Ži­nau, kad nu­gy­ve­nau sa­vo me­tus ne­vel­tui“, - sa­kė jis.

Kas­met prie lais­vės lau­žų at­ei­nan­tis bu­vęs ka­rys sa­va­no­ris Ro­mas Ur­bo­na­vi­čius BNS sa­kė 1991-ai­siais tarp par­la­men­to gy­nė­jų pa­te­kęs, nes slaps­tė­si nuo so­vie­tų ka­riuo­me­nės.

Į klau­si­mą, ar tuo­met bu­vo bai­su, vy­ras pur­to gal­vą.

„Jau­ni bu­vo­me, ne­la­bai bai­su ir bu­vo, gal ne­sup­ra­to­me iš kar­to tos es­mės, to bai­su­mo. Ka­dan­gi bu­vo­me čia, ne­ma­tė­me bai­sy­bių, ku­rios bu­vo prie (te­le­vi­zi­jos) bokš­to. Per pu­čą (1991 me­tų rugp­jū­tį) gal net bai­siau bu­vo, nes ži­no­jo­me, kas ga­li nu­tik­ti“, - tvir­ti­no R.Ur­bo­na­vi­čius.

1991 me­tų sau­sį so­vie­tai ka­ri­ne jė­ga mė­gi­no nu­vers­ti tei­sė­tą Lie­tu­vos val­džią, 1990-ųjų ko­vo 11 die­ną pa­skel­bu­sią ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę nuo SSRS. So­vie­tų ka­riuo­me­nei ir spe­cia­lie­siems da­li­niams uži­mant Vil­niaus Te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą, žu­vo 14, nu­ken­tė­jo dau­giau kaip tūks­tan­tis be­gink­lių žmo­nių.

Nors ka­riams pa­vy­ko užim­ti Te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą, jie ne­išd­rį­so pul­ti tūks­tan­čių žmo­nių sau­go­mo tuo­me­ti­nės Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pa­sta­to.